Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos T. L. skundas, kuriame nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, kaltininkui paskirta bauda, todėl ir yra tikslinga minėtą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Dėl bylos nutraukimo jai nebuvo išmokėtas civilinis draudimas dėl automobiliui padarytų apgadinimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu T. L. paaiškino, kad norėtų, jog Institucijos Nutarimas būtų dar kartą peržiūrėtas. Jai papildomai susipažinus su bylos medžiaga ir ją išanalizavus, pasitvirtino būtent jo važiavimo būdas, apie kurį ji jau buvo pateikusi rašytinį paaiškinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji iš tikrųjų nekirto tos linijos, važiavo tiesiai ir tose nuotraukose matosi, kad P. T. važiavo kitoje vietoje, nei teigė. Nors pačio įvykio nepavyko užfiksuoti, bet nuotraukų pagalba ir administracinio nusižengimo metu, kur iš vaizdo kamerų nustatyta, kad viskas vyko labai arti, sekundžių skirtumu, kad nubrozdintas automobilis, kad lygiagretus važiavimas, ir tą greitį galima nustatyti pagal tas kameras, tikrai greitis nebuvo viršijamas. Ir pagal tą nuotrauką, kurią ji pati atsiuntė, nors įvykis pats nėra užfiksuotas, bet pagal pastatą matosi, kad ten kur dar matosi automobiliai, įvykis ir įvyko iš karto už to. Reiškia nebuvo galimybės padaryti kažkokių manevrų. Ji važiavo savo juosta, o P. T. važiavo savo juosta, pirmąja juosta, o ne antrąją, kaip jis sakė. Būtent jis nepasitikrino ar yra laisva ir nepasitraukė prie skiriamosios juostos ir dėl to įvyko tas autoįvykis. Ji su vaikais važiavo, daug streso patyrė, ir žala yra, todėl tikslinga, kad P. T. būtų patrauktas atsakomybėn. T. L., atsakydama į klausimus ir peržiūrėdama „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje esantį (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdą, nurodė, kad ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai, nuo „(duomenys neskelbtini)“ muziejaus. Būtent toje vietoje, pirmoje, menamoje eismo juostoje stovėjo P. T. automobilis su avarinėmis šviesomis, o kairėje pusėje, toje antroje eismo juostoje stovėjo automobilis, kuris suko į kairę, ten matosi toks įvažiavimas. Ji pati dar pristabdė, kadangi buvo kliūtis ir kai automobilis pasuko, ji pradėjo važiuoti tiesiai. Eismo įvykis įvyko kai baigėsi, trys langai pastato (gydymo įstaigos). Vaizdo kamera fiksuoja du langus, kuomet jos automobilis vis dar yra ten ir P. T. taip pat yra ten, o jau už to trečio lango įvyko eismo įvykis, nes ten jau buvo tas posūkis, į kurį norėjo sukti P. T.. Ji dažnai važinėja šituo keliu ir dažnai pasitaiko, kad priešingoje pusėje irgi yra įvažiavimas į kiemą ir ten dažnai irgi suka, sustoja, laukia automobiliai. Tai yra pakankamai dažna situacija, kad viena eismo juosta blokuojama, o antra važiuojama. Ji ties (duomenys neskelbtini) sulėtino greitį, už to automobilio, kuris rodė sukimo manevrą ir kurio vairuotojo ji vėliau ieškojo kaip įvykio liudytojo. Tai tas automobilis stovėjo sukti į kairę, o P. T. automobilis stovėjo šalia. Kelias buvo pilnai užimtas, nes abu automobiliai stovėjo. Ji sulėtino automobilį ir sustojo už to automobilio, kuris suko, nes matė, kad tas (P. T.) stovėjo su avarinėmis, reiškia čia yra kliūtis, todėl ji sulėtino už to, kuris pasuko. Kai jis pasuko, kelias buvo laisvas ir ji pradėjo važiuoti. Įvažiavo šonu, ji netgi nematė, nes matosi pagal apgadinimą, kad už pirmo rato yra tos durys, į kurias buvo įvažiuota. Ji iš pradžių net nesuprato, kad įvyko įvykis, nes, automobilis didelis, sunkus, buvo tik stiprus garsas. Ji nesuprato, dar važiavo ir tik po to jau sustojo. Ji nuo P. T. automobilio buvo per du automobilius. P. T., kaip vaizdo medžiaga parodė, įvažinėjo į kiemą prieš tai, bet kadangi ten buvo pakeliamas atitvaras, jis atbulomis išvažiavo į pirmą eismo juostą. Asmuo suko į kairę, jis buvo įvažiavęs į kiemą, bet kadangi čia buvo pakeliamas atitvaras ir jis negalėjo įvažiuoti, todėl norėjo išsukti atgal ir persiparkuoti sekančiame įvažiavime. Už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra stovėjimo aikštelė, yra posūkis į kairę, o ji važiavo tiesiai, o jis (P. T.) suko iš pirmos eismo juostos. Jis suko į kairę, ne į dešinę. Visi automobiliai suko į kairę. Į dešinę yra tik kiemas, į kurį niekas nesuko. Kai ji važiavo, P. T. automobilis stovėjo su avarinėmis šviesomis, bet po to, pagal taip kaip jis sako, jis norėjo pasukti į kairę ir dėl to į ją įvažiavo, o tas, kuris stovėjo šalia prie skiriamosios juostos, jis suko į kiemą į kairę. Ji palaukė kol to automobilio vairuotojas pasuko į kiemą, į kairę, ir tada pradėjo tiesiai važiuoti, nes P. T. stovėjo dešinėje, pirmoje eismo juostoje ir jos kelias buvo laisvas. P. T. pirmiausia suko į kairę, ten kur yra pakeliamas atitvaras prieš pastatą (duomenys neskelbtini), tada grįžo į eismo juostą ir stovėjo „ant avarinio“, o kitas automobilis, kuris buvo šalia, labiau kairės pusės, suko į kairę. Bet buvo taip, kad tas automobilis, kuris stovėjo irgi norėdamas pasukti į tą kiemą, kur ir P. T., turėjo atsistoti į tą pirmą eismo juostą, nes čia jau buvo užimta. Tuo tarpu P. T. teigia, kad jis atsistojo į tą antrą eismo juostą ir, kad ji (T. L.) kirto ištisinę liniją ir tokiu būdu padarė pažeidimą, o jis yra nekaltas. Ji nedarė jokio manevro (neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą), ji važiavo tiesiai. Tame kelyje, (duomenys neskelbtini), telpa du automobiliai, nors yra viena žymėta juosta. Ji nevažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tai įrodo vaizdo kameros. Kameros rodo, kad du automobiliai pilnai stovi, telpa neužvažiuojant ant skiriamosios juostos. Rodo, kad automobilis pasuko, kad ji važiuoja tiesiai ir matosi, kad P. T. automobilis buvo arčiau dešinio krašto, pirmoje eismo juostoje ir, kad jis toliau važiavo tiesiai. Ji važiavo tiesiai, įsitikinusi, kad jis su avarinėmis buvo, kad jai kelias laisvas buvo ir tik tada ji išgirdo tą tokį trenksmą ir nesuprato iš kur jis buvo, nes kaip ir tiesus, laisvas kelias buvo. Kokiu greičiu ji važiavo negali pasakyti, bet gali patikslinti vieną dalyką, kad buvo kliūtis (kitas į kairę sukantis automobilis), todėl turėjo sulėtinti. Jos greitis, pagal viską, neviršijo 20-30 km/h. Ji tą palygino pagal kameras, ji tą paskaičiavo. Po to įvykio ji nusekė tą vairuotoją, kuri suko į kiemą prie pakeliamo atitvaro. P. T. pradėjo iš karto sakyti, kad „Ką jūs darote, kur jūs lekiate, iš kur jūs čia atsiradote“ ir panašiai. Jis taip pat sakė, kad važiavo viena juosta, o ji kirto ištisinę liniją. Jis viską neigė, todėl ji pradėjo ieškoti to kito automobilio. Ji spėjo sustoti paklausti, gauti telefoną ir tą moteris pasakė, kad patvirtins, jog P. T. prieš tai išvažiavo iš kiemo ir atsistojo pirmoje juostoje. Kalbant su liudininke, ji sakė, kad įvykio nematė, bet ji patvirtino, kad jis išvažinėjo iš to kiemo su pakeliamu atitvaru ir sustojo šalia su avarinėmis ir tada ji galėjo daryti posūkį. Kai ji pasitraukė, ji (T. L.) turėjo laisvą kelią.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pavadinimo pabaiga „352“, T. L. paaiškino, kad vaizdo įraše matomas jos automobilis. Ji labiau laikėsi kairės pusės, bet nekirto juostos, ji už to pastato važiavo tiesiai.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pavadinimo pabaiga „0377“, T. L. paaiškino, kad matosi jos automobilis, matosi, kad važiuoja tiesiai, jokių manevrų, palei tą pastatą, iš karto už jo, nes jis trumputis, trijų langų, čia du langai matosi. Čia prieš pat įvykį, neįmanoma jokio manevro padaryti, mašina didelė, virš dviejų tonų, kažkokį sukimą, manevrą, lenkimą, tiesiog tokio kažkokio greičio gauti po to kai sulėtinama prieš kliūtį, negalima su tokiu automobiliu.

Kadangi ji dažnai važiuoja tuo keliu, ji paprašė sūnaus, kad padarytų nuotrauką būtent tos atkarpos, kur buvo įvykis, kad parodyti situaciją, nes kaip tik stovėjo automobiliai du su avarinėmis, kaip matosi, ir į priešpriešinę įvažiavo troleibusas. Matosi ir kelio plotis ir beveik identiška situacija buvo, tas pirmas automobilis stovėjo, kuris atbulai išvažiavo pirmoje juostoje. Čia kur U. stovėjo tuščia ir o ji pati už jos buvo. Jai tikrai nebuvo reikalo išvažiuoti į priešpriešinę, tai ji tiesiog pristabdė, palaukė kol ji pasuko ir važiavo tiesiai.

Teismo posėdžio metu P. T. paaiškino, kad tai buvo sekmadienio rytas, jis važiavo pasiimti vaiko gimtadienio dovanos. Ją buvo nupirkęs per asmenį per internetą ir važiavo į susitikimo vietą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvažiavus į tą pastatą, su tuo pakeliamu atitvaru, paskambino žmogui, žmogus nekėlė ragelio. Atvažiavęs, jis matė, kad kitas automobilis norėjo įvažiuoti į kiemą, todėl jis išvažiavo atbuliniu būdu į eismo juostą. Todėl jo automobilis stovėjo nei dešinėje, nei kairėje, jis stovėjo per vidurį, ir pradėjus eismui važiuoti į priekį, ten buvo pusę metro nuo ištisinės linijos, jo automobilis užgeso. Jis nežino kas atsitiko, bandė kurti automobilį, vėl užgeso, įjungė avarinį, po truputį trūkčiojo, važiavo į priekį, užsivedus mašinai, ir pavažiavus truputį į priekį, pamatė kairėje pusėje punktyrinę liniją, per kurią galima įsukti. Jis nenorėjo užstatyti eismo juostos, todėl norėjo patraukti į kairę automobilį. Jis išjungė avarinį, pradėjo važiuoti, įjungė posūkį į kairę. Jis neginčija, kad nepasižiūrėjo į veidrodėlį, nesitikino, kad yra saugu, pradėjo daryti manevro sukimą ir buvo smūgis. Smūgis buvo toks, kad net nespėjo suvokti kas čia įvyko, o autobusiukas, kuris lenkė jį, buvo išvažiavęs į kitą eismo juostą, jis darė manevrą ir sustojo prie autobusų stotelės, dar skersai. Žmogus priėjo prie jo, jis pats irgi išlipo ir pasakė tam vairuotojui ką jis daro, kodėl nepristabdo. Galima visada išvengti situacijos, nes dažniausiai vairuotojo klaida daroma, kaip ir jo patirtis (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažo, kad yra greitis, tai jis daro visas pasekmes. Jeigu būtų šitas vairuotojas už jo palaukęs ir nebūtų be jokio streso, būtų to išvengta, bet tikrai žmogus skubėjo, labai. Ir negalima pasakyti per vaizdo kameras nustatyti greitį. Greičio kameros fiksuoja, ir kiek žino iš patirties, jis yra žmonių teisių profsąjungos narys, stambios kompanijos ir yra daug bylų turėję. Iš vaizdo įrašų niekaip negali pagrįsti, kad vaizdo kameros gali nustatyti automobilio greitį, nes stringa ir kameros ir jos jokių būdu negali užfiksuoti automobilio greičio. Ir jeigu žiūrint tiesiai, ten ta nuotrauka, kur matosi autobusas atvažiuojantis, tai ten truputį arčiau T. L. sustojo toje pusėje, buku kampu, nes ji lenkimo manevrą darė per kairę pusę, kur eismo taisyklės draudžia lenkti iš kairės pusės, bet buvo toks greitis, kad ji jį (P. T.) lenkė per ištisinę iš kairės. P. T. per „(duomenys neskelbtini)“ tinklapį parodžius adresą, esantį (duomenys neskelbtini), šis nurodė, kad jo automobilis stovėjo arčiau autobusų juostos. Jis nesutinka su tuo, ką nurodė T. L., kad jis stovėjo arčiau dešinės, šaligatvio pusės. Jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir kažkas jam atsitiko, kad šis užgeso ir nebegalėjo važiuoti. Įjungęs avarinį, jis po truputį judėjo, ir už to pastato (Gydymo įstaigos) yra punktyrinė linija, kur galima pasukti į kairę, ir tik automobilis pradėjo važiuoti, jis išjungė avarinį, pradėjo judėti, įjungė kairį posūkį. Jis tuo metu pradėjo jau sukti, nes ištisinės linijos buvo gal pusę metro. Jis buvo įjungęs avarinį, bet vėliau įjungė posūkį į kairę, o išjungęs avarinį pradėjo daryti manevrą, nevažiavo dar, vairas buvo susuktas į kairę pusę. Įvykis įvyko ties posūkiu į kairę, kur yra tos punktyrinės linijos. Išvadą, kad asmuo kirto ištisinę liniją, jis daro nes buvo didelis greitis. Jis taip pat matė kaip T. L. buvo nuvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Jo automobilis buvo labiau kairėje pusėje. Tam, kad apvažiuoti jo automobilį jokiu būdu neturėjo važiuoti į priešpriešinę eismo juostą, per kairę pusę. jo automobilis buvo per pusę metro nuo ištisinės linijos, tai čia savaime aišku, kad negalėjo jokiu būdu aplenkti per kairę pusę, tuo labiau, kad ištisinė linija. Tuo metu, kai įvyko susidūrimas, jo automobilis nepajudėjo ir stovėjo toje pačioje vietoje, o T. L. pavažiavo į priekį. Išvadą dėl didelio greičio jis padarė, nes matė, kad į jį trenkėsi per kairę pusę. Pažiūrėjus į smūgį, mašina taip ir nulėkė. Jeigu važiuotų 20 km/h, kaip sakė, automobilis po smūgio sustotų daugiausiai 10 metrų, o ne 50 metrų. Jis matė, kad automobilis, kuris suko į kairę, buvo už jo stovi ir rodo į kairę pusę. Jis tada atgal važiavo, o tas automobilis jį išleido. Jis (P. T.) pradėjo važiuoti į priekį ir prasidėjo problema su mašina, geso, užgeso, tada išjungus avarinį, įjungus posūkį į kairę ir smūgis per kairę. Tas automobilis ne prieš jį, o po jo įsuko į kiemą. Jis jį užleido. Jis išvažiavo iš to kiemo su pakeliamu atitvaru atgal ir užleido tą automobilį, kuris norėjo įvažiuoti į kiemą. Už (duomenys neskelbtini) to automobilio jau nebuvo, jis buvo jau nusukęs į kiemą su pakeliamu atitvaru.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pavadinimo pabaiga „352“, P. T. nurodė, kad tai jo automobilis įvažiuoja į kiemą, o iš galo atvažiavo trečio asmens automobilis, kuris bandė važiuoti į kiemą. Kai jis išvažiavo ir pradėjo važiuoti, jo automobilis pradėjo gęsti ir už pastato jis kažkaip pradėjo lėtai važiuoti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja U. P. paaiškino, kad papasakos ką tikrai atsimena. Ji norėjo įvažiuoti į uždarą, privatų kiemą. Tiesiog stovėjo pagrindiniame kelyje ir rodė posūkį į kairę, nes jai kliudė įvažiuoti mašina, kuri stovėjo su avarinėmis šviesomis. Ji kaip supranta, tai buvo P. T. automobilis. Ji laukė tol, kol šis išvažiuos. Jis važiavo atbuliniu. Ji dabar nepasakys į kurią juostą jis suko, bet buvo taip, kad jis išvažiavo, o ji išgirdo smūgį, įvažiavo į kiemą, nes atitvaras jau buvo atidarytas ir prie jos priėjo mergina paprašyti paliudyti. Tai gana senai buvo, bet ką atsimena, kad ta mergina jos paklausė, ar jis įsuko į tam tikrą juostą, o ji (U. P.) tiesiog paliudijo, kad taip. Ji tiesiog paliudijo jos versiją. Ji automobilyje buvo vaikais, senai įvykis buvo, tikrai visko neatsimins. Ar jis į pirmą juostą įsuko, nepamena, bet kai ji manęs paklausė, ar jis į tą juostą įsuko, tai ji (U. P.) ir patvirtino, kad į tą. Ji pati matė, bet nebeatsimena. Galbūt jos tas parodymas būtų toks, kad ko moteris jos paklausė, tą ji patvirtino. Tiesiog sutiko su jos versija. Ji (U. P.) važiavo nuo „(duomenys neskelbtini)“ muziejaus, (duomenys neskelbtini) gatve. Kitas automobilis buvo užblokavęs įvažiavimą į posūkį, kur yra atitvaras. Tas kelias, kur ji išleido vairuotoją ir tolimesnis kelias, yra dviejų juostų ta pačia kryptimi, o priešinga juosta yra skirta viešajam transportui ir tik viena. Tuo metu, kai ji sustabdė savo automobilį, kad leisti kitam automobiliui išvažiuoti, ji buvo antroje juostoje. Link dešinės pusės, ta atkarpa galėjo automobiliai pravažiuoti. Ta (duomenys neskelbtini) gatve, važiuojant link (duomenys neskelbtini), gali važiuoti du automobiliai. Berods, tai yra leistina. Ji išleido tą vairuotoją, kuris buvo įsukęs į kiemą su atitvaru. Kur jis nuvažiavo, ji neatsimena, ji tiesiog atsimena, kad jis išvažiavo atbuliniu ir kažkiek pavažiavo, bet labai trumpai, nes labai greitai susitrenkė automobiliai. Ji tuo metu jau buvo įsukusi, buvo prie atitvaro, todėl nematė paties susidūrimo įvykio. Jos manymu, įvykis įvyko kairėje juostoje. Bet jis tikrai matė, nes atsisuko į tą įvykį pasižiūrėti, kadangi girdėjo garsą ir tuomet ta mergina tiesiog atėjo jos paklausti ar tas kitas vairuotojas, su kuriuo ji susidūrė, važiavo ta juosta ir ji atsakė teigiamai. Be ji neatsimena, kuri tai juosta buvo. Ji tiesiog patvirtino jos versiją. Tas automobilis, kuris važiavo jai iš galo, jis neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tol, kol pirmasis automobilis stovėjo prie atitvaro, jis buvo įjungęs avarinį signalą, o kai išvažinėjo į kelią, jau buvo išjungęs. Jai toje vietoje tenka dažnai lankytis. Jai ta probleminė atkarpa labai gerai pažįstama. Ji yra probleminė todėl, kad pati matė gal kokį kartą įvykį toje vietoje. Labai dažnai yra sudėtinga įsukti į tą kiemą. Daug kas, kas nežino, nori pastovėti, neranda užblokuoja eismo dalyvių kelią, užstatydamas atitvarą, ir užblokuoja mašinoms kelią įsukti į tą kiemą. Atbulinis sukimas yra tikrai labai problematiškas. Ji prisimena, kad asmuo iš kiemo greitai pasitraukė ir ji greitai įsuko. Jos manymu, moteris tikrai greitai nevažiavo, nes ten už 20-30 metrų yra šviesoforas. Ji nežinau, kur ten galima įsibėgėti, ypač kai mato, kad kairys posūkis įjungtas, nemano, kad ji ten labai greitai atlėkė. Nelabai įmanoma. Kalbėdama apie kairį posūkį, ji kalbėjo apie savo automobilio posūkį. Ten tikrai yra tokia labai judri vieta, daug automobilių, daug kas suka, „Bolt“ su avariniais užlipę ant tų šaligatvių stovi. Tikrai tokia vieta, kad ten neprigazuosi, nebent kažkokie bepročiai naktį gazuoja. Tuo metu kai ji įvažinėjo į kiemą, ji nežino, kas važiavo už jos, nes žiūrėjo į priekį, į automobilį, kuris buvo įjungęs avarinį signalą. Ji nebuvo nuėjusi link įvykio vietos. Vaikai buvo automobilyje, atėjo mergina, paklausė, ar galės paliudyti, kad matė į kurią juostą įvažiavo ir tuo metu tikrai pamena, kad ji (U. P.) patvirtino. Būtų žinojusi, kad teks liudyti teisme, būtų užsirašiusi. Jai reikėjo palaukti kol jis išsisuks, tai ji tikrai matė į kokią juostą jis važiuoja, bet dabar neatsimena. Ji pradeda galvoti, gal jis apskritai įsuko į priešpriešinę juostą. Į jos juostą jis tikrai neįsuko, kadangi jai pačiai, užleidžiant jam vietą, tikrai nereikėjo atbulai judėti. Jis arba įsuko į pirmą juostą, arba priešpriešinę, o ji liko stovėti kairėje ir nepaliko jam vietos.