- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-29
- Bylos Nr.
- A-663-2168-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (I.35)-7R-99, kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakyta atlyginti jam dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų atsiradusią žalą, bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2005 m. birželio 29 d. Žalgirio g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu jis sėdėjo šalia vairuotojo. Pirminėje medžiagoje surinkti duomenys suponavo prielaidą, kad automobilį vairavo jis (R. K. ). Tačiau jis yra II grupės invalidas, serga epilepsija, todėl neturi vairuotojo pažymėjimo ir net nemoka valdyti automobilio. Atvykę policijos pareigūnai ėmė reikalauti dokumentų, nuvilko jį į tarnybinį automobilį. Vėliau jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, Narkologijos centrą neblaivumui patikrinti, jėga nufotografuotas. Policijos komisariate jis bandė paaiškinti, kad yra tik keleivis, bet pareigūnai atsisakė viską užrašyti. Dėl epilepsijos jam negalima jaudintis, nervintis, reikia vengti ribinių situacijų, tad tuoj po įvykio teko gerti specialius raminamuosius vaistus. Pareigūnai jį neteisėtai sulaikė, suvaržė jo laisvę, žemino garbę ir orumą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Po eismo įvykio jis davė kitokius parodymus, nes labai pasimetė. Automobilio vairuotojas juo pasinaudojo, pamelavo pareigūnams, neva jis vairavo automobilį. Jis (R. K. ) nemoka rašyti ir skaityti, todėl pareigūnai tyčiojosi iš jo, vertė pasirašyti kažkokius dokumentus, mušė, žemino, plėšė rūbus. Jis kreipėsi į teisingumo ministeriją dėl moralinės žalos atlyginimo, tačiau jo prašymą nepagrįstai atsisakyta tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė skundą atmesti. Vadovavosi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatomis ir nurodė, kad pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. VPK) išvadą, kurioje pažymėta, kad sulaikymą sąlygojo jo paties prisipažinimas eismo įvykio vietoje vairavus automobilį. Iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad pareiškėjas save apkalbinėjo, keitė parodymus ir taip kliudė nustatyti tiesą bei prisidėjo prie žalos atsiradimo. Dokumentų, pagrindžiančių moralinę žalą, nebuvo pateikta.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus m. VPK prašė skundą atmesti. Nurodė, kad buvo teisėtas pagrindas sulaikyti pareiškėją, nes jis prisipažino vairavęs automobilį. Girtumas buvo tikrinimas, nes nebuvo aišku, kas vairavo automobilį, o fotografuojama, kad nekiltų abejonių dėl asmenybės nustatymo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 265, 270¹, 263, 271 straipsnių, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2, 4 dalių nuostatomis ir nurodė, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas įrodo, jog R. K. pristatytas į Giraitės g. 3 dėl to, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir asmens dokumento, o į medicinos įstaigą girtumui patikrinti buvo nuvežtas, kadangi nesutiko su alkotesterio parodymais. Šie policijos veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti (ATPK 270¹ ir 263 straipsniai). Paties R. K. paaiškinimas patvirtina, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindą pristatyti jį kaip pažeidėją, nes jis atvykus pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį. Byloje ATPK 265 straipsnyje reglamentuoto sulaikymo protokolo nėra, tačiau teismas nusprendė, kad tai buvo ATPK 263 straipsnyje numatytas pristatymas į policiją, o ne sulaikymas. Tai, kad Vilniaus m. VPK 2005 m. rugsėjo 8 d. išvadoje Nr. 10-7-11-415 yra konstatuotas policijos pareigūnų veikos neteisėtumas, nėra pagrindas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai išmokėti žalos atlyginimą už neteisėtais pareigūnų veiksmais atsiradusią žalą, nes minėta išvada nėra Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas dokumentas. Pareiškėjas ATPK 271 straipsnio pagrindu į apylinkės teismą skųsdamas policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus (pristatymą į policiją arba patikrinimą neblaivumui nustatyti) nesikreipė, todėl reikalingo sprendimo neturi, o policijos pareigūnų veiksmai nėra pripažinti neteisėtais. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalies, 6.246 - 6.249 straipsnių nuostatomis ir nurodė, kad Vilniaus m. VPK 2005 m. rugsėjo 8 d. išvadoje Nr. 30-7-11-415 nustatyta, kad policijos pareigūnai, dėl kurių veiksmų R. K. prašo atlyginti patirtą žalą, pažeidė ATPK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, 85.7, 85.13, 88.1, 88.4 punktų reikalavimus, tačiau išvadoje nustatyti pažeidimai nėra susiję su R. K. teisių pažeidimu, todėl žalos jam nesukėlė.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. gegužės 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Nurodo, kad ATPK 271 straipsnyje numatyta teise jis pasinaudojo ir 2005 m. liepos 20 d. Vilniaus m. VPK komisarui pateikė skundą dėl pareigūnų veiksmų. Šio skundo pasėkoje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2005 m. rugsėjo 8 d. išvadoje Nr. 10-7-11-415 nustatyta, kad policijos pareigūnai, dėl kurių veiksmų buvo paduotas skundas, pažeidė ATPK 256 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 85.7, 85.13, 88.1, 88.4 punktų reikalavimus, t. y., kad policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje netinkamai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, nenustatė įvykio liudininkų ir kaltininko ir t. t. Taigi, minėtas dokumentas buvo pagrindas jam atlyginti žalą vadovaujantis CK 6.272 straipsniu bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo įstatymu. Be to, žala jam atsirado ne tik dėl to, kad jis, pasimetęs dėl pareigūnų agresyvaus elgesio, prisipažino vairavęs automobilį, bet ir dėl to, kad pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, t. y. eismo įvykio vietoje netinkamai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, nenustatė įvykio liudininkų ir kaltininko, nors aplink įvykio vietą buvo žmonių, kuriuos jie privalėjo apklausti. Todėl dalis atsakomybės už neteisėtą suėmimą tenka ir atsakovui. Taip pat nurodo, kad įvykio vietoje buvo M. U. ir kiti administracinėje byloje apklausti asmenys, kurie matė įvykį ir galėjo patvirtinti jo asmenybę. Jei pareigūnai būtų apklausę liudytojus, jie ne tik neturėtų pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn, bet ir būtų gavę duomenis apie jo asmenybę (ATPK 263 straipsnio 2 dalis). Taip pat teigia, kad jam buvo taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė - asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti. Šią priemonę reglamentuoja ATPK 270¹ straipsnis, kuris nurodo, kad toks neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimas atliekamas asmenims, sulaikytiems už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tačiau teismas konstatavo, kad jis sulaikytas nebuvo, tad neaišku, kokiu pagrindu buvo tikrinamas jo girtumas. Pareigūnai arba turėjo surašyti jam administracinio sulaikymo protokolą (ATPK 265 str.), arba neturėjo teisės tikrinti jo neblaivumo. Skundžiami pareigūnų veiksmai sukėlė jam daug nepatogumų, jis neteisėtai buvau pristatytas į policijos įstaigą, ten neteisėtai laikomas net iki 1 val. nakties, neteisėtai buvo tikrinamas jo girtumas, neteisėtai fotografuojamas. Jis patyrė didelį emocinį sukrėtimą (byloje pateikti duomenys apie j sveikatą, jam negalima jaudintis, nervintis, vengti ribinių situacijų), po šio įvykio jam teko gerti specialius raminamuosius vaistus. Patirtą neturtinę žalą jis vertina 5000 Lt. Ją atsakovas turėtų atlyginti vadovaujantis CK 6.271 straipsniu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, dėl ko skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracinis sprendimas yra neteisėtas. Palaiko argumentus, išdėstytus pirmos instancijos teismui, bei nurodo, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsniu turi būti nustatomos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. policijos pareigūnų veiksmus apskundžiant vadovaujantis ATPK 271 straipsniu. Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, o nesant konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė negalima.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus m. VPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tik tiriančiojo pareigūno nuomonė, be to, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, nelaikoma nei veiksmu, nei aktu. Išvadoje nėra nustatytas veiksmų neteisėtumas, o tik keletas pareigūnų nežymių darbo trūkumų, jokiu priežastiniu ryšiu nesusijusių su, pareiškėjo nuomone, neteisėtu suėmimu. Pareiškėjas neteisingai suvokia patį neteisėtumą ir juo laiko bet kokius veiksmus, kurių pasėkoje nebuvo priimtas sprendimas asmenį bausti. Taip pat teigia, kad pareiškėjo asmenybei nustatyti jo nurodytus galimai neblaivaus, kaip vėliau paaiškėjo, autoavariją padariusio M. U. parodymus negalima laikyti pagrįstais. Be to, asmenybės nustatymas neturint dokumentų atliekamas Vilniaus m. VPK vyresniojo komisaro 1999 m. gegužės 1 d. nurodyme Nr. 16 nustatyta tvarka, kurios vykdymas yra privalomas ir vieno asmens parodymai negali būti laikomi tinkamu pagrindu asmenybei nustatyti. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei medicininių dokumentų apie galimai patirtą emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas CK 6.245 - 6.255 bei 6.271 straipsnių prasme bei prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A(4)-1083/2001 nuostatoms, jog, nesant turtinės žalos, neturtinė žala nėra atlyginama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės darbuotojų veiksmai pristatant pareiškėją į policijos įstaigą, taip pat pristatant į medicinos įstaigą girtumui nustatyti buvo sąlygoti paties pareiškėjo apgaulės, nes pastarasis, nors ir realiai nebuvo vairavęs eismo įvykio metu automobilio, tačiau į autoįvykio vietą atvykusiems pareigūnas pareiškė, kad jis automobilį vairavo. Apgaulingų duomenų apie autoįvykio aplinkybes pateikimas policijos pareigūnams sąlygojo jų suklydimą ir jie pareiškėjo atžvilgiu atliko procesinius veiksmus, siekiant nustatyti autoįvykyje dalyvavusio asmens tapatybę, bei taip pat nustatyti jo girtumo laipsnį. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyta minėti pareiškėjo kalti veiksmai eliminuoja Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės darbuotojų veiksmų neteisėtumą, o nenustačius veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Nenustačius Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės darbuotojų veiksmuose civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsakovo - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti žalos, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.
Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.