Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-545-1170/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-09
Bylos Nr.
eII-545-1170/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00607-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pareiškėjas
T. L.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-545-1170/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00607-2025-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Adraianai Karlonaitei,dalyvaujant pareiškėjai T. L.,asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, P. T.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. vasario 18 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. vasario 18 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal T. L. pareiškimą. Aptariame Nutarime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 16 d. P. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad 2024 m. lapkričio 17 d., apie 10.49 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir prieš sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, suko nepasitraukęs prie kelio ženklinimo, skiriančio priešpriešines eismo juostas bei prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams. Pripažinta, kad tokiais savo veiksmais P. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Nutarime konstatuota, kad byloje surinktų ir nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neleidžia prieiti kategoriškos išvados, kad P. T. padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę – liudytojo parodymai ir vaizdo įrašas yra neinformatyvus, eismo dalyvių parodymai prieštaringi, o pašalinti šiuos prieštaravimus nėra galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos T. L. skundas, kuriame nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, kaltininkui paskirta bauda, todėl ir yra tikslinga minėtą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Dėl bylos nutraukimo jai nebuvo išmokėtas civilinis draudimas dėl automobiliui padarytų apgadinimų.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į T. L. skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad byloje nesurinkta jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent P. T. buvo kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, o priimamas procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu T. L. paaiškino, kad norėtų, jog Institucijos Nutarimas būtų dar kartą peržiūrėtas. Jai papildomai susipažinus su bylos medžiaga ir ją išanalizavus, pasitvirtino būtent jo važiavimo būdas, apie kurį ji jau buvo pateikusi rašytinį paaiškinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji iš tikrųjų nekirto tos linijos, važiavo tiesiai ir tose nuotraukose matosi, kad P. T. važiavo kitoje vietoje, nei teigė. Nors pačio įvykio nepavyko užfiksuoti, bet nuotraukų pagalba ir administracinio nusižengimo metu, kur iš vaizdo kamerų nustatyta, kad viskas vyko labai arti, sekundžių skirtumu, kad nubrozdintas automobilis, kad lygiagretus važiavimas, ir tą greitį galima nustatyti pagal tas kameras, tikrai greitis nebuvo viršijamas. Ir pagal tą nuotrauką, kurią ji pati atsiuntė, nors įvykis pats nėra užfiksuotas, bet pagal pastatą matosi, kad ten kur dar matosi automobiliai, įvykis ir įvyko iš karto už to. Reiškia nebuvo galimybės padaryti kažkokių manevrų. Ji važiavo savo juosta, o P. T. važiavo savo juosta, pirmąja juosta, o ne antrąją, kaip jis sakė. Būtent jis nepasitikrino ar yra laisva ir nepasitraukė prie skiriamosios juostos ir dėl to įvyko tas autoįvykis. Ji su vaikais važiavo, daug streso patyrė, ir žala yra, todėl tikslinga, kad P. T. būtų patrauktas atsakomybėn. T. L., atsakydama į klausimus ir peržiūrėdama „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje esantį (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdą, nurodė, kad ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai, nuo „(duomenys neskelbtini)“ muziejaus. Būtent toje vietoje, pirmoje, menamoje eismo juostoje stovėjo P. T. automobilis su avarinėmis šviesomis, o kairėje pusėje, toje antroje eismo juostoje stovėjo automobilis, kuris suko į kairę, ten matosi toks įvažiavimas. Ji pati dar pristabdė, kadangi buvo kliūtis ir kai automobilis pasuko, ji pradėjo važiuoti tiesiai. Eismo įvykis įvyko kai baigėsi, trys langai pastato (gydymo įstaigos). Vaizdo kamera fiksuoja du langus, kuomet jos automobilis vis dar yra ten ir P. T. taip pat yra ten, o jau už to trečio lango įvyko eismo įvykis, nes ten jau buvo tas posūkis, į kurį norėjo sukti P. T.. Ji dažnai važinėja šituo keliu ir dažnai pasitaiko, kad priešingoje pusėje irgi yra įvažiavimas į kiemą ir ten dažnai irgi suka, sustoja, laukia automobiliai. Tai yra pakankamai dažna situacija, kad viena eismo juosta blokuojama, o antra važiuojama. Ji ties (duomenys neskelbtini) sulėtino greitį, už to automobilio, kuris rodė sukimo manevrą ir kurio vairuotojo ji vėliau ieškojo kaip įvykio liudytojo. Tai tas automobilis stovėjo sukti į kairę, o P. T. automobilis stovėjo šalia. Kelias buvo pilnai užimtas, nes abu automobiliai stovėjo. Ji sulėtino automobilį ir sustojo už to automobilio, kuris suko, nes matė, kad tas (P. T.) stovėjo su avarinėmis, reiškia čia yra kliūtis, todėl ji sulėtino už to, kuris pasuko. Kai jis pasuko, kelias buvo laisvas ir ji pradėjo važiuoti. Įvažiavo šonu, ji netgi nematė, nes matosi pagal apgadinimą, kad už pirmo rato yra tos durys, į kurias buvo įvažiuota. Ji iš pradžių net nesuprato, kad įvyko įvykis, nes, automobilis didelis, sunkus, buvo tik stiprus garsas. Ji nesuprato, dar važiavo ir tik po to jau sustojo. Ji nuo P. T. automobilio buvo per du automobilius. P. T., kaip vaizdo medžiaga parodė, įvažinėjo į kiemą prieš tai, bet kadangi ten buvo pakeliamas atitvaras, jis atbulomis išvažiavo į pirmą eismo juostą. Asmuo suko į kairę, jis buvo įvažiavęs į kiemą, bet kadangi čia buvo pakeliamas atitvaras ir jis negalėjo įvažiuoti, todėl norėjo išsukti atgal ir persiparkuoti sekančiame įvažiavime. Už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra stovėjimo aikštelė, yra posūkis į kairę, o ji važiavo tiesiai, o jis (P. T.) suko iš pirmos eismo juostos. Jis suko į kairę, ne į dešinę. Visi automobiliai suko į kairę. Į dešinę yra tik kiemas, į kurį niekas nesuko. Kai ji važiavo, P. T. automobilis stovėjo su avarinėmis šviesomis, bet po to, pagal taip kaip jis sako, jis norėjo pasukti į kairę ir dėl to į ją įvažiavo, o tas, kuris stovėjo šalia prie skiriamosios juostos, jis suko į kiemą į kairę. Ji palaukė kol to automobilio vairuotojas pasuko į kiemą, į kairę, ir tada pradėjo tiesiai važiuoti, nes P. T. stovėjo dešinėje, pirmoje eismo juostoje ir jos kelias buvo laisvas. P. T. pirmiausia suko į kairę, ten kur yra pakeliamas atitvaras prieš pastatą (duomenys neskelbtini), tada grįžo į eismo juostą ir stovėjo „ant avarinio“, o kitas automobilis, kuris buvo šalia, labiau kairės pusės, suko į kairę. Bet buvo taip, kad tas automobilis, kuris stovėjo irgi norėdamas pasukti į tą kiemą, kur ir P. T., turėjo atsistoti į tą pirmą eismo juostą, nes čia jau buvo užimta. Tuo tarpu P. T. teigia, kad jis atsistojo į tą antrą eismo juostą ir, kad ji (T. L.) kirto ištisinę liniją ir tokiu būdu padarė pažeidimą, o jis yra nekaltas. Ji nedarė jokio manevro (neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą), ji važiavo tiesiai. Tame kelyje, (duomenys neskelbtini), telpa du automobiliai, nors yra viena žymėta juosta. Ji nevažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tai įrodo vaizdo kameros. Kameros rodo, kad du automobiliai pilnai stovi, telpa neužvažiuojant ant skiriamosios juostos. Rodo, kad automobilis pasuko, kad ji važiuoja tiesiai ir matosi, kad P. T. automobilis buvo arčiau dešinio krašto, pirmoje eismo juostoje ir, kad jis toliau važiavo tiesiai. Ji važiavo tiesiai, įsitikinusi, kad jis su avarinėmis buvo, kad jai kelias laisvas buvo ir tik tada ji išgirdo tą tokį trenksmą ir nesuprato iš kur jis buvo, nes kaip ir tiesus, laisvas kelias buvo. Kokiu greičiu ji važiavo negali pasakyti, bet gali patikslinti vieną dalyką, kad buvo kliūtis (kitas į kairę sukantis automobilis), todėl turėjo sulėtinti. Jos greitis, pagal viską, neviršijo 20-30 km/h. Ji tą palygino pagal kameras, ji tą paskaičiavo. Po to įvykio ji nusekė tą vairuotoją, kuri suko į kiemą prie pakeliamo atitvaro. P. T. pradėjo iš karto sakyti, kad „Ką jūs darote, kur jūs lekiate, iš kur jūs čia atsiradote“ ir panašiai. Jis taip pat sakė, kad važiavo viena juosta, o ji kirto ištisinę liniją. Jis viską neigė, todėl ji pradėjo ieškoti to kito automobilio. Ji spėjo sustoti paklausti, gauti telefoną ir tą moteris pasakė, kad patvirtins, jog P. T. prieš tai išvažiavo iš kiemo ir atsistojo pirmoje juostoje. Kalbant su liudininke, ji sakė, kad įvykio nematė, bet ji patvirtino, kad jis išvažinėjo iš to kiemo su pakeliamu atitvaru ir sustojo šalia su avarinėmis ir tada ji galėjo daryti posūkį. Kai ji pasitraukė, ji (T. L.) turėjo laisvą kelią.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pavadinimo pabaiga „352“, T. L. paaiškino, kad vaizdo įraše matomas jos automobilis. Ji labiau laikėsi kairės pusės, bet nekirto juostos, ji už to pastato važiavo tiesiai.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pavadinimo pabaiga „0377“, T. L. paaiškino, kad matosi jos automobilis, matosi, kad važiuoja tiesiai, jokių manevrų, palei tą pastatą, iš karto už jo, nes jis trumputis, trijų langų, čia du langai matosi. Čia prieš pat įvykį, neįmanoma jokio manevro padaryti, mašina didelė, virš dviejų tonų, kažkokį sukimą, manevrą, lenkimą, tiesiog tokio kažkokio greičio gauti po to kai sulėtinama prieš kliūtį, negalima su tokiu automobiliu.

Kadangi ji dažnai važiuoja tuo keliu, ji paprašė sūnaus, kad padarytų nuotrauką būtent tos atkarpos, kur buvo įvykis, kad parodyti situaciją, nes kaip tik stovėjo automobiliai du su avarinėmis, kaip matosi, ir į priešpriešinę įvažiavo troleibusas. Matosi ir kelio plotis ir beveik identiška situacija buvo, tas pirmas automobilis stovėjo, kuris atbulai išvažiavo pirmoje juostoje. Čia kur U. stovėjo tuščia ir o ji pati už jos buvo. Jai tikrai nebuvo reikalo išvažiuoti į priešpriešinę, tai ji tiesiog pristabdė, palaukė kol ji pasuko ir važiavo tiesiai.

Teismo posėdžio metu P. T. paaiškino, kad tai buvo sekmadienio rytas, jis važiavo pasiimti vaiko gimtadienio dovanos. Ją buvo nupirkęs per asmenį per internetą ir važiavo į susitikimo vietą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvažiavus į tą pastatą, su tuo pakeliamu atitvaru, paskambino žmogui, žmogus nekėlė ragelio. Atvažiavęs, jis matė, kad kitas automobilis norėjo įvažiuoti į kiemą, todėl jis išvažiavo atbuliniu būdu į eismo juostą. Todėl jo automobilis stovėjo nei dešinėje, nei kairėje, jis stovėjo per vidurį, ir pradėjus eismui važiuoti į priekį, ten buvo pusę metro nuo ištisinės linijos, jo automobilis užgeso. Jis nežino kas atsitiko, bandė kurti automobilį, vėl užgeso, įjungė avarinį, po truputį trūkčiojo, važiavo į priekį, užsivedus mašinai, ir pavažiavus truputį į priekį, pamatė kairėje pusėje punktyrinę liniją, per kurią galima įsukti. Jis nenorėjo užstatyti eismo juostos, todėl norėjo patraukti į kairę automobilį. Jis išjungė avarinį, pradėjo važiuoti, įjungė posūkį į kairę. Jis neginčija, kad nepasižiūrėjo į veidrodėlį, nesitikino, kad yra saugu, pradėjo daryti manevro sukimą ir buvo smūgis. Smūgis buvo toks, kad net nespėjo suvokti kas čia įvyko, o autobusiukas, kuris lenkė jį, buvo išvažiavęs į kitą eismo juostą, jis darė manevrą ir sustojo prie autobusų stotelės, dar skersai. Žmogus priėjo prie jo, jis pats irgi išlipo ir pasakė tam vairuotojui ką jis daro, kodėl nepristabdo. Galima visada išvengti situacijos, nes dažniausiai vairuotojo klaida daroma, kaip ir jo patirtis (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažo, kad yra greitis, tai jis daro visas pasekmes. Jeigu būtų šitas vairuotojas už jo palaukęs ir nebūtų be jokio streso, būtų to išvengta, bet tikrai žmogus skubėjo, labai. Ir negalima pasakyti per vaizdo kameras nustatyti greitį. Greičio kameros fiksuoja, ir kiek žino iš patirties, jis yra žmonių teisių profsąjungos narys, stambios kompanijos ir yra daug bylų turėję. Iš vaizdo įrašų niekaip negali pagrįsti, kad vaizdo kameros gali nustatyti automobilio greitį, nes stringa ir kameros ir jos jokių būdu negali užfiksuoti automobilio greičio. Ir jeigu žiūrint tiesiai, ten ta nuotrauka, kur matosi autobusas atvažiuojantis, tai ten truputį arčiau T. L. sustojo toje pusėje, buku kampu, nes ji lenkimo manevrą darė per kairę pusę, kur eismo taisyklės draudžia lenkti iš kairės pusės, bet buvo toks greitis, kad ji jį (P. T.) lenkė per ištisinę iš kairės. P. T. per „(duomenys neskelbtini)“ tinklapį parodžius adresą, esantį (duomenys neskelbtini), šis nurodė, kad jo automobilis stovėjo arčiau autobusų juostos. Jis nesutinka su tuo, ką nurodė T. L., kad jis stovėjo arčiau dešinės, šaligatvio pusės. Jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir kažkas jam atsitiko, kad šis užgeso ir nebegalėjo važiuoti. Įjungęs avarinį, jis po truputį judėjo, ir už to pastato (Gydymo įstaigos) yra punktyrinė linija, kur galima pasukti į kairę, ir tik automobilis pradėjo važiuoti, jis išjungė avarinį, pradėjo judėti, įjungė kairį posūkį. Jis tuo metu pradėjo jau sukti, nes ištisinės linijos buvo gal pusę metro. Jis buvo įjungęs avarinį, bet vėliau įjungė posūkį į kairę, o išjungęs avarinį pradėjo daryti manevrą, nevažiavo dar, vairas buvo susuktas į kairę pusę. Įvykis įvyko ties posūkiu į kairę, kur yra tos punktyrinės linijos. Išvadą, kad asmuo kirto ištisinę liniją, jis daro nes buvo didelis greitis. Jis taip pat matė kaip T. L. buvo nuvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Jo automobilis buvo labiau kairėje pusėje. Tam, kad apvažiuoti jo automobilį jokiu būdu neturėjo važiuoti į priešpriešinę eismo juostą, per kairę pusę. jo automobilis buvo per pusę metro nuo ištisinės linijos, tai čia savaime aišku, kad negalėjo jokiu būdu aplenkti per kairę pusę, tuo labiau, kad ištisinė linija. Tuo metu, kai įvyko susidūrimas, jo automobilis nepajudėjo ir stovėjo toje pačioje vietoje, o T. L. pavažiavo į priekį. Išvadą dėl didelio greičio jis padarė, nes matė, kad į jį trenkėsi per kairę pusę. Pažiūrėjus į smūgį, mašina taip ir nulėkė. Jeigu važiuotų 20 km/h, kaip sakė, automobilis po smūgio sustotų daugiausiai 10 metrų, o ne 50 metrų. Jis matė, kad automobilis, kuris suko į kairę, buvo už jo stovi ir rodo į kairę pusę. Jis tada atgal važiavo, o tas automobilis jį išleido. Jis (P. T.) pradėjo važiuoti į priekį ir prasidėjo problema su mašina, geso, užgeso, tada išjungus avarinį, įjungus posūkį į kairę ir smūgis per kairę. Tas automobilis ne prieš jį, o po jo įsuko į kiemą. Jis jį užleido. Jis išvažiavo iš to kiemo su pakeliamu atitvaru atgal ir užleido tą automobilį, kuris norėjo įvažiuoti į kiemą. Už (duomenys neskelbtini) to automobilio jau nebuvo, jis buvo jau nusukęs į kiemą su pakeliamu atitvaru.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pavadinimo pabaiga „352“, P. T. nurodė, kad tai jo automobilis įvažiuoja į kiemą, o iš galo atvažiavo trečio asmens automobilis, kuris bandė važiuoti į kiemą. Kai jis išvažiavo ir pradėjo važiuoti, jo automobilis pradėjo gęsti ir už pastato jis kažkaip pradėjo lėtai važiuoti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja U. P. paaiškino, kad papasakos ką tikrai atsimena. Ji norėjo įvažiuoti į uždarą, privatų kiemą. Tiesiog stovėjo pagrindiniame kelyje ir rodė posūkį į kairę, nes jai kliudė įvažiuoti mašina, kuri stovėjo su avarinėmis šviesomis. Ji kaip supranta, tai buvo P. T. automobilis. Ji laukė tol, kol šis išvažiuos. Jis važiavo atbuliniu. Ji dabar nepasakys į kurią juostą jis suko, bet buvo taip, kad jis išvažiavo, o ji išgirdo smūgį, įvažiavo į kiemą, nes atitvaras jau buvo atidarytas ir prie jos priėjo mergina paprašyti paliudyti. Tai gana senai buvo, bet ką atsimena, kad ta mergina jos paklausė, ar jis įsuko į tam tikrą juostą, o ji (U. P.) tiesiog paliudijo, kad taip. Ji tiesiog paliudijo jos versiją. Ji automobilyje buvo vaikais, senai įvykis buvo, tikrai visko neatsimins. Ar jis į pirmą juostą įsuko, nepamena, bet kai ji manęs paklausė, ar jis į tą juostą įsuko, tai ji (U. P.) ir patvirtino, kad į tą. Ji pati matė, bet nebeatsimena. Galbūt jos tas parodymas būtų toks, kad ko moteris jos paklausė, tą ji patvirtino. Tiesiog sutiko su jos versija. Ji (U. P.) važiavo nuo „(duomenys neskelbtini)“ muziejaus, (duomenys neskelbtini) gatve. Kitas automobilis buvo užblokavęs įvažiavimą į posūkį, kur yra atitvaras. Tas kelias, kur ji išleido vairuotoją ir tolimesnis kelias, yra dviejų juostų ta pačia kryptimi, o priešinga juosta yra skirta viešajam transportui ir tik viena. Tuo metu, kai ji sustabdė savo automobilį, kad leisti kitam automobiliui išvažiuoti, ji buvo antroje juostoje. Link dešinės pusės, ta atkarpa galėjo automobiliai pravažiuoti. Ta (duomenys neskelbtini) gatve, važiuojant link (duomenys neskelbtini), gali važiuoti du automobiliai. Berods, tai yra leistina. Ji išleido tą vairuotoją, kuris buvo įsukęs į kiemą su atitvaru. Kur jis nuvažiavo, ji neatsimena, ji tiesiog atsimena, kad jis išvažiavo atbuliniu ir kažkiek pavažiavo, bet labai trumpai, nes labai greitai susitrenkė automobiliai. Ji tuo metu jau buvo įsukusi, buvo prie atitvaro, todėl nematė paties susidūrimo įvykio. Jos manymu, įvykis įvyko kairėje juostoje. Bet jis tikrai matė, nes atsisuko į tą įvykį pasižiūrėti, kadangi girdėjo garsą ir tuomet ta mergina tiesiog atėjo jos paklausti ar tas kitas vairuotojas, su kuriuo ji susidūrė, važiavo ta juosta ir ji atsakė teigiamai. Be ji neatsimena, kuri tai juosta buvo. Ji tiesiog patvirtino jos versiją. Tas automobilis, kuris važiavo jai iš galo, jis neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tol, kol pirmasis automobilis stovėjo prie atitvaro, jis buvo įjungęs avarinį signalą, o kai išvažinėjo į kelią, jau buvo išjungęs. Jai toje vietoje tenka dažnai lankytis. Jai ta probleminė atkarpa labai gerai pažįstama. Ji yra probleminė todėl, kad pati matė gal kokį kartą įvykį toje vietoje. Labai dažnai yra sudėtinga įsukti į tą kiemą. Daug kas, kas nežino, nori pastovėti, neranda užblokuoja eismo dalyvių kelią, užstatydamas atitvarą, ir užblokuoja mašinoms kelią įsukti į tą kiemą. Atbulinis sukimas yra tikrai labai problematiškas. Ji prisimena, kad asmuo iš kiemo greitai pasitraukė ir ji greitai įsuko. Jos manymu, moteris tikrai greitai nevažiavo, nes ten už 20-30 metrų yra šviesoforas. Ji nežinau, kur ten galima įsibėgėti, ypač kai mato, kad kairys posūkis įjungtas, nemano, kad ji ten labai greitai atlėkė. Nelabai įmanoma. Kalbėdama apie kairį posūkį, ji kalbėjo apie savo automobilio posūkį. Ten tikrai yra tokia labai judri vieta, daug automobilių, daug kas suka, „Bolt“ su avariniais užlipę ant tų šaligatvių stovi. Tikrai tokia vieta, kad ten neprigazuosi, nebent kažkokie bepročiai naktį gazuoja. Tuo metu kai ji įvažinėjo į kiemą, ji nežino, kas važiavo už jos, nes žiūrėjo į priekį, į automobilį, kuris buvo įjungęs avarinį signalą. Ji nebuvo nuėjusi link įvykio vietos. Vaikai buvo automobilyje, atėjo mergina, paklausė, ar galės paliudyti, kad matė į kurią juostą įvažiavo ir tuo metu tikrai pamena, kad ji (U. P.) patvirtino. Būtų žinojusi, kad teks liudyti teisme, būtų užsirašiusi. Jai reikėjo palaukti kol jis išsisuks, tai ji tikrai matė į kokią juostą jis važiuoja, bet dabar neatsimena. Ji pradeda galvoti, gal jis apskritai įsuko į priešpriešinę juostą. Į jos juostą jis tikrai neįsuko, kadangi jai pačiai, užleidžiant jam vietą, tikrai nereikėjo atbulai judėti. Jis arba įsuko į pirmą juostą, arba priešpriešinę, o ji liko stovėti kairėje ir nepaliko jam vietos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl 2024 m. lapkričio 17 d., 10.49 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio. Šiame eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės – P. T. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir T. L. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui P. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. lapkričio 17 d., apie 10.49 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir prieš sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, suko nepasitraukęs prie kelio ženklinimo, skiriančio priešpriešines eismo juostas bei prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams. Vėliau šis procesinis sprendimas buvo panaikintas ir priimtas skundžiamas Institucijos Nutarimas, kuriuo pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nuspręsta nutraukti. Institucijos teigimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia prieiti kategoriškos išvados, kad P. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje. Antai, liudytojos U. P. parodymai ir vaizdo įrašų medžiaga yra neinformatyvūs, o eismo įvykio dalyvių parodymai yra prieštaringi ir šių prieštaravimų nėra galimybės pašalinti.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, T. L. skundo argumentus ir bylos medžiagą, juos įvertinęs anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus bei išimtinę reikšmę teikiant išimtinai tai aplinkybei, kad neva nėra galimybės pašalinti prieštaravimų, atsiradusių tarp eismo dalyvių paaiškinimų. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, sprendimas nutraukti administracinę teiseną gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

Iš T. L. skundo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad sprendimas nutraukti administracinę teiseną yra grindžiamas tuo, kad byloje pateikti liudytojos U. P. parodymai ir esanti vaizdinė medžiaga yra neinformatyvūs, todėl ir negalintys pašalinti prieštaravimų, atsiradusių tarp T. L. ir P. T. paaiškinimų.

Nepaneigtina, jog liudytoja U. P. administracinio nusižengimo tyrimo metu nurodė, kad paties eismo įvykio nematė, o matė tik tai, kad prieš ją buvęs P. T. automobilis bandė įvažiuoti į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ji pati bandė įvažiuoti į minėtą kiemą, todėl P. T. vairuotą automobilį išleido iš minėto įvažiavimo, ir pati įvažiavo į šį posūkį. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu U. P. pateikė žymiai platesnio turinio paaiškinimus, kuriuose be kita ko, paneigė P. T. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu iškeltą versiją. Pastaroji kategoriškai nesutiko su P. T. nurodytu teiginiu, kad T. L. vairuotas automobilis, po to, kai palaukė, kol jos (U. P.) automobilis pasuks į kairę (į posūkį, tiek pastatu esančiu adresu (duomenys neskelbtini)), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prieš tai kirsdamas ištisinę liniją. Pasak, U. P. T. L. vairuotas automobilis vyko ta pačia trajektorija kaip ir jos automobilis – arčiau kairės gatvės pusės, bet tos kelio dalies srityje, kuri yra toje pačioje eismo juostoje. Be kita ko, U. P. taip pat nesutiko su P. T. iškelta versija, jog T. L. vairuotas automobilis važiavo itin dideliu greičiu. Anaiptol, pasak liudytojos, T. L. automobilis važiavo tikrai negreitai, kadangi jis turėjo praleisti jos vairuotą automobilį, besukantį į kairę pusę, ties pastatu (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, jog U. P. taip pat nurodė, kad jos manymu, priešingai P. T. pateiktiems paaiškinimams, pastarojo automobilis, išsukdamas iš posūkio, į kurį ji pati vėliau įvažiavo, labiau laikėsi dešinės kelio pusės, o ne kairės. Svarbu ir tai, jog sugretinus šiuos liudytojos paaiškinimus su byloje pateiktais vaizdo įrašais, kurie nors paties eismo įvykio fakto nefiksuoja, tačiau atvaizduoja tiek P. T., tiek T. L. vairuotų automobilių išdėstymą kelyje prieš įvykį, matyti, kad prieš automobiliams susiduriant P. T. automobilis buvo kaip tik arčiau dešinės kelio pusės, o T. L. – arčiau kairės, ir jos automobilio judėjimo trajektorija buvo tiesi – nebuvo matoma, kad šis automobilis artėtų arčiau ištisinės eismo juostos.

Šios byloje surinktų įrodymų analizės aspektu svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo gautos detalios ir visus automobilių apgadinimus fiksuojančios fotonuotraukos, taip pat nebuvo atliktas automobilių sugretinimas. Anaiptol, byloje yra pateiktos tik T. L. automobilio fotonuotraukos, kuriuose yra fiksuotas šio automobilio dešinės, priekinės dalies pusės nubrozdinimas, o ne automobilio priekio apgadinimas, kas leidžia manyti, kad automobilis galimai buvo apgadintas į jį atsitrenkiant iš šono, o ne pačiam automobiliui priekiu kliudant kitą automobilį. Minėtų aplinkybių detalesnei analizei yra tikslinga gauti abiejų automobilių fotonuotraukas su apgadinimais, atsiradusiais po šioje byloje įvykusio eismo įvykio, taip pat atlikti ir tinkamai užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugretinimą.

Iš skundžiamo Nutarimo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, jog T. L. ir P. T. policijos pareigūnams nurodytos įvykio aplinkybės nebuvo išsamiai tirtos, todėl tam, kad būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta ši administracinio nusižengimo byla, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, susijusius su eismo įvykio mechanizmo nustatymu.

Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, teismas, patikrinęs skundžiamą Nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei nesiėmus visų ANK numatytų galimybių bylą tiriantiems pareigūnams, kad šiuo konkrečiu atveju būtų išsiaiškintos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas nenustačius visų tiriamo įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

T. L. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. vasario 18 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti ir grąžinti bylą institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska - Pečiulienė