Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-719-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
1A-719-166-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
D. S.
Pranešėjas Stasys Punys Baudž. byla Nr. 1A –719/2011Nr. T-220-582/2011

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.1.; 2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,nuteistojo gynėjai adv. Loretai Guižauskienei,nuteistajam D. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija, išnagrinėjusi medžiagą dėl D. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, jo asmens bylas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2009-06-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p., 146 str. 2 d., 180 str. 3 d., 63 str. 5 d. 1 p. – 7 metų laisvės atėmimu. Bausmės vykdymo pradžia - 2008-09-03, bausmės vykdymo pabaiga - 2015-09-03, nuteistasis D. S. 1/3 paskirtos bausmės dalį atliko 2011-01-09.

Šalies argumentai

Vilniaus pataisos namų administracija 2011 m. balandžio 21 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą dėl D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011-05-19 nutartimi Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas, motyvuojant tuo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., D. S. atžvilgiu šiuo metu dar nėra pasiekti, o jo padarytų nusikaltimų pobūdis bei turimų teistumų skaičius parodo, kad iki šiol atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nesuteikia teismui pagrindo daryti išvadą, kad D. S. būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis D. S. prašo nutartį panaikinti ir patenkinti skundą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Nuteistasis nesutinka su teismo nutartimi ir mano, kad skundžiamojoje nutartyje nurodyti motyvai yra nepagrįsti ir nėra pakankami netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistasis skunde teigia, kas pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė ne jo elgesiui pataisos įstaigoje, ne norui ir pastangoms pasitaisyti, bet ankstesniems teistumams bei likusios bausmės daliai. Teigia, kad teismas nutartyje visiškai neįvertino jį charakterizuojančių duomenų. Nurodo, kad per šį laiką buvo baustas tik vieną kartą, šiuo metu nuobauda negalioja, baigė Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, taip pat mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo specialybės, mokslo įstaigų yra charakterizuojamas teigiamai, pataisos namuose nedirba dėl darbo vietų trūkumo.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad turi šeimą, mažametį vaiką, tėvo valdžia vaiko atžvilgiu nėra apribota. Atlikdamas bausmę palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymu metu, bendrauja telefonu. Teigia, kad būdamas laisvėje bus naudingas savo šeimai, nes turi realią galimybę įsidarbinti, kas paneigia teismo nuomonę, jog būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, būdamas laisvėje galės prisidėti prie vaiko dorovinio, dvasinio ir moralinio ugdymo, tokiu būdu bus užtikrintos jo mažamečio vaiko teisės augti pilnoje šeimoje.

Nuteistasis skunde nesutinka su teismo išvada dėl jo ankstesnių baustumo skaičiaus ir mano, kad ši aplinkybė neriboja lygtinio paleidimo taikymo galimybių. Įstatymas nereglamentuoja ir likusios neatliktos bausmės trukmės, nors teismas vieną iš motyvų nepagrįstai nurodo jo neatliktą bausmės dalį. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis būtų pilnai pasitaisęs.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad įstatymas nenumato draudimų būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigų už jo padarytas nusikalstamas veikas. Todėl nuteistasis prašo dar kartą išnagrinėti teikimo medžiagą, įvertinti jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo šeimyninę padėtį bei priimti jam palankų sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d nutartis teisėta ir pagrįsta.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.

Vilniaus pataisos namų administracija teikime nurodė, kad nuteistas D. S. nuo 2009-09-30 d. paskirtas į paprastąją grupę.. Atlikdamas bausmę nuteistasis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, neskatintas. Socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose dalyvauja pasirinktinai, mokosi komunalinių paslaugų mokykloje. Socialiniai ryšiai palaikomi su žmona, tėvais, yra jų lankomas. Šias nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, be to, teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgdama į nusikaltimo pobūdį ir bausmės terminą, netarpininkauja dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. 1/3 bausmės nuteistasis atliko 2011-01-09.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus: yra atlikęs 1/3 dalį paskirtos bausmės, yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė. Teismas įvertino nuteistojo charakteristikoje nurodytas jo asmenines savybes, ir tai, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą.

Nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju faktiškai yra BVK 157 str. 3 d. 1 p. numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tokie duomenys, kaip padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, atspindi nuteistojo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismas, svarstydamas D. S. lygtinio paleidimo galimybę iš laisvės atėmimo vietos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra nuteistas už tyčinį smurtinį labai sunkiaus nusikaltimo padarymą, padarytas smurtinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, anksčiau 4 kartus teistas, tačiau D. S. teigiamų išvadų iš to nepadarė. Teismo nuomone, kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymas dažniausiai atspindi neigiamą asmenybės orientaciją, rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, negalima.

Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad pataisos namų administracija, atsižvelgdama į nusikaltimų pobūdį ir bausmės terminą, nurodė, jog netarpininkauja dėl nuteistojo D. S. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, bei mano, kad taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų – yra netikslinga. Todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą tokia administracijos išvada laikytina svarbia aplinkybe.

Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą jį teigiamai charakterizuojančią bylos medžiagą. Kolegija pažymi, jog teismui pateikta nuteistojo D. S. charakteristika yra tik vienas iš šaltinių, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo. Nors Lietuvos Respublikos BVK neįtvirtina konkrečių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami, tačiau teismų praktikoje atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę, padarytą nusikaltimą, jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis atliko 1/3 paskirtos bausmės, mokosi ir stengiasi įrodyti, jog yra linkęs pasitaisyti, tačiau kolegijos nuomone, patenkinus teikimą, būtų paneigta bausmės paskirtis – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, juolab, nebūtų pateisinti nei nukentėjusiųjų asmenų, nei visuomenės teisėti lūkesčiai. Kolegijos nuomone, vien tik tos aplinkybės, kurias savo skunde nurodo nuteistasis, kad tik 1 kartą baustas, galiojančių nuobaudų neturi, mokosi, įgijo specialybę, turi vaiką, šeimą, kuria jis rūpinasi, raštiškai įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys, nesudaro pagrindo teismui manyti, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų teisių ir interesų gynimu.

Nuteistojo skundo argumentai, kad būdamas laisvėje bus naudingas savo šeimai, nes turi realią galimybę įsidarbinti, kas paneigia teismo nuomonę, jog būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra atmestini. Pažymėtina, kad tiek iki nusikaltimų padarymo, tiek nusikaltimo padarymo metu nuteistasis D. S. niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Todėl šios skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo skundą. Teismas tuo pačiu pažymi, kad D. S. nusikaltimus padarė jau turėdamas šeimą ir vaiką, tačiau šios aplinkybės nesutrukdė jam daryti tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija laiko, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., nuteistojo atžvilgiu dar nėra pasiekti. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimtas sprendimas atsisakyti taikyti D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl šių motyvų nuteistojo D. S. skundas negali būti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str., BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį .

Nutartis galutinė.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjos Daiva Pranytė-ZalieckienėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė