- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-719-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00717-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- UAB „Belvilis“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Belvilis“ dėl 2009-05-28 privalomojo nurodymo vykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė įpareigoti UAB „Belvilis“ per teismo nustatytą terminą iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6244/0002:572, pašalinti Privalomajame nurodyme Nr. 4 nurodytą pamatinių betoninių blokų užtvarą bei sandėliuojamus betoninius blokus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Belvilis“ ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas motyvavo, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 str. pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Išaiškino, kad surašęs įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį ir pagrindęs aplinkai padarytos žalos dydį, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti aplinkai padarytą žalą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 23 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškina, kad remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 9 d. nutartimi ieškiniai dėl duoto privalomojo nurodymo nevykdymo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismų. Ieškovo atsakovui duotas privalomasis nurodymas Nr. 4 yra pripažintas pagrįstu (LVAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-28/2011; LVAT 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis adm. byloje Nr. P492-142/2011), tačiau UAB „Belvilis“ jo dar nėra įvykdęs. Ieškovo pagal jam suteiktą kompetenciją taikytos poveikio priemonės efektyvaus rezultato nepasiekia, todėl kreiptasi į teismą. Ieškovas kreipėsi į teismą, kadangi kitu būdu nėra galimybės pasiekti, jog privalomasis nurodymas būtų įvykdytas. Padarytos žalos aplinkai klausimas bus sprendžiamas, kai bus įvykdytas įsiteisėjęs ir visų instancijų teismuose pripažintas pagrįstu 2009-05-28 privalomasis nurodymas Nr. 4.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320, 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareikštą ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes laikė, jog remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsniu ginčas yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Minėtame straipsnyje yra reglamentuojami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti UAB „Belvilis“ per teismo nustatytą terminą iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo privalomajame nurodyme Nr. 4 pašalinti sustatytą pamatinių betoninių blokų užtvarą bei sandėliuojamus betoninius blokus. Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog atsakovui UAB „Belvilis“ nevykdant privalomojo nurodymo Nr. 4 jis įgijo teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl priverstinio jo įvykdymo.
Taigi ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo priverstinio įvykdymo teismine tvarka. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, jeigu nėra įvykdomas įstatymo 18-22 straipsniuose nustatyta tvarka bei atvejais duotas nurodymas, privalomai patraukia administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodomo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, privalomasis nurodymas Nr. 4 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažintas pagrįstu (2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-28/2011). Už nurodymo nevykdymą atsakovo atsakingi asmenys ieškovo buvo patraukti administracinėn atsakomybėn – 2009-06-23 nutarimu pagal ATPK 51¹⁴ str. Nutarimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-26 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-0008-189/2011, buvo paliktas nepakeistas. Tačiau minėta apygardos administracinio teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. N-575-781/12). Ieškovas atskirajame skunde pripažįsta, jog atsakovui yra davęs ir pakartotinį nurodymą, tačiau nurodymas atsakovo yra ginčijamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. A-502-2006/12). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovui ar jo atsakingiems asmenims ginčijant ieškovo nutarimą dėl atsakingo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir pakartotinį privalomąjį nurodymą, kol nėra priimti įsiteisėję teismų sprendimai/nutartys, minėtą nutarimą bei nurodymą pripažinę teisėtais, ir nėra pasibaigęs papildomas terminas pažeidimui pašalinti, tol kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo priverstinio įvykdymo ieškovas, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija, negali.
Atkreiptinas dėmesys, jog privalomieji nurodymai atsakovui buvo duoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, kuris nustato, kad privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Todėl pagal minėto įstatymo 24 straipsnį ieškinys dėl žalos aplinkai padarymo nėra reiškiamas. Pažymėtina, kad 24 straipsnyje įtvirtinta tvarka yra privaloma ikiteisminė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Aptariamu atveju turėjo būti taikoma CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
Nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį bei pritaikė netinkamas procesinės teisės normas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog klausimą išsprendė iš esmės tinkamai, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Ieškovui išaiškintina, jog į teismą su ieškinio reikalavimu bus galima kreiptis tik visiškai realizavus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje nustatytą ikiteisminę ginčo išsprendimo procedūrą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.