Telšių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus atstovams D. V. ir N. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, baustas, neteistas,

2016 m. gegužės 25 d., 13.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas sunkvežimį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe PTT00000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko saugaus atstumo iš kairės pusės ir atsitrenkė į 9 namo betoninį tvoros stulpą ir jį apgadino.

Be to, V. M. buvo kaltinamas tuo, kad po eismo įvykio, nepranešęs policijai apie eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. gegužės 25 d. gavo nurodymą išvežti iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), šiukšles. Toje vietoje buvo siauras pravažiavimas, todėl važiuodamas atbuline eiga kliudė gyvenamojo namo tvorą. Su R. S. išlipo apžiūrėti apgadinimus, ir pamatė, kad jie nežymūs. Skambino į vartelius namo šeimininkui, tačiau niekas neatidarė. Visą laiką, kol krovėsi šiukšles, sklype niekas nepasirodė. R. S. sakė, jog paskambins tvoros savininkui A. G. ir susitars dėl žalos atlyginimo už sugadintą tvorą. Patikėjo juo ir todėl išvažiavo. Buvo užpildęs eismo įvykio deklaraciją, kurią paliko R. S., kad pateiktų savininkui pasirašyti, tačiau ji taip ir liko pas R. S.. Kai susitiko su R. S., jis nuramino ir patikino, kad viskas gerai, sakė, jog susitarė su tvoros savininku dėl žalos atlyginimo, kad tvorą sutvarkys statybininkai, o jis atlygins jiems patirtas išlaidas. Sutikęs tvoros savininką A. G., sužinojo, kad R. S. atsisakė tvarkyti tvorą, todėl ėmėsi visų priemonių, kad atsilyginti savininkui. Už sugadintą tvorą sumokėjo250 Eur, tačiau savininkas jau buvo kreipęsis į policiją. Pripažįsta, kad važiuodamas atbuline, eiga kliudė betoninį tvoros stulpą, kurį apgadino, tikrai norėjo pranešti policijai, bet buvo apgautas ir pasimetęs. Labai gailisi, kad po to, kai kliudė svetimą tvorą, pasidavė kitų asmenų įtakai, patikėjo jų pažadu viską sutvarkyti ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai. Tyčios išvažiuoti ir nuslėpti padarytą pažeidimą neturėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. atstovas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdyje prašė administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukti, nes V. M. suprato, jog padarė eismo įvykį, tačiau neįvertino galimų pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pasekmių ir pakluso darbus organizavusių asmenų valiai. V. M. nesuvokė, kokią įtaką turės kitų asmenų įsikišimas, tvarkant eismo įvykio metu padarytą žalą, darbdaviai žiūrėjo savo interesų, kad darbas būtų kuo greičiau atliktas. Suprantama, kad jis privalėjo kviesti policiją, tačiau buvo suklaidintas kitų asmenų, pažadėjusių atlyginti padarytą žalą, todėl tyčios pasišalinant nebuvo. R. S. turėjo interesą kuo greičiau ir pigiau išvežti garažą ir atliekas, jis V. M. pažadėjo susitarti su savininku, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo suklaidintas.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus atstovas N. G. teismo posėdžio metu prašė skirti administracinę nuobaudą už eismo įvykį, tačiau sprendė, kad vairuotojo veiksmuose nenustatytas tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. buvo apgadinti jam priklausantys vartai. Tą dieną jam kažkas paskambino į duris. Jaunas vaikinas pasakė, kad apgadino vartus, tačiau viską sutvarkys ir paliko savo telefono numerį. Po kelių dienų nesulaukęs, kad kas nors tvarkytų tvorą, paskambino turimu numeriu ir išdėstė savo sąlygas. Vaikinas paaiškino, kad niekur darbų vadovo neranda, kuris pažadėjo viską sutvarkyti. Nesulaukęs asmenų, žadėjusių atlyginti žalą, pats nustatė jo tvorą apgadinusį automobilį, jo vairuotoją ir išdėstė savo sąlygas. Vairuotojas kaltės neneigė, tačiau sakė, kad jam buvo pažadėta, jog tvoros sutvarkymu bus pasirūpinta. Vairuotojas žalą atlygino, todėl pretenzijų dėl tvoros apgadinimo jam neturi.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. po pietų jam reikėjo pervežti betoninį garažą. Tuo tikslu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo mašiną – tralą. Atvažiavusi mašina, atbuline eiga kliudė kaimyno tvoros vartus ir nežymiai juos apgadino. Kliudė betoninio stulpelio apdailą, kur buvo plytelių imitacija. Siekdami pranešti apie tai, pabeldė į duris, tačiau niekas neatidarė, todėl toliau tęsė darbus, užtruko apie 2 val., tačiau savininkas per tą laiką nepasirodė. Kadangi jis pats organizavo darbus, buvo išsinuomojęs automobilį ir kraną, mokėjo už valandas, todėl apsiėmė iniciatyvos dėl tvoros apgadinimo susitarti be vairuotojo – V. M.. Po kurio laiko, kai V. M. jau buvo išvažiavęs, pasirodė tvoros savininkas. Savininkas susitarė su M. J. dėl tvoros sutvarkymo, tačiau po kurio laiko jam paskambino savininkas ir pasakė, kad jam reikalingi 300 Eur tvoros atstatymui. V. M. žinojo, kad padarė žalą, tačiau vartai buvo apgadinti nežymiai, buvo užpildyta deklaracija, tačiau savininkas atsisakė ją pasirašyti, sakydamas, kad jam neapsimoka kreiptis į draudimą. Savininkas iš įmonės gavo pinigus, tačiau vis tiek kreipėsi į policiją.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. buvo tarpininkas tarp (duomenys neskelbtini), kuri buvo atsakinga už pastato nugriovimą ir atliekų išvežimą, ir (duomenys neskelbtini). Tą dieną adresu (duomenys neskelbtini), į darbų vietą atvažiavo sunkvežimis. Kadangi ten buvo sudėtingas privažiavimas, sunkvežimio vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, kliudė tvoros vartelių stulpelį. Buvo kliudyta tvoros klinkerinių plytelių apdaila, išjudintas betoninis vartelių stulpelis. Vairuotojas suprato, kad apgadino tvorą, buvo išlipęs apsižiūrėti ir norėjo eiti tartis su savininku, tačiau darbdavys liepė kuo greičiau atliktas darbą, nes buvo iškviestas kranas, kuris laukė, jo darbo laikas baiginėjosi, todėl tiesiog nebuvo laiko tartis su savininku. Darbų vadovas buvo R. S. liepė vairuotojui krauti atliekas, o pats ėjo tartis su savininku. Vairuotojas tikrai neturėjo jokios tyčios pabėgti iš įvykio vietos. Jis pats su R. S. ėmėsi iniciatyvos viską sutvarkyti, liepdami vairuotojui dirbti darbą, kuriam jis buvo pasamdytas.

Rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 25 d., apie 15 val., automobiliu „Scania R 112M“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su žalios spalvos puspriekabe PTT.00000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė krovinį adresu (duomenys neskelbtini). Toje vietoje yra siauras pravažiavimas ir blogas matomumas, todėl važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo vartų stulpo ir puspriekabe jį kliudė. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad stulpas apgadintas ir norėjo kviesti policiją, tačiau užsakovas pasakė, kad su kaimynu viską išsiaiškins. Vėliau dar kartą skambino ir užsakovas patikino, kad viskas gerai, tvora sutvarkyta ir tvoros savininkas pretenzijų neturi. 2016 m. gegužės 30 d., apie 13 val., jam paskambino vyras, kuris pasakė, kad apgadintas tvoros stulpas ir jo niekas netvarko. Bandė susisiekti su užsakovu, tačiau jis neatsiliepė. Apie incidentą informavo įmonės direktorių (12 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau mano, kad nėra pagrindo pripažinti jį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, tyčia pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais, 2016 m. birželio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-62317358-16, kuriame užfiksuoti pažeidimo faktai; tarnybiniais pranešimais; A. G., M. J. rašytiniais paaiškinimais; administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. rašytiniu paaiškinimu; pažyma dėl eismo įvykio; transporto priemonės techninės apžiūros aktais; eismo įvykio vietos schema su foto lentele; ROIK informacine pažyma; pažymomis apie baustumą ir teistumą. Tačiau išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, paaiškėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog V. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas nuslėpti padarytą pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (automobiliui ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. nuo proceso pradžios tvirtino, kad judėdamas atbuline eiga sunkvežimiu su puspriekabe kliudė namo betoninį tvoros stulpą ir jį apgadino. Buvo išlipęs iš vairuojamo automobilio ir apžiūrėjo apgadinimus ir norėjo kviesti policiją, tačiau užsakovas, t. y. R. S. jį patikino, kad viską sutvarkys, susisieks su apgadintos tvoros savininku ir atlygins jam padarytą žalą, nes siekė, kad kuo greičiau būtų išvežtas senas garažas, kurį privalėjo išvežti būtent V. M.. Akivaizdu, kad siekdamas turėti kuo mažesnes darbų sąnaudas, R. S. apsiėmė viską sutvarkyti ir suklaidino V. M., įtikindamas jį, jog viskuo pasirūpins, atlygins tvoros savininkui žalą ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad V. M., sužinojęs, kad žala vis dar neatlyginta, ėmėsi visų priemonių, kad atsiskaityti su tvoros savininkui, sumokėjo jam 250 Eur žalos atlyginimą, dėl ko savininkas A. G. jam jokių pretenzijų neturi. Liudytojas M. J. įtikinamai patvirtino, kad būtent R. S. apsiėmė sutvarkyti eismo įvykio metu padarytus nuostolius, tuo tikslu buvo surašyta net eismo įvykio deklaracija, tačiau tvoros savininkas nesutiko su siūloma pinigų suma. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. ir M. J. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Šiuos V. M. parodymus patvirtina ir liudytojų A. G., paties R. S. parodymai. Liudytojas R. S. parodė, kad buvo atsakingas už darbų vykdymą, buvo išsinuomojęs kraną ir sunkvežimį, už juos mokėta už valandą, todėl buvo suinteresuotas kuo greičiau baigti darbus, todėl V. M. skatino kuo greičiau atlikti darbus ir patikino jį, kad susisieks su savininku ir atlygins padarytą žalą. Savininkas A. G., nesutaręs dėl žalos atlyginimo, nustatė transporto priemonę, kliudžiusią tvorą ir asmenį, vairavusį transporto priemonę, nesulaukęs žalos atlyginimo, kreipėsi į policiją. Todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl kitų asmenų įsikišimo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, užuot kvietęs policijos pareigūnus. Vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. veiksmus dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, teismas tiesioginės tyčios neįžvelgia. V. M. po eismo įvykio nesiekė nuslėpti eismo įvykio, nesiekė apsunkinti tyrimo bei išvengti žalos atlyginimo, neneigė kaltės dėl eismo įvykio padarymo, įvykdė pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajam, todėl darytina išvada, kad jis, pasitikėdamas kitais asmenimis ir sąžiningai klysdamas, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismui nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, neabejotinai įrodančių V. M. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straispnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepagrindžia V. M. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, nenustačius V. M. veikoje ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertindamas padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, tai, kad žala atlyginta ir A. G. jokių pretenzijų neturi, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – nebaustas, neteistas, dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini), todėl teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. M. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą paskiriant sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnio 3 dalimi, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

V. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 28 (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti V. M., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (pasirinktinai):

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „V. S.“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16058435682 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.