- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-5114-1014/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- V. P., M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir M. P. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai V. P. ir M. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. išvadą Nr. A136-2986/23(2.4.1.51-CNS) panaikinti; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjų V. P. ir M. P. dukters, A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „P.“ į „P.“.
2. Pareiškėjai nurodo, kad jie 2023-11-10 per VĮ “Registrų centras” savitarnos sistemą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą įregistruoti vaiko gimimą, suteikiant dukrai vardą ir pavardę „A. P.“. 2023-11-10 V. P. elektroniniu paštu gavo Registrų centro savitarnos pranešimą, kuriuo buvo informuota, kad vyriškos formos pavardė mergaitei suteikta negali būti, pareiškėjai buvo įpareigoti koreguoti prašymą. Dėl būtinybės lankytis gydymo įstaigose, identifikuoti kūdikį bei poreikio išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur pareiškėjai nuolat gyvena, pareiškėjai registravo dukros gimimą (duomenys neskelbtini), suteikiat dukrai vardą ir pavardę „A. P.“, gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-12-04 pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti vaiko pavardė iš „P.“ į „P.“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus Civilinės būklės aktų keitimo ir dokumentų valdymo poskyrio vyresnioji specialistė (duomenys neskelbtini) 2023-12- 13 išvada Nr. A136-2986/23(2.4.1.51-CNS) „Dėl vardo (vardų) ir (ar) pavardės pakeitimo“ (toliau vadinamas „Išvada“), nusprendė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl dukros A. pavardės keitimo iš „P.“ į „P.“. Išvada patvirtinta 2023-12-19 ir tą pačią dieną atsiųsta pareiškėjos atstovei advokatei (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu. Išvadoje nurodyta, kad pakeisti pareiškėjų dukros pavardę iš „P.“ į vyriškos pavardės formą „P.“, neturi teisinio pagrindo, nes vadovaujantis 2003-06-26 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu „Dėl moterų pavardžių darymo” Nr. N-2(87), mergaičių pavardės suteikiamos pagal tėvų pavardę, daromos su priesagomis –aitė, ytė, -utė, -iutė (pvz. kai tėvo pavardė yra P., dukros – P.)). Tais atvejais, kai norima suteikti pavardės formą, kuri nenurodytų šeimyninės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne – e (pvz. Kai tėvo pavardė yra P., dukros – P.). Taip pat konstatuota, kad išnagrinėjus pareiškėjų prašymą nenustatyta, kad pareiškėjų dukrai galėtų būti taikomos teisės aktų numatytos išimtys. Pareiškėjai nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus Išvada. Pareiškėjai nuolat gyvena užsienyje, konkrečiai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pareiškėjai kartu su šiuo pareiškimu teikia duomenis apie tai, kad pareiškėjas M. P. nuo 2017 metų yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas. V. P. su vaikais taip pat nuolat gyvena Jungtines Amerikos Valstijose, kur vyresni vaikai E. P. ir E. P. lanko priešmokyklinio ugdymo įstaigą, šeima retkarčiais atvyksta į Lietuvos Respubliką atostogų bei aplankyti draugus bei gimines. Pareiškėjas M. P. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu turi darbo kontraktą su (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) karjeros šeimai nuolat iškyla neišvengiamas poreikis keliauti, keisti užsienyje gyvenamąją vietą (keičiant ne tik miestus, bet ir valstybes), atitinkamai, dėl tokiu būdu susiformavusio šeimos būtino poreikio dažnai keliauti, darbinių bei asmeninių santykių su kitos tautybės bei kalbos asmenimis, planuojamo vaiko ugdymo užsienio valstybėse, vardo ir pavardės reikšmė vaiko asmenybės formavimuisi yra itin didelė. Pareiškėjai turi dar du nepilnamečius vaikus – E. P. ir E. P., t.y. tiek vyresnės dukros, tiek sūnaus pavardės yra vienodos – P.. Pareiškėjų šeima tiek savo, tiek nepilnamečių vaikų gyvenimą kuria užsienio valstybėje – šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose, A. P. paaugus pastaroji taip pat lankys užsienio priešmokyklinio ugdymo įstaigą, o vėliau kartu su vyresniais broliu ir seserimi – tą pačią vidurinio ugdymo įstaigą, todėl pareiškėjams siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų dėl pareiškėjų vaikų pavardžių skirtumo, jų giminystės ryšio yra itin svarbu suvienodinti visų vaikų pavardes, t.y. pakeisti dukros A. pavardę iš „P.“ į „P.“. Nepakeitus dukrai A. pavardės iš “P.” į “P.”, pareiškėjai ir jų šeima susidurs su itin dideliais sunkumais, nes visų šeimos narių pavardės bus skirtingos – vyro P., žmonos – P., dviejų vaikų – P., kitos dukros – P.. Toks visų šeimos narių pavardžių skirtumas sukels pareiškėjams itin didelius sunkumus, nepatogumus, diskriminaciją. Jau vien dėl pareiškėjos pavardės nesutapimo su kitų šeimos narių pavardėmis, pareiškėja V. P. nuolat susiduria su nepatogumais, turi nuolat įrodynėti giminystės ryšį, tai kelia įtarimų pasienių tarnyboms ir užsienyje atrodo įtartinai, neatitinka šiuolaikiniam kontekstui, globaliai vykstantiems procesams.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui ir pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurioje nurodo, kad moters pavardės forma P. neatitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų, lietuvių kalbos dėsnių ir principų, susiklosčiusios jų taikymo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai M. P. ir V. P. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose (M. P. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas; pateikta pareiškėjo darbo užmokesčio suvestinė, kurioje matomas M. P. darbdavio adresas Jungtinėse Amerikos Valstijose). Pareiškėjai turi tris nepilnamečius vaikus: E. P., (duomenys neskelbtini); E. P., (duomenys neskelbtini); bei A. P., (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių prašydami pakeisti jų dukros pavardę į ,,P.“. 2023 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius priėmė išvadą Nr. A136-2986/23(2.4.1.51-CMS) ,,Dėl pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą pakeisti dukros pavardę į atitinkančią jos tėvo pavardę, t. y. ,,P.“, nurodydamas, kad pagal galiojančius teisės aktus patenkinti pareiškėjų prašymo neturi galimybės. Pareiškėjai nesutinka su šia išvada, prašo ją panaikinti, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų dukros pavardę į ,,P.“.
8. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
9. Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte nustatyta, kad „Moterų ir mergaičių pavardės rašomos laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų moterų pavardžių darymo reikalavimų, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas pavardės formas ar nesugramantintą pavardę arba jeigu kitokia tos pavardės forma rašoma remiantis giminystės ryšiais (pagal teisiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių moterų pavardžių rašymo tradicija“. Lietuvių kalbos moterų pavardžių darymas reglamentuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“. Jame nurodyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis –aitė, ytė, utė, -(i)ūtė, o moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis –ienė, -(i)žuvienė. Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškosios pavardės formos gali būti daroma su galūne –ė, pvz.: Alminė (iš Alminas), Talmanė (iš Talmantas), Butkė (iš Butkus), Motuzė (iš Motuza). Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjų dukros civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas moteriška forma.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles.
11. Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti neatsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti neatsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
12. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 1 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
13. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).
15. Apibendrinant konstatuotina, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią (vyrišką pavardės formą) asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kai dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau kartais keliauja į Lietuvą, o skirtingos šeimos narių pavardės sukelia pareiškėjams nepatogumų dėl to, kad tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Pareiškėjai turi tris nepilnamečius vaikus, vienos iš jų dukros pavardė jau yra originalios vyriškos pavardės formos „P.“.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai gyvena ir dirba užsienio valstybėje, ten susilaukė dviejų vaikų, vyresni vaikai ten mokosi, pareiškėjai neišreiškė ketinimo gyventi Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad šeiminiai ryšiai juos susisaistė kitoje šalyje. Šeimos narių vienoda pavardė rodo šeimos vientisumą, giminystę, todėl vaikams turint skirtingas pavardes, atsirastų kultūrinių, socialinių suvaržymų dėl šeimos vientisumo. Tokiu būdu atsisakymas pakeisti pareiškėjų dukros pavardę ir išduoti gimimo įrašą su pavarde „P.“ sukelia pareiškėjams administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, patvirtinant šeimos, giminystės ryšius. Akivaizdu, kad draudimas rašyti pavardę vyriškos pavardės formos, kai kitų vaikų pavardės formos yra būtent „P.“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėjai patirs dėl sulietuvintos vaiko pavardės gyvendami ne Lietuvoje. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą minėto CK 2.20 straipsnio turinio prasme. Manytina, kad nemoteriškos formos lietuviškos pavardės rašymas pareiškėjų pasirinktoje vaikams duoti pavardėje negalėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas.
18. Taip pat manytina, kad, nenukrypus nuo esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjų prašymą, dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių kiltų reikšmingos neigiamos pasekmės pareiškėjams, taip pat tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Draudimas įrašyti pareiškėjų pasirinktą vaikų pavardės formą nepagrįstai sudaro prielaidas pažeisti pareiškėjų privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei jų teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis). Institucijos techninių galimybių įrašyti į registrus pareiškėjos pageidaujamą pavardę nebuvimas, atitinkamų priemonių neturėjimas tam negali būti pakankamas pagrindas suvaržyti pareiškėjų, jų šeimos narių teises į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai teises bei teises į vardą ir pavardę. Gyventojų registro duomenimis, galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių pavardės formą, kuri neatitinka pavardės formos skirtumų pagal lytį. Taigi tokios pavardės formos naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas.
19. Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos ar apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).
20. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų dukros pavardės įrašymas vyriška forma, t. y. „P.“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Be to, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, nei Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo atsiliepime pareiškėjų pareiškimo tenkinimui iš esmės neprieštaravo.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, susidariusia faktine situacija, kai vienos iš pareiškėjų dukrų pavardės forma jau yra vyriška, pareiškėjams neišreiškiant ketinimo gyventi Lietuvoje, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant vaikų pavardes skirtingai, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. išvada naikintina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjų dukros A. P. pavardę į ,,P.“ bei išduoti gimimo liudijimo įrašą.
22. Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 273 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų V. P. ir M. P. pareiškimą, dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. išvadą Nr. A136-2986/23(2.4.1.51-CNS).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų V. P. ir M. P. vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pavardę į ,,P.“ ir išduoti naują gimimo įrašą liudijantį išrašą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.