Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, I3-211-609/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: I3-211-609/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01235-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas: V. G.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-211-609/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01235-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3; (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai V. G.,atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Anatolijui Koržovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. (Ž.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovė) Vidaus tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. VT-254 „Dėl prokurorės V. Ž. veiksmų“ (toliau – Išvada) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. (toliau – ir generalinė prokurorė) 2021 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. P-444 „Dėl tarnybinės nuobaudos Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei V. Ž.“ (toliau – ir Įsakymas).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skundas priimtas reikalavimo panaikinti generalinės prokurorės 2021 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. P-444 „Dėl tarnybinės nuobaudos Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei V. Ž.“ dalyje.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde, kurį patikslino (t.I, b.l. 1-18, t.II, b.l. 143-165) nurodo, jog generalinės prokurorės 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų, susijusių su pavedimu prokuratūroje nedirbančiam asmeniui paimti jai skirtą tarnybinę korespondenciją ir vėliau dėl to kilusio konflikto Klaipėdos apygardos prokuratūros patalpos tarp jos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Duomenų valdymo skyriaus (toliau – DVS) darbuotojų. Atlikęs tarnybinį patikrinimą, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras A. K. 2021 m. birželio 25 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Ž. padarė du tarnybinius pažeidimus, už kuriuos pasiūlė taikyti tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras R. P. generalinei prokurorei 2021 m. liepos 12 d. surašė teikimą (toliau – ir Teikimas). Remdamasi Išvada ir Teikimu, generalinė prokurorė priėmė Įsakymą, kuriuo jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėja kelia abejones dėl atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumo ir konstatuoto pažeidimo pagrįstumo, nes aiškinantis ikiteisminio tyrimo bylos paėmimo aplinkybes, nebuvo apklaustas A. G., papildomai apklausta Klaipėdos apygardos prokuratūros Bendrųjų reikalų skyriaus (toliau – BRS) vedėja A. M.. Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo ignoruojamos jos paaiškinime nurodytos aplinkybės, duomenys buvo renkami, apsiribojant duomenimis, kurių pagalba būtų galima konstruoti kaltinimą. Pareiškėjos vertinimu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginius, kad ji sudarė sąlygas trečiajam asmeniui susipažinti su neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, su proceso dalyvių asmens duomenimis, kad 2021 m. vasario 18 d. ji pavedė A. G. nuvykti į DVS patalpas ir paimti jai atsiųstą ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20. Ši aplinkybė iš esmės grindžiama liudytojų S. S., J. S. bei A. M. paaiškinimais, kad į 119 kabinetą įėjęs A. G. pasakė, jog nori paimti jai atsiųstą bylą, kad dėl to yra susitarta. Pareiškėjos teigimu, nebuvo aiškintasi, kas, su kuo, kada susitarė, todėl šioje dalyje kaltinimas yra paremtas prielaidomis, padarytomis remiantis liudytojų, kurie nieko nežinojo apie pavedimą ar prašymą paimti bylą, parodymais. Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu ji sudarė sąlygas A. G. susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pareiškėja nurodo, jog tiriamo įvykio metu ji gyveno ir šiuo metu gyvena su A. G., jis yra jos sutuoktinis ir šeimos narys, todėl vien faktas, jog ji kartu su A. G. jų bendru automobiliu atvažiavo iki Klaipėdos apygardos prokuratūros ar tai, kad tą dieną ji buvo su A. G., negali būti pagrindu kaltinimui. Pareiškėjos teigimu, priešingu atveju būtų galima traktuoti, kad visi prokurorai, dirbantys nuotoliniu būdu iš namų, sudaro sąlygas kitiems asmenims, šeimos nariams, susipažinti su ikiteisminių tyrimų duomenimis. Pareiškėja nesuprantama, kokių rekomendacijų ir kitų teisės aktų, kurie formuoja ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, ji nevykdė. Teigia, jog kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-48139-20, byla buvo baigta surašant kaltinamąjį aktą, teisme ji palaikė valstybinį kaltinimą, asmuo buvo pripažintas kaltu pagal visus kaltinamajame akte inkriminuotus epizodus, bausmė paskirta teisinga, nuosprendis įsiteisėjęs. Pareiškėjos teigimu, Išvadoje nėra duomenų apie tai, kokių užduočių ir pavedimų ji neatliko laiku ir tinkamai, nenurodyta, kokiais jos veiksmais buvo pažeistas Prokurorų etikos kodeksas. Pareiškėja nurodo, kad ji neprarado, neatskleidė jokios įslaptintos informacijos, nesinaudojo ir neleido kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidensialia informacija. Pareiškėjai nesuprantama, kaip A. G. veiksmai – bylos paėmimas iš DVS – yra susiję su jos, kaip prokurorės, tarnybine etika bei Prokurorų etikos kodekse įtvirtintais teisingumo ir atsakomybės principais.

Dėl 2021 m. vasario 23 d. įvykio nesutinka, kad pažeidė Išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatas. Tvirtina, jog nei žodžiais, nei gestais, nei elgesiu prokuroro, prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardo nepažemino. Teigia, jog Išvadoje konstatuotas pažeidimas konflikto, įvykusio 2021 m. vasario 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros patalpose metu, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjai nesuprantama, kokia padarytų tarnybinių nusižengimų kaltės forma. Nesutinka dėl Išvadoje konstatuotų pirmojo tarnybinio nusižengimo padarymo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundo reikalavimą palaiko ir prašo skundą patenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundo reikalavimu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t.I, b.l. 107-114) nurodo, kad Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, taip pat tarnybinės atsakomybės sąlygas nustato specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas. Prokurorų tarnybinės atsakomybės ypatumus nustato Prokuratūros įstatymo 39'-42 straipsniai. Šio straipsnio 39' straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos prokurorų elgesio bei profesinės etikos (veiklos) pagrindinius principus ir normas, kurių prokurorai turi laikytis tarnybos ir ne tarnybos metu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodeksas, kurio nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-15 (toliau – Prokurorų etikos kodeksas).

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalis numato, jog konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

Tarnybinių patikrinimų prokurorų atžvilgiu atlikimo tvarka reglamentuota Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 (toliau - Nuostatai).

Vadovaujantis šiais teisės aktais, tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Ž. veiksmų buvo pradėtas 2021 m. balandžio 7 d. generalinio prokuroro sprendimu. Atlikus tarnybinį patikrinimą, generaliniam prokurorui pateikta Išvada, kurioje buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus ir jai taikyti tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinio prokuroro 2021 m. liepos 2 d. sprendimu Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui buvo pavesta surašyti motyvuotą teikimą. Teikime konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad prokurorė V. Ž. padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jai taikytina tarnybinė atsakomybė ir skirtina tarnybinė nuobauda – pastaba. Generalinė prokurorė šiam teikimui pritarė ir priėmė Įsakymą.

Atsakovės vertinimu, pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu, vykdant tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūrą, nebuvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinktų ir Išvadoje išanalizuotų faktinių duomenų pakako konstatuoti pareiškėjos padarytus tarnybinius pažeidimus, Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, todėl jis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl tarnybinio nusižengimo, susijusio su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-48139-20, nurodo tai, kad pareiškėja neginčija fakto, jog A. G. 2021 m. vasario 18 d. atvyko į Klaipėdos apygardos prokuratūros patalpas ir iš DVS kabinete Nr. 119 esančio pareiškėjai skirto dokumentų langelio paėmė ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20 bei segtuvą su proceso dalyvių asmens duomenimis, tačiau teigia, jog nėra įrodyta, kad ji pavedė A. G. tai daryti. Pareiškėja nurodo, kad A. G. žinojo, kad jai reikia pasiimti bylą, kad A. G. į prokuratūrą vyko asmeniniu tikslu – užbėgti pas kolegą, kad ikiteisminio tyrimo bylą N r. 01-1-48139-20 jis paėmė jai nežinant, kol ji sėdėjo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Su tokiais teiginiais atsakovė nesutinka ir nurodo, jog jie prieštarauja faktiniams duomenims. Atsakovės teigimu, surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. G. veiksmai buvo iš anksto suderinti su pareiškėja ir paimdamas ikiteisminio tyrimo bylą 01-1-48139-20, kurioje pareiškėjai pavesta priimti procesinį sprendimą, A. G. veikė jos pavedimu. Tokią išvadą atsakovė daro, vertindama objektyviai nustatytą įvykių seką.Teigia, kad iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančios filmuotos medžiagos (Klaipėdos apygardos prokuratūros patalpų 2021 m. vasario 18 d. vaizdo įrašas) matyti, kad atvykęs prie prokuratūros pastato, A. G. iškart nuėjo į DVS kabinetą Nr. 119, kur iš pareiškėjos korespondencijos lentynos paėmė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 bylą, kitus dokumentus palikdamas lentynoje. A. G. apsilankymas prokuratūroje truko kelias minutes (vaizdo įrašo duomenimis, apie 6 min.). Priešingai, nei teigia pareiškėja, A. G. prokuratūroje niekur daugiau nebuvo užsukęs. Atsakovės teigimu, sprendžiant iš A. G. veiksmų ir jų trukmės, akivaizdu, kad jo apsilankymas prokuratūroje buvo neatsitiktinis, o tikslingas, t. y. jis lankėsi su konkrečiu tikslu – paimti pareiškėjai atsiųstą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 medžiagą.

Atsakovė nurodo, kad šiuos duomenis patvirtina ir kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, t. y. prokuratūros darbuotojų S. S., A. M., J. S. paaiškinimai, kurie patvirtina, kad 2021 m. vasario 18 d. paimdamas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 bylą, A. G. teigė, jog bylos paėmimas yra suderintas su prokurore V. Ž..

Atsakovė pažymi, kad ir vėlesni įvykiai – tarp pareiškėjos ir DVS darbuotojų 2021 m. vasario 23 d. kilęs konfliktas, jos išreikštas nepasitenkinimas gautomis pastabomis dėl A. G. veiksmų, taip pat įrodo pareiškėjos žinojimą ir pavedimą A. G. paimti jai skirtą ikiteisminio tyrimo bylą. Šis pareiškėjos elgesys Įsakyme konstatuotas kaip antras tarnybinis pažeidimas.

Atsakovė akcentuoja, kad tiek Išvadoje, tiek Įsakyme nurodytos aplinkybės įvertintos kaip pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo neigiami padariniai, nurodant, kad dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo kilo reali grėsmė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 duomenys ir šios bylos proceso dalyvių asmens duomenys gali būti atskleisti ir tapti žinomi pašaliniam asmeniui.

Atsakovė pažymi, kad nors šiuo metu baudžiamoji byla Nr. 01-1-48139-20 jau yra išnagrinėta teisme, priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, todėl reikšmingų padarinių ikiteisminiam tyrimui nėra kilę, pasirinkus būdą ikiteisminio tyrimo bylą atsiimti per su tarnybos santykiais nesusijusį asmenį, atsirado reali grėsmė ir rizika, kad šioje byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys, proceso dalyvių asmens duomenys gali būti neteisėtai atskleisti. Toks veikimo modelis, kada prokurorė, būdama atsakinga už ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugą, paveda trečiajam asmeniui paimti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurią pagal nustatytą tvarką privalo paimti pati, yra neteisėtas, nepaisant ikiteisminio tyrimo bylos pasiėmimo tikslų ir pareiškėjos skunde teismui išsakytų argumentų. Atsakovės teigimu, praktika, kai prokuratūros dokumentus paima pašaliniai asmenys ir perduoda prokuratūros darbuotojams, yra netoleruotina.

Atsakovė nurodo, kad Nuostatų 5 punkte numatyta, kad prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas). Dėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje, Teikime nurodytų motyvų laiko, kad aptartas pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų konstatuotas ir nenustačius paties neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų ar proceso dalyvių asmens duomenų atskleidimo fakto, o tik sudarius trečiajam asmeniui sąlygas susipažinti su šiais duomenimis bei kilus realiai grėsmei, kad šie duomenys gali būti atskleisti ir tapti žinomi pašaliniam asmeniui. Atsakovės vertinimu, pagrįstai konstatuota, jog būdama prokurore, pareiškėja veikė neteisėtai, turėjo suprasti ir suprato, kad vykdo neteisėtus veiksmus, todėl jos veika atitinka tyčios apibrėžimą.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėja teigia nepadariusi Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pažeidimo, Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 papunkčio, tačiau šių teisės aktų pažeidimas Įsakymo dalyje dėl pirmojo tarnybinio pažeidimo jai nebuvo inkriminuotas.

Dėl tarnybinio nusižengimo, susijusio su neetišku elgesiu, atsakovė pažymi, kad šioje dalyje Įsakyme nėra konstatuotas Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų pažeidimas, kurį skunde aptaria pareiškėja.

Atsakydama į pareiškėjos teiginius, kad konstatuodamas šį pažeidimą, tikrintojas iš esmės rėmėsi tik DVS vyriausiosios specialistės S. S. ir DVS vedėjos Ž. Ž. paaiškinimais, ignoruodamas jos paaiškinime nurodytas aplinkybes, dėl pareiškėjos nesutikimo, kad 2021 m. vasario 23 d. įvykusio konflikto metu ji pažeidė Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimus, nesutikimo su jai konstatuota kaltės forma, atsiradusiomis pasekmėmis, atsakovė nurodo, kad teismų praktikoje yra aprobuota, jog prokuroro statusas yra ypatingas, įstatymu jam pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų –nusikaltimų, prokurorui keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai bei asmeninių savybių reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-403-1129-06). Būtent ypatingas prokuroro statusas įpareigoja prokurorą kiekvienoje situacijoje būti pavyzdžiu visuomenei ir kolegoms.

Prokuratūros įstatymo 39' straipsnio 1 dalyje numatyta prokuroro pareiga tarnybos ir ne tarnybos metu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokuratūros etikos kodekso. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Taigi, įstatymų leidėjas pavyzdingą ir etišką prokuroro elgesį laiko vienu iš prokuroro statuso pagrindų, ir prokuroro etiškumą laiko tokiu pat svarbiu, kaip ir jo tiesioginių funkcijų atlikimą, laikantis teisės aktų reikalavimų. Kiekvienas prokuroras turi būti nepriekaištingos reputacijos, o tai, be kita ko, reiškia, kad prokuroras turi elgtis mandagiai, korektiškai, padoriai, pavyzdingai. Prokuroras net ir sudėtingose, konfliktinėse situacijose turi išlaikyti kantrybę, bendrauti mandagiai, dalykiškai, taip pat vengti paniekinamų, įžeidžiančių žodžių ar posakių, ypač tuo atveju, kai kalbama apie konkrečius asmenis.

Atsakovė teigia, kad turėdama pareigą užtikrinti, jog prokurorai nedarytų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų, laikytūsi Prokurorų etikos kodekso reikalavimų, ji negali nevertinti tokių pažeidimų, kuriais menkinamas visuomenės pasitikėjimas prokuratūra, kaip institucija ir joje dirbančiais pareigūnais – prokurorais, taip pat negali nevertinti tokių pažeidimų, kuriais daroma žala kitiems prokuratūroje dirbantiems asmenims, kuriama netinkama darbo vietai atmosfera, negali ignoruoti atvejų, kai be jokios priežasties yra užsipuolami kolegos. Tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu prokuroras privalo turi būti skaidrumo, teisėtumo ir etiško elgesio pavyzdys, todėl netoleruotini tokie jo veiksmai ir pasisakymai, kuriais sukeliamos bent menkiausios abejonės, jog yra priešingai. Tokius veiksmus draudžia Prokurorų etikos kodeksas.

Atsakovė nurodo, jog nors pareiškėja neigia 2021 m. vasario 23 d. pokalbyje vartojusi žeminančio ir užgaulaus turinio terminiją kolegų atžvilgiu, neigia išsakiusi negatyvią nuomonę apie prokuratūros sistemą ir joje dirbančius žmones, šią jos poziciją paneigia kiti tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-886/2009, atsakovė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką konstatuoti tam tikro pažeidimo buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinio patikimumas. Todėl pareiškėjos pateiktus argumentus atsakovė vertintina kritiškai.

Atsakovės teigimu, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad DVS vyriausioji specialistė S. S. yra suinteresuota sakyti netiesą ir pakenkti pareiškėjai, todėl nebuvo pagrindo abejoti jos paaiškinimo objektyvumu. Pareiškėjos teiginiai apie S. S. nusistatymą jos atžvilgiu yra grįsti prielaidomis ir laikytini tik faktais, pagrįstais pareiškėjos asmenine nuomone. Pažymi tai, kad DVS vyriasiosios specialistės S. S. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes tarnybinio patikrinimo metu patvirtino ir DVS vedėja Ž. Ž., kuri teigė girdėjusi triukšmą DVS kabinete Nr. 119, užėjusi į jį pamatė tarp DVS vyriausiosios specialistės S. S. ir pareiškėjos vykstantį konfliktą, tvirtino, kad pareiškėja vartojo necenzūrinius žodžius, pakeltu tonu išsakė negatyvią nuomonę apie prokuratūros darbą ir joje dirbančius žmones ir teigė, kad tik ji galinti nuspręsti, kas iš jos skyrelio gali pasiimti jai skirtus dokumentus. Dėl tuo metu patirto šoko ir dėl to, kad pati necenzūrinių žodžių nevartoja, DVS vedėja Ž. Ž. konkrečiai pokalbio atkartoti negalėjo. Apie šį konfliktą DVS vedėja Ž. Ž. papasakojo prokurorei J. S., kuri tarnybinio patikrinimo metu taip pat davė paaiškinimą.

Atsakovė teigia, kad neturėjo pagrindo abejoti eilės asmenų paaiškinimais, kadangi jie yra nuoseklūs, logiški, iš esmės vienodai apibūdina įvykį, todėl pareiškėjos pateiktą įvykių interpretaciją vertintina kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją ir siekimą išvengti tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjos veiksmus vertinta kaip nekorektiškus, nemandagius ir įžeidžiančius. Atsakovė atkreipia dėmesį į pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ž. Š. 2021 m. balandžio 15 d. pateiktą prokurorės V. Ž. charakteristiką, kurioje ji apibūdinta kaip komunikabili, tačiau impulsyvaus būdo, nemokanti priimti kritikos, ne visada mandagi ir taktiška, todėl yra buvę konfliktinių situacijų tiek su kolegomis, tiek su policijos pareigūnais.

Atsakovės teigimu, nustatytos aptariamo pareiškėjos elgesio aplinkybės ir įžeidžiančių žodžių turinys leidžia teigti, kad pareiškėja aiškiai suvokė užgaulų vartotų žodžių turinį ir tyčia siekė pažeminti bei įžeisti, garsiai rėkdama, siekė asmenims sukelti neigiamas emocijas. Nėra abejonių, kad turėdamas aukštąjį išsilavinimą, užimdamas prokuroro pareigas asmuo privalo numatyti, kad įžeidžiančių žodžių vartojimas viešoje vietoje, galimai girdint aplinkiniams darbuotojams, pažeidžia padorumo principą, žemina prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą ir pažeidžia prokuroro etiką. Atsakovė pažymi tai, kad pareiškėjos neetiški veiksmai prieš DVS vyriausiąją specialistę S. S. ir DVS vedėją Ž. Ž. vyko viešoje vietoje – Klaipėdos apygardos prokuratūroje, DVS tarnybinėse patalpose, darbo metu, todėl nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, kad pokalbis buvo privatus, vyko ne bendrame koridoriuje, jo niekas negirdėjo, vyko baigiantis darbo dienai.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad dėl tarnybinio pažeidimo, susijusio su jos neetišku elgesiu, nekilo neigiami padariniai. Jos teigimu, nemandagių, įžeidžiančių bei žeminančių posakių kito asmens atžvilgiu vartojimas sumenkino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetą ir sukėlė neigiamus išgyvenimus DVS vyriausiajai specialistei S. S., DVS vedėjai Ž. Ž. ir prokurorei J. S. bei leido susidaryti nuomonei, kad prokuratūroje dirba asmenys, negerbiantys kitų asmenų garbės ir orumo. Atsakovės teigimu, šie neigiami padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su pareiškėjos veiksmais.

Vertindama pareiškėjos argumentus dėl konstatuoto Prokurorų etikos kodekso normų pažeidimo deklaratyvumo, atsakovė pažymi kad Prokurorų etikos kodeksas nustato Lietuvos Respublikos prokurorų elgesio bei profesinės etikos (veiklos) pagrindinius principus ir normas, kurių turi laikytis prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu. Profesinės etikos principų turinys yra atskleistas Prokurorų etikos kodekso turinyje. Atsakovės teigimu, Įsakyme yra konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 papunktį (vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ir pažeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą); 5.2.1. papunktį (<...> savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas); 5.2.2. papunktį (nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija), taip pat ir Prokurorų etikos kodekso 11 punktą (<..> vartojimas įžeidžiančių žodžių ar gestų, dėvėjimas tarnybos metu netvarkingos aprangos ar netinkamas prokuroro atributų nešiojimas, pažeidžiant nustatytas taisykles, vertinamas kaip kodekso principų ir normų pažeidimas). Atsakovės teigimu, kokių Prokurorų etikos kodekso nuostatų neatitiko pareiškėjos elgesys, yra nurodyta Įsakyme.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo dalykas – generalinės prokurorės 2021 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. P-444 „Dėl tarnybinės nuobaudos Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto prokuratūros prokurorei V. Ž.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo įsakymu pripažįstama, kad V. Ž., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė, padarė tarnybinius pažeidimus, už kurių padarymą jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Iš Įsakymo turinio matyti, kad Įsakymas grindžiamas 2021 m. birželio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada ir 2021 m. liepos 12 d. teikimu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Įsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės, dėl kurių paskirta nuobauda. Nurodyta, kad būdama valstybės pareigūnė (prokurorė), turėdama pareigą neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu numato įstatymai, ir dirbant nuotoliniu būdu neatskleisti tretiesiems asmenims su darbu prokuratūroje susijusios informacijos, pareiškėja sudarė sąlygas trečiajam asmeniui susipažinti su neskelbtinais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-48139-20 duomenimis ir su šios ikiteisminio tyrimo medžiagos proceso dalyvių asmens duomenimis, t. y. 2021 m. vasario 18 d. pavedė A. G., buvusiam Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui, kuris Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. P-584 atleistas iš tarnybos prokuratūroje, nuvykti į Klaipėdos apygardo prokuratūros DVS patalpas ir paimti jai atsiųstą ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20. Dėl to A. G. 2021 m. vasario 18 d., apie 13 val. atvyko į Klaipėdos apygardo prokuratūrą, esančią adresu Vilties g. 12, Klaipėdoje, ir matant DVS darbuotojai S. S., prokurorei J. S. ir BRS vedėjai A. M. iš DVS 119 kabinete esančios pareiškėjai skirtos tarnybinių dokumentų lentynos paėmė ir išsinešė jai kaltinamojo akto surašymui atsiųstą dviejų tomų ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20, kurioje R. F. įtariamas padaręs nusikalstmas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje. Taip pat A. G. paėmė iš išsinešė DVD diskus su vaizdo įrašais, buvusiais voke prie antrojo bylos tomoviršelio nugarėlės ir atskirą segtuvą su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 proceso dalyvių asmens duomenimis. Nurodžius faktines aplinkybes, Įsakyme daroma išvada, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnį, Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 7 punktus, 39¹ straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. I-15 redakcija) įtvirtintą teisingumo (5.1.1 papunktis) principą, Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. I-135, 21.3 papunktį, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. I-10, 26.1,26.2,26.3 papunkčius.

Be to, Įsakyme nurodyta, kad būdama valstybės pareigūnė (prokurorė), pareiškėja nesilaikė prokurorui taikomų aukštų elgesio (etikos) ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, vartojo moralės ir etikos nuostatų neatitinkančią, įžeidžiančią terminiją, tokiu savo elgesiu diskredituodama gerą prokuroro vardą, sumenkindama prokuratūros autoritetą, t. y. 2021 m. vasario 23 d. apie 16 val. viešoje vietoje – Klaipėdos apygados prokuratūroje, esančioje Viltie g. 12, Klaipėdoje, DVS 119 kabinete, tuo metu savo darbo vietoje dirbusios DVS vyriausiosios specialistės S. S. paklausė, kuri vieta jai skauda dėlto, kad ateina A. G. ir paima jai nukreiptus dokumentus. Po to, S. S. nespėjus atsakyti, pakeltu ir nepagarbiu tonu, vartodama necenzūrinius žodžius, pareiškė, kad S. S. nieko nebuvo padaryta, todėl koks jai skirtumas, kas paima dokumentus ir kam dėl jų jai reikia čia važiuoti. Sakė, kad A. G., prokuratūroje pradirbęs 19 metų, nieko blogo nepadarė, teiravosi, kodėl S. s. kelia tai į viešumą, juolab, kad čia prokuratūroje viskas yra supuvę, kad čia dirba visi bjaurūs žmonės. S. S. pasakius, kad negalima niekam nesakant pašaliniam asmeniui paimti bylas, kad ji tuo metu ne viena buvo kabinete ir neteko žado dėl tokio A. G. elgesio, paminėjus bylų paėmimo metu kabinete buvusias J. S. ir A. M., pareiškėja dar labiau įpyko, J. S. išvadimo „sena kurva ir padla“ bei kitais necenzūriniais žodžiais, kurių S. S. pažodžiui negalėjo atkartoti dėl patirto streso. Tuo metu į kabinetą įėjusiai Ž. Ž. pareiškėja pareiškė, kad jos čia nereikia painioti, nes ji „nepričiom“ ir tegul nesikiša. S. S. atsakius, kad tai DVS vedėja ir turi žinoti apie savo pavaldinei keliamas pretenzijas, pareiškėja nepagrbiai piktinosi, vartodama necenzūrinius žodžius, kurių nei S. S., nei Ž. Ž. dėl patikro emocinio šoko neprisimena, pakeltu balsu ir nepagrbiai pareiškė, kad visa prokuratūra yra supuvusi iš vidaus, baisūs žmonės čia dirba, kad tik jai spręsti, kas iš jos skyrelio gali pasiimti dokumentus. Nurodžius tokias faktines aplinkybes, Įsakyme daroma išvada, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus, 39¹ straipsnio 1 dalį, Prokurorų etikos kodekse įtvirtinus padorumo (5.2.1., 5.2.2. papunkčiai), atsakomybės (5.9.1. papunktis) principus ir 11 punktą; Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207, 34 ir 25 punktus. Įsakyme nurodyta, kad abu pažeidimai padaryti tyčiniais aktyviais veiksmais. Pažymėta, kad dėl pirmojo pažeidimo kilo reali grėsmė, kad ikiteiminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 duomenys ir šios bylos proceso dalyvių asmens duomenys gali būti atskleisti ir tapti žinomi pašaliniam asmeniui. Dėl antrojo pažeidimo kilo neigiami padarinaiai – nemandagių, įžeidžiančių bei žeminančių posakių kito asmens atžvilgiu vartojimas sumenkino tiek prokuroro, kaip valstybės pareigūno, tiek prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetą, taip pat sukėlė neigiamų išgyvenimų S. S. ir J. S. bei leido susidaryti nuomonei, kad prokuratūroje dirba asmenys, negerbiantys kitų asmenų garbės ir orumo. Įsakyme nurodyta, kad kilę neigiami padariniai priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjos veiksmais.

Pareiškėja kelia abejones dėl atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumo. Jos teigimu, nenustatyta jos tarnybinių pažeidimų sudėtis. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo ignoruojamos jos paaiškinime nurodytos aplinkybės, aiškinantis ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-48139-20 paėmimo aplinkybes nebuvo apklaustas A. G. bei papildomai apklausta BRS vedėja A. M. – buvo apsiribota išimtinai duomenų, kurių pagalba būtų galima konstruoti kaltinimą, įtvirtinimu.

Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respubliko Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos pritarimu.

Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras reglamentuoja Prokuratūros įstatymo 41 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tai reiškia, kad ir dėl Etikos kodekso pažeidimų gali spręsti generalinis prokuroras be Etikos komisijos atlikto tyrimo, apie kurį pasakyta 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti terminai, per kuriuos gali būti paskirtos tarnybinės nuobaudos. Šias įstatymo normas detalizuoja ir tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams tvarką (procedūrą) reglamentuoja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams nuostatai (toliau – Nuostatai, bylai aktuali generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. I-181 redakcija). Tai vidinis prokuratūros sistemos dokumentas, kurio priėmimas galimas pagal Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas. Generalinis prokuroras 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 patvirtino Prokurorų etikos kodeksą ir Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatus. Prokurorus laikytis Prokurorų etikos kodekso reikalavimų įpareigoja Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Aiškindamas procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.1 d., 21 str.3 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo atveju teisme privalo įrodyti, jog yra pagrindas valstybės tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. vasario 23 d. Nr.A-333-146/2015,2011 m. vasario 17 d. Nr. A62–773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62–2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438 -1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6–2160/2006 ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012). Taigi ginčijamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti ginčijamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra atitinkamų teisės aktų reglamentuota procedūra, į kurią įeina ir tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą sąlyginai galima suskirstyti į tris etapus: kompetentingo subjekto sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą ir pavesti jį atlikti tikrintojui (atitinkamam valstybės tarnautojui ar komisijai) priėmimą; tarnybinio patikrinimo atlikimą ir jo rezultatų įforminimą surašant tarnybinio patikrinimo išvadą; kompetentingo skirti tarnybinę nuobaudą subjekto sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (netaikymo) priėmimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kurioje akcentuota, kad viena svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir kad tai nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai kompetentingo įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tariamo pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina kartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria vadovaujantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Todėl teismas, spręsdamas dėl individualaus administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo bei teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto skirti nuobaudą, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 24 d. nutartį Nr.A146-137/2014, 2011 m. gegužės 23 d. nutartį Nr. A662-2126/2011,2010 m. gruodžio 20 d. nutartį Nr. A146-1459/2010, 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr.A143-956/2010; 2007 m. kovo 30 d. nutartį Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Nustatyta, kad generalinės prokurorės 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu (t.I, b.l. 122), gavus Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro A. K. 2021 m. balandžio 2 d. vidaus tyrimo išvadą dėl prokurorės V. Ž. veiksmų Nr. 84, vadovaujantis Nuostatų 9¹ punktu, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų.

Generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu, gavus Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. 2021 m. gegužės 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. VT-149 (t.I, b.l. 131-133), pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl prokurorės V. Ž. veiksmų.

Vadovaujantis Nuostatų 27 punktu, generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu (t.I, b.l. 121) šie tarnybiniai patikrinimai sujungti.

Vadovaujantis Nuostatų 17 punktu, generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu (t.I. b.l. 117) tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2021 m. liepos 1 d.

Pranešimu apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėja buvo informuota apie įtarimus, susijusius su galimu tarnybinių pažeidimų padarymu, bei jai pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl nurodytų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų (t.II, b.l. 18-20).

Atlikus tarnybinį patikrinimą, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras A. K. 2021 m. birželio 25 d. surašė Išvadą (t.II, b.l. 100-131), kuria pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus ir jai pasiūlė taikyti tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinį patikrinimą dalyje dėl galimai neteisėtų prokurorės V. Ž. veiksmų galimai pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus bei galimai melagingų duomenų pateikimo Personalo ir teisės skyriui siekiant gauti prailgintas atostogas kaip vienai auginančiai vaiką iki keturiolikos metų nutraukti.

Generalinės prokurorės 2021 m. liepos 2 d. sprendimu (t.II, b.l. 100) Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui R. P. pavesta surašyti motyvuotą teikimą.

Teikimu (t.II, b.l. 92-97) pasiūlyta pripažinti, kad prokurorė V. Ž. padarė tarnybinius pažeidimus ir jai pasiūlyta taikyti tarnybinę atsakomybę – skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinio patikrinimo dalį dėl prokurorės V. Ž. veiksmų galimai pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus bei galimai neteisingų duomenų pateikimo Personalo teisės skyriui pasiūlyta nutraukti. Tarnybinio patikrinimo išvadą ir reikalingą tarnybinio patikrinimo medžiagos dalį perduoti pagal kompetenciją Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui vertinti, ar A. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

Generalinė prokurorė 2021 m. liepos 13 d. Teikimui pritarė (t.II, b.l.92), Įsakymu pripažino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Ž. padarė tarnybinius pažeidimus ir jai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (t.II, b.l. 90-91).

Sprendžiant ginčą, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, kuo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pasireiškė tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės aktais reglamentuotų funkcijų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, koks priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, kuo pasireiškė tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė. Pažymėtina tai, jog šios aplinkybės yra privalomai įrodinėtinos tarnybinio patikrinimo metu ir tai yra institucijos, skiriančios nuobaudą, pareiga, todėl negali būti nustatinėjamos teisme.

Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, visų pirma analizuotina, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju yra svarbi Išvadoje pateiktų teisės aktų, kuriais inter alia grindžiamas Įsakymas, analizė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini – šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro laidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, o tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį (Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis).

Prokuratūros įstatymo 20 straipsnyje reglamentuotos kitos prokurorų teisės ir pareigos, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai privalo gerbti ir ginti asmens teises ir laisves (2 p.); tinkamai ir laiku atlikti užduotis ir pavedimus (4 p.); laikytis Prokurorų etikos kodekso (6 p.); saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidensialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai (7 p.).

Prokurorų etikos kodekso 5.1.1 papunktis įpareigoja prokurorą visada veikti protingai ir teisingai; savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas (5.2.1 p.); nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija (5.2.2 p.); vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti arba pažeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą (5.9.1 p.).

Prokurorų etikos kodekso 11 punkte numatyta, kad piktybinis netiesos sakymas ar kitoks apgaudinėjimas ar netinkamas prokuroro atributų nešiojimas, pažeidžiant nustatytas taisykles, vertinamas kaip kodekso principų ir normų pažeidimas. Šie veiksmai kodekse laikomi su prokuroro etika nesuderinamais poelgiais.

Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207, 34 punkte nurodyta, kad prokurorams, valstybės tarautojams ir darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius, o 35 punkte pažymėta, kad prokurorui, valstybės tarautojui ir darbuotojui, pažeidusiam šias taisykles, gali būti taikoma tarnybinė (drausminė) atsakomybė.

Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. I-135, 21.3 papunktyje nurodyta, kad prokuroras ar prokuratūros darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, įsipareigoja neskleisti tretiesiems asmenims su darbu prokuratūroje susijusios informacijos.

Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. I-10, 26.1 papunktyje nurodyta, jog prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, tvarkantys duomenų subjektų asmens duomenis, privalo laikytis pagrindinių asmens duomenų tvarkymo reikalavimų ir saugumo reikalavimų, įtvirtintų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose; 26.2 papunktyje reglamentuota, kad prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, tvarkantys duomenų subjektų asmens duomenis, privalo laikytis konfidencialumo principo ir laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jie susipažino vykdydami savo funkcijas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus (pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį galioja ir pasibaigus tarnybos ar darbo santykiams prokuratūroje); 26.3 papunktyje įtvirtinta prokurorų ir prokuratūros darbuotojų, tvarkančių duomenų subjektų asmens duomenis, pareiga neatskleisti, neperduoti ir nesudaryti sąlygų bet kokiomis priemonėmis susipažinti su asmens duomenimis nė vienam asmeniui, kuris nėra įgaliotas tvarkyti asmens duomenis.

Iš Išvados ir Įsakymo turinio matyti, kad kiekvienas iš tarnybinių pažeidimų padarytas tyčiniu veikimu, kuris, pirmuoju atveju, pasireiškė neteisėtu sąlygų trečiajam asmeniui susipažinti su neskelbtais ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 duomenimis ir su šios ikiteisminio tyrimo medžiagos proceso dalyvių asmens duomenimis sudarymu, antruoju atveju – moralės ir etikos nuostatų neatitinkančios, įžeidžiančios terminijos vartojimu.

Nagrinėjamu pirmuoju atveju nėra ginčo dėl to, kad buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. G., kuris Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. P-584 atleistas iš tarnybos prokuratūroje, 2021 m. vasario 18 d., apie 13 val., atvyko į Klaipėdos apygardo prokuratūrą, esančią adresu Vilties g. 12, Klaipėdoje, pateko į Klaipėdos apygardo prokuratūros DVS patalpas ir matant DVS vyriausiajai specialistei S. S., BRS vedėjai A. M. ir prokurorei J. S. iš DVS kabinete Nr. 119 esančios pareiškėjai skirtos tarnybinių dokumentų lentynos paėmė ir išsinešė pareiškėjai kaltinamojo akto surašymui atsiųstą dviejų tomų ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20, kurioje R. F. įtariamas padaręs nusikalstmas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, bei paėmė iš išsinešė DVD diskus su vaizdo įrašais, buvusiais voke prie antrojo bylos tomo viršelio nugarėlės ir atskirą segtuvą su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 proceso dalyvių asmens duomenimis.

Pareiškėjos teigimu, A. G. į Klaipėdos apygardos prokuratūrą vyko, norėdamas užbėgti pas kolegą, tačiau iš tyrimui pateiktų vaizdo įrašų duomenų matyti, jog patekęs į Klaipėdos apygardos prokuratūros pastatą, A. G. užsuko tik į DVS kabinetą Nr 119.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, jog aplinkybė, kad planuotas susitikimas su prokuroru A. V. nebeįvyks, jam tapo žinoma dar iki jam patenkant į Klaipėdos apygardos prokuratūros patalpas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros BRS vedėja A. M. 2021 m. kovo 26 d. tarnybiniu elektroniniu paštu duotame paaiškinime (t.II, b.l. 40) nurodė, kad 2021 m., apie 12.45 val., A. G. priėjo prie paradinių prokuratūros durų ir paskambino. Budėtojui paklausus, kur ir kokiu tikslu jis eina, A. G. pasakė, kad eina paimti iš DVS prokurorės V. Ž. dokumentų.

Nors pareiškėja ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. G. neigia, kad pareiškėja davė pavedimą A. G. iš DVS 119 kabinete esančios jai skirtos tarnybinių dokumentų lentynos paimti ir išsinešti jai kaltinamojo akto surašymui atsiųstą dviejų tomų ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-48139-20 ir DVD diskų su vaizdo įrašais, buvusiais voke prie antrojo bylos tomo viršelio nugarėlės ir atskiro segtuvo su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 proceso dalyvių asmens duomenimis, DVS vyriausioji specialistė S. S. 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. 17.9-2632 „Dėl informacijos pateikimo atliekamam vidaus tyrimui“ (t.II, b.l. 40,41) nurodė, kad įėjęs į DVS kabinetą Nr. 119, A. G. priėjo prie lentynos, į kurios skyrius sudedami dokumentai prokuratūros darbuotojams ir iš skyriaus, skirto prokurorei V. Ž., paėmė joje gulėjusias bylas ir pasakė, kad V. yra susitarusi, kad jis jas paims. DVS vyriausioji specialistė S. S. pažymėjo, kad 2021 m. vasario 23 d. į DVS kabinetą Nr. 119 įėjusi pareiškėja piktai paklausė, koks jai skirtumas, kas iš DVS 119 kabinete esančios jai skirtos tarnybinių dokumentų lentynos paima jai skirtus dokumentus, kam dėl jų jai reikia čia važiuoti, kad A. G., 19 metų pradirbęs prokuratūroje, nieko blogo nepadarė, kodėl šis faktas keliamas viešumon.

Klaipėdos apygardos prokuratūros DVS vyriausioji specialistė A. M. 2021 m. kovo 29 d. tarnybiniu elektroniniu paštu duotame paaiškinime (t.II, b.l. 35) nurodė, kad apie prokurorės V. Ž. 2021 m. vasario 18 d. bylų pasiėmimą ji galimai sužinojo tik sekančią dieną.

Klaipėdos apygardos prokuratūros BRS vedėja A. M. 2021 m. kovo 26 d. tarnybiniu elektroniniu paštu duotame paaiškinime (t.II, b.l. 40) nurodė, kad sužinojęs, kad DVS vyriausioji specialistė A. M. tą dieną nedirba, A. G. užėjo į DVS kabinetą Nr. 119, iš prokurorės V. Ž. lentynos paėmė 2 bylas ir pasakė, kad dėl jų paėmimo yra susitarta.

Klaipėdos apygardos prokuratūros DVS vyriausioji specialistė V. M. 2021 m. kovo 29 d. tarnybiniu elektroniniu paštu patvirtino (t.II, b.l. 37), kad prokurorė V. Ž. jai neskambino ir neprašė, kad jai atsiųstas bylas ji atiduotų A. G..

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė J. S. 2021 m. kovo 30 d. tarnybiniu elektroniniu paštu nurodė (t.II, 42), kad girdėjo ir matė, kaip 2021 m. vasario 18 d., apie 13 val. pasakęs, kad ieško A., kad yra susitarta, jog jis turi paimti bylas iš DVS kabineto Nr. 119, A. G. priėjo prie korespondencijos lentynos ir iš skyriaus, skiro prokurorei V. Ž., paėmė dvi baudžiamąsias bylas ar vienos bylos du tomus. Pasak prokurorės J. S., išėjęs iš DVS kabineto Nr. 119, koridoriuje buvusiai DVS vyriausiajai specialistei V. M. A. G. pasakė, kad paėmė bylas, po ko V. M. atsakė „gerai“.

Iš 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėjos paaiškinimo (t.II, b.l. 21-31) matyti, kad pareiškėja žmogiška vertino situaciją, kada šeimo narys, buvęs prokuroras, norėdamas padėti, niekieno neprašomas paima jai atsiųstą ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20 ir DVD diskus su vaizdo įrašais, buvusiais voke prie antrojo bylos tomo viršelio nugarėlės ir atskiro segtuvo su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 proceso dalyvių asmens duomenimis.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad 2021 m. vasario 18 d., apie 13 val., iš DVS kabinete Nr. 119 esančios pareiškėjai skirtos tarnybinių dokumentų lentynos paimdamas ir išsinešdamas pareiškėjai kaltinamojo akto surašymui atsiųstą dviejų tomų ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20 bei DVD diskus su vaizdo įrašais, buvusiais voke prie antrojo bylos tomo viršelio nugarėlės ir atskirą segtuvą su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 proceso dalyvių asmens duomenimis, A. G. veikė pareiškėjos vardu ir išimtinai pareiškėjos interesais ir tam pareiškėja pritarė. Būdama atsakinga už ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugą, ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20 bei DVD diskus su vaizdo įrašais, buvusiais voke prie antrojo bylos tomo viršelio nugarėlės ir atskirą segtuvą su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 proceso dalyvių asmens duomenimis pasiimdama ne pati, o per trečiuosius asmenis, pareiškėja sudarė sąlygas, kad ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-48139-20 bei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48139-20 proceso dalyvių asmens duomenys būtų atskleisti. Nepaisant ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48139-20 bylos paėmimo tikslų ir pareiškėjos paaiškinimo, kad ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-48139-20 ir kitų dokumentų ji nepaėmė pati, nes tuo metu kalbėjo telefonu, vertintina, kad pasirinkusi tokį veikimo modelį, pareiškėja pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnį, Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 7 punktus, Prokurorų etikos kodekse įtvirtintą teisingumo principą (5.1.1 papunktis), Prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. I-135, 21.3 papunktį, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. I-10, 26.1,26.2,26.3 papunkčius.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog bylų perdavimo tvarka, kada jos perduodamos per trečiuosius pašalinius asmenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje yra įprastinė praktika. Sutiktina su tuo, kad grėsmės ir rizikos, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, proceso dalyvių asmens duomenys galėtų būti atskleisti, sukėlimas yra pakankamas, kad pažeidimas būtų konstatuotas ir nenustačius paties neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų ar proceso dalyvių asmens duomenų atskleidimo fakto. Būdama prokurore, pareiškėja turėjo suprasti, kad vykdo neteisėtus veiksmus, galėjo ir turėjo numatyti galinčias kilti pasekmes, todėl laikytina, jog pagrįstai tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad šis tarnybinis pažeidimas padarytas tyčia.

Nagrinėjamu antruoju atveju pareiškėja neigia 2021 m. vasario 23 d., apie 16 val., Klaipėdos apygardos prokuratūros DVS kabinete Nr. 119 vykusio konflikto metu kolegų atžvilgiu vartojusi moralės ir etikos nuosatų neatitinkančią, įžeidžiančią terminiją, neigia išsakiusi negatyvią nuomonę prokuratūros sistemos ir joje dirbančių asmenų atžvilgiu, Šią pareiškėjos poziciją paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, t. y. DVS vyriausiosios specialistės S. S. 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. 17.9-2632 „Dėl informacijos pateikimo atliekamam vidaus tyrimui“ (t.II, b.l. 46,47) pateikta informacija, kuri sutampa su jos paaiškinime DVS vedėjai Ž. Ž. (t.II, 17) nurodytomis aplinkybėmis. Nėra duomenų, kad DVS vyriausioji specialistė S. S. yra suinteresuota sakyti netiesą ir siekia pakenkti pareiškėjai, todėl abejoti jos paaiškinimo objektyvumu pagrindo nėra. Pareiškėjos teiginiai, išsakyti šios DVS darbuotojos atžvilgiu, nėra pagrįsti konkrečiais faktais, todėl laikytini tik jos asmenine nuomone. Be to, DVS vyriausiosios sprecialistės S. S. 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. 17.9-2632 „Dėl informacijos pateikimo atliekamam vidaus tyrimui“ nurodytas aplinkybes patvirtina 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. 19.9-2652 „Informacijos pateikimas į 2021-03-19 Nr. VT-71 paklausimą“ DVS vedėjos Ž. Ž. pateikta informacija, kurios teisingumą DVS vedėjos Ž. Ž. patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. DVS vedėja Ž. Ž. nurodė, jog į DVS kabinetą Nr. 119 užsuko, išgirdusi triukšmą, pamatė ten vykstantį konfliktą, kurio metu pareiškėja vartojo necenzūrinius žodžius bei pakeltu tonu reiškė savo nuomonę apie prokuratūrą ir joje dirbančius žmones, sakė, kad visa prokuratūra yra supuvusi iš vidaus, kad joje dirba baisūs žmonės, kad tik jai spręsti, kas gali paimti jai skirtus dokumentus. Tiek DVS vyriausiosios specialistės S. S., tiek DVS vedėjos Ž. Ž. paaiškinimai yra nuoseklūs, iš esmės vienodai apibūdina įvykį. Iš prokurorės J. S. 2021 m. kovo 30 d. tarnybiniu elektroniniu paštu duoto paaiškinimo (t.II, 42) matyti, kad 2021 m. vasario 24 d. ryte iš DVS vedėjos Ž. Ž. ji sužinojo, kad 2021 m. vasario 23 d. darbo dienos pabaigoje DVS patalpose pareiškėja, kurią DVS vedėja Ž. Ž. matė pirmą kartą, koliojo DVS darbuotoją S. S. dėl jos kišimosi į bylų perdavimo tvarką. Jos teigimu, DVS vedėja Ž. Ž. buvo šokiruota, kad galimas toks prokurorų bendravimo būdas, kada jie vartoja necenzūrinius žodžius. DVS vedėja Ž. Ž. net atsiprašinėjo DVS vyriausiosios sprecialistės, kad ją paliko vieną su necenzūrinius žodžius vartojančia pareiškėja. Prokurorė J. S. nurodė, kad iš pokalbio su DVS vedėja Ž. Ž. ji sužinojo, jog paniekinančius ir nepagarbius žodžius pareiškėja išsakė ir jos adresu, kad iš pareiškėjos monologo DVS vedėja Ž. Ž. supratusi, jog dėl 2021 m. vasario 18 d. įvykio kalčiausia esanti ji. Prokurorė J. S. nurodė, kad tai ją įskaudino.

Tai, kad pareiškėja yra impulsyvaus būdo, konfliktiška asmenybė, patvirtina tarnybinio patikrinimo medžiagoje esanti pareiškėjos charakteristika.

Prokurorui keliami aukštesni nepriekaištingo elgesio reikalavimai. Tiek eidamas tiesiogines pareigas, tiek laisvu nuo pareigų atlikimo metu jis turi laikytis Prokurorų etikos kodekse nustatytų prokurorų etikos standartų. Net ir sudėtingose, konfliktinėse situacijose prokuroras turi išlikti santūrus, bendrauti mandagiai ir dalykiškai, vengti paniekinamų, įžeidiančių žodžių ar posakių tiek bendrai, tiek kalbėdamas apie konkrečius asmenis. Visose situacijose prokuroras turi elgtis ir kalbėti taip, kad būtų išsaugotas geras prokuroro vardas ir nepakenkta prokuratūros autoritetui.

Aukščiau nurodyti tarnybinio patikrinimo metu duomenys, kurie nebuvo paneigti teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad pareiškėja buvo konflikto viešoje vietoje iniciatore, konflikto metu vartojo norminės leksikos, moralės ir etikos nuosatų neatitinkančią terminiją, išsakė negatyvią nuomonę prokuratūros sistemos ir joje dirbančių asmenų atžvilgiu ir pažeidė Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus, 39¹ straipsnio 1 dalį, Prokurorų etikos kodekse įtvirtinus padorumo (5.2.1., 5.2.2. papunkčiai), atsakomybės (5.9.1. papunktis) principus ir 11 punktą; Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207, 34 ir 25 punktus.

Pareiškėja nepripažino, kad nesilaikė prokurorui taikomų aukštų elgesio (etikos) standartų ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nesiekė atsiprašyti ir padarytas klaidas ištaisyti, todėl pagrįstai tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad šis tarnybinis pažeidimas padarytas, esant pareiškėjos tyčinei kaltės formai.

Sutiktina su tuo, kad pareiškėjos nekorektiškas, nemandagus ir įžeidžiantis elgesys sumenkino tiek prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą, tiek prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetą, sukėlė neigiamus išgyvenimus su konfliktu susijusiems prokuratūros darbuotojams bei leido susidaryti nuomonei, kad prokuratūroje dirba asmenys, negerbiantys kitų asmenų garbės ir orumo. Turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą asmuo, esantis prokuroru, privalo numanyti, kad įžeidžiančių žodžius vartodamas viešoje vietoje, girdint aplinkiniams darbuotojams, pažeidžia padorumo principą, žemina prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą ir pažeidžia prokuroro etiką.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad skiriant nuobaudą pareiškėjai, buvo atsižvelgta į visas aplinkybes. Įsakymu pareiškėjai paskirta pati švelniausia Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri, teismo nuomone, yra adekvati pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Kadangi laikytina, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė