Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2023-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-18-1095/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-24
Bylos Nr.
A6.-18-1095/2023
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00030-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas
L. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-18-1095/2023Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00030-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. kovo 24 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei I. B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, žinodamas, kad jo vadovaujama (duomenys neskelbtini) atitinka nemokios įmonės būklę, turėdamas vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą bendrovei, šios pareigos neįvykdė ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI interesus, nes jei būtų laiku kreipęsis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni.

Šioje byloje VMI pateikė teismui pareiškimą ir pagal jį teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui L. K. dėl laiku neinicijuoto nemokumo proceso jo vadovautai bendrovei, laiku nepateikiant teismui pareiškimo dėl (nemokumo) bankroto bylos minėtai bendrovei iškėlimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos VMI atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškime suformuluotą reikalavimą ir prašė L. K. nubausti už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskiriant jam sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. VMI atstovė taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog baudos mokėjimas būtų išdėstytas.

L. K. teismo posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Bendrovė vertėsi (duomenys neskelbtini), tačiau žiemą turėdavo mažai darbo, todėl vėliau, kai finansinė padėtis pablogėjo, dar ėmėsi serviso paslaugų teikimo, jog įmonė turėtų nuolatinių pajamų. Viskas prasidėjo nuo to, kai buhalterė gal 2019 m. suklydusi pervedė bankrutuojančiai įmonei apie 8000 Eur, todėl turėjo užsakytas stakles nupirkti iš kitų bendrovės pinigų. Dėl to susidarė skolos VMI, Sodrai. Įmonė nemoki tapo 2020–2021 m., bet tikėjosi gauti pajamų iš veiklos ir grąžinti susidariusias skolas, nes tarėsi su potencialiu užsakovu dėl 2 mln. vertės angaro statybos, tačiau potencialus užsakovas negavo statybos leidimo. Įmonė nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo tik vieną automobilį ir nurašytus (sudėvėtus) įrankius. Pripažįsta, kad pažeidė bendrovės kreditorių, pačios bendrovės ir savo interesus. Apie ANK 120 straipsnyje numatytą atsakomybę sužinojo tik vakar, kai teisę studijuojanti draugė paaiškino. Gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Dabar kitaip viską darytų ir daro, nes vyksta paruošiamieji darbai (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui. Šiuo metu pragyvena iš tėvų paramos, dėl to prašo išdėstyti baudos mokėjimą, kurią galėtų sumokėti per metus ar šiek tiek greičiau.

Motyvuojamoji dalis

L. K. inkriminuojamame ANK 120 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur (ANK 120 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktas). To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir gailisi dėl to. Be jo prisipažinimo ir duotų paaiškinimų, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad L. K. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio (b. l. 31–32). Kaip paaiškino VMI atstovė teismo posėdyje ir nurodyta pareiškime, jau nuo 2020 m. sausio mėnesio buvo priimami nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau mokestinė nepriemoka ne mažėjo, o didėjo. Iš VMI mokesčių apskaitos sistemos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės 2022 m. sausio 6 d. siekė 14 038,31 Eur, o 2023 m. vasario 20 d. – 23 922,39 Eur. Skola valstybės biudžetui susidarė pateikus deklaracijas, tačiau pagal jas nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (b. l. 16–17). Iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuri yra įsiteisėjusi, matyti, kad (duomenys neskelbtini) iškelta nemokumo byla pagal kreditorių VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimus (b. l. 4–6). Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai kreditoriams beveik tris kartus didesni nei įmonės turto vertė, o tai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį atitinka įmonės nemokumo būseną.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors L. K., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius), turėjo pareigą inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, taip pat nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), nors bendrovė buvo akivaizdžiai nemoki, nes juridinis asmuo negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių ir įsipareigojimai viršijo jo turto vertę, ir nesugebėjo atkurti mokumo. Matyti, kad daugiausia pinigų (duomenys neskelbtini) liko skolinga VMI (virš 23 000 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys apie nemokumo byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus).

Nors L. K. teigia nežinojęs jam, kaip bendrovės direktoriui, pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą tenkančių pareigų ir ANK 120 straipsnyje numatytos atsakomybės, tačiau įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be to, L. K. tikėjimasis toliau vykdant įmonės veiklą gauti pajamų ir grąžinti susidariusias skolas taip pat nešalina jo administracinės atsakomybės, nes veiksmingų priemonių bendrovės mokumui atkurti nebuvo imtasi ir realus bendrovės finansinės padėties pagerėjimas nebuvo pasiektas, priešingai, pakankamai ilgą laiką bendrovės finansinė padėtis prastėjo ir skolos tik didėjo. Kaip minėta, VMI jau nuo 2020 m. sausio mėnesio priiminėjo nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo sumažinta, ji tik padidėjo.

Įvertinęs surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog L. K., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama (duomenys neskelbtini) atitinka nemokios įmonės būklę, turėjo pareigą nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, tačiau šios pareigos neįvykdė ir pažeidė bendrovės kreditorių, įskaitant VMI, interesus, taip pat nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo (tai padarė bendrovės kreditoriai). Tokie L. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą L. K. teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, neteistas, dirba (duomenys neskelbtini), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas aplinkybes. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie tai, kad L. K. anksčiau būtų baustas už analogišką administracinį nusižengimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti L. K. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nedaug viršija minimalų 1400 Eur baudos dydį, t. y. paskiriant 1500 Eur baudą. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti L. K. švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, jo nurodytas aplinkybes apie pradedamą naują verslą ((duomenys neskelbtini)), į tai, kad asmuo turi ir daugiau nesumokėtų baudų, savanoriško baudos sumokėjimo terminas išdėstytinas 12 mėnesių (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630, 635–637, 644, 646, 675 straipsniais, teismas

nutaria:

L. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti L. K., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-18-1095/2023 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose, „Lietuvos spauda“ kioskuose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė