Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei ir Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorams Viktorijai Žemaitaitienei ir Sauliui Galminui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) valytoja, teista:

2011-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 286 straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

Teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2010 m. rugpjūčio 28 d., apie 00.30 val., viešoje vietoje - pėsčiųjų alėjoje, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., elgdamasi įžūliai, tyčia sugriebė N. S. už plaukų ir stipriai patempė, dėl to nukentėjusiajai atsisėdus ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė apie 8 smūgius N. S., pataikydama jai į galvą ir veidą, vis patempdama nukentėjusiajai už plaukų ir tokiu būdu sukeldama pastarajai fizinį skausmą, padarydama nukentėjusiajai sužalojimus: paviršinę žaizdelę su smulkiais odos nubrozdinimais galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje, linijinį odos nubrozdinimą sprando dešinėje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą nosies galo srityje, lūpų sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, kraujosruvomis, gleivinės įtrūkimais lūpų vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimu kairės plaštakos II piršto naginės falangos srityje, sukėlusius nežymų N. S. sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

E. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2010 m. rugpjūčio 28 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje - pėsčiųjų alėjoje, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., elgdamasis įžūliai, tyčia sugriebė E. B. už plaukų, pargriovė ją ant žemės, kojomis įspyrė jai apie 3 kartus, pataikydamas į nugarą ir šiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiu būdu E. B., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

A. K. ir E. B., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o E. B., atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė svetimą turtą:

2010 m. rugpjūčio 28 d., apie 01.00 val., pėsčiųjų alėjoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., A. K. ir E. B., panaudodami fizinį smurtą N. S. atžvilgiu, t.y., E. B. sugriebus N. S. už plaukų ir patempus, dėl to N. S. atsisėdus ant suoliuko, E. B. užėmė ranka N. S. buurną, kad pastaroji negalėtų šaukti, tempdamas ją už plaukų, nusivedė nukentėjusiąją į butą, (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su A. K. laikė nukentėjusiąją N. S. iki 2010 m. rugpjūčio 28 d., 04.30 val., tokiu būdu smurtaudami neteisėtai atėmė jai laisvę.

E. B., 2010 m. rugpjūčio 28 d., nuo 01.00 val., iki 04.30 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, (duomenys neskelbtini), prievarta laikydamas jame nukentėjusiąją ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė jos mobilaus ryšio telefoną „Nokia X3" - 550 Lt vertės, nuo dešinės rankos numovė sidabrinį žiedą - 40 Lt vertės, iš piniginės pagrobė 2 litus. Tokiu būdu E. B. pagrobė N. S. motinai A. S. priklausantį 592 Lt vertės turtą.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2010 metų rugpjūčio 28 d. naktį, apie 01.00 val., į Klaipėdos miesto 2 policijos komisariatą, Taikos pr. 117, atėjo E. B. ir pranešė, kad pėsčiųjų alėjoje (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpulta jos draugė N. S.. Moteris, užpuolusi N. S., ją sumušė. Pareigūnas kartu su E. B. nuvyko į jos nurodytą vietą - pėsčiųjų alėją netoli (duomenys neskelbtini). E. B. draugei skambino telefonu, bet nepavyko prisiskambinti. Nuvyko į N. S. namus, A. S. nežinojo, kur jos duktė. Kartu su A. S., E. B. bei M. J. vėl nuvyko į įvykio vietą, rado plaukų sruogą. Apie 05.00 val. A. S. paskambino vyras ir pasakė, kad N. S. grįžo namo sumušta. Tą rytą su N. S. pasikalbėti nepavyko, nes mergina buvo šoke, išsigandusi, visą laiką verkė. Kaltinamųjų bute R. S. buvo du kartus. Vieną kartą atliko kratą ieškodamas iš nukentėjusiosios pagrobtų daiktų. Kratos metu atkreipė dėmesį, kad buto standartinis išplanavimas buvo pakeistas, virtuvę įrengiant kambaryje, o virtuvėje – kambarį. Antrą kartą atliko kratą ar buto apžiūrą po mėnesio. Antrojo apsilankymo kaltinamųjų bute metu viskas buvo atstatyta pagal standartinį buto išplanavimą.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji nukentėjusiąją N. S. matė savo namo laiptinėje, ji kalbėjosi su mama A. K. ir broliu E. B.. E. B. kažką užsirašinėjo. Į jų butą nukentėjusioji įėjusi nebuvo. A. K. lūpa buvo ištinusi, o nukentėjusioji sužalota nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. K., viešoje vietoje elgdamasi įžūliai, demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, be jokios aiškios priežasties ir motyvo sudavė smūgius nukentėjusiajai N. S., išrovė jos plaukų sruogą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė N. S. sveikatą. Kaltinamoji A. K. pėsčiųjų alėjoje kilusio konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios N. S. neneigia, tačiau neprisipažįsta rankomis mušusi ir kojomis spardžiusi nukentėjusiąją, teigia tik vieną kartą, besigindama, sudavusi jai smūgį mobiliuoju telefonu į kaktą. Nukentėjusioji N. S. po dviejų dienų duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, aiškiai nurodė, jog visus smurto veiksmus prieš ja atliko moteris, detaliai aprašė visus patirtus sužalojimus ir jų atsiradimo mechanizmą (I t., b.l. 25-28). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji (tuo metu dar nepilnametė) buvo apklausta net tris kartus: 2010-08-30, 2011-03-24 ir 2011-04-22 ir visų apklausų metu ji nuosekliai tvirtino, kad fizinio smurto veiksmus prieš ją atliko kaltinamoji, išsamiai apibūdino jos požymius: ūgį apie 162 cm, smulkų kūno sudėjimą, amžių apie 41 m., trumpus plaukus ir net priekinių dantų trūkumą (I t., b.l 28). Ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino kaltinamąją A. K. pagal jos nuotrauką (I t., b.l. 63-65).Teisme nukentėjusioji N. S. patvirtino, kad konflikto metu gerai įsidėmėjo ją sužalojusią moterį ir atpažįsta kaltinamąją A. K. nė kiek tuo neabejodama ir neklysdama. Nukentėjusioji E. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, patvirtino tas pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji N. S.. Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. S. bei nukentėjusioji A. S. patvirtino, kad nukentėjusioji N. S. į namus sugrįžo apie 5 val. ryto, ji buvo išsigandusi ir sumušta. Liudytojas R. B. parodė, kad naktį jo vairuojamą automobilį sustabdė mergina, prašydama iškviesti policiją dėl muštynių. Nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamosios A. K. smurtinius veiksmus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti N. S. padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. A. K. veiksmai – dėl menkavertės priežasties panaudotas fizinis smurtas prieš nepilnametę nukentėjusiąją - buvo atlikti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tarp jų ir mažametei pačios kaltinamosios dukrai, pripažįstami įžūliais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamosios A. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji A. K. veikė tiesiogine tyčia: naudodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ji suvokė, kad žaloja nukentėjusiosios sveikatą, trikdo viešąją tvarką bei rimtį, ir norėjo taip veikti.

Kaltinamajame akte aprašant A. K. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad ji ne mažiau aštuonių kartų sudavė rankomis ir kojomis N. S.. Kaltinamoji A. K. pripažino nukentėjusiajai sudavusi tik vieną smūgį į veidą. Nukentėjusioji N. S. teigė, kad jai buvo suduota daug smūgių, tačiau negalėjo įvardinti tikslaus smūgių skaičiaus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1264/10 (03) nurodyta, kad visi sužalojimai padaryti ne mažiau 7 trauminių kontaktinių poveikių metu. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų didesnio skaičiaus smūgių sudavimo nukentėjusiajai faktą. Kaltinimas turi būti konkretus ir pagrįstas bylos medžiaga, todėl tikslinamas kaltinamosios A. K. nukentėjusiajai N. S. suduotų smūgių skaičius, nurodant, kad ji sudavė nukentėjusiajai apie 8 smūgius. Toks kaltinimo patikslinimas neišplečia kaltinimo ribų ir nekeičia esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis E. B. viešoje vietoje elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, be jokios aiškios priežasties ir motyvo sudavė smūgius nukentėjusiajai E. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis E. B. neigia mušęs nukentėjusiąją E. B., tačiau ši nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, aiškiai nurodė, jog smurto veiksmus prieš ja atliko vaikinas, detaliai aprašė visus patirtus sužalojimus ir jų atsiradimo mechanizmą (I t., b.l. 36-37). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. buvo apklausta net tris kartus: 2010-09-22, 2010-11-05 ir 2011-05-20, 2010-11-05 buvo suvesta akistaton su kaltinamuoju E. B., ir visų apklausų metu ji nuosekliai tvirtino, kad fizinio smurto veiksmus prieš ją atliko kaltinamasis E. B., išsamiai apibūdino jo požymius: ūgį apie 170-180 cm, liesą kūno sudėjimą, amžių apie 18-20 m., trumpus rudus plaukus (I t., b.l 37). Ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino kaltinamąjį E. B. (I t., b.l. 39). Liudytojas R. B. parodė, kad naktį jo vairuojamą automobilį sustabdė mergina, prašydama iškviesti policiją dėl muštynių. E. B. veiksmai – dėl menkavertės priežasties panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją E. B. - buvo atlikti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tarp jų ir mažametei paties kaltinamojo seseriai, pripažįstami įžūliais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo E. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis E. B. veikė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajai E. B., pargriaudamas ją ant žemės, jis suvokė, kad žaloja nukentėjusiosios sveikatą, trikdo viešąją tvarką bei rimtį, ir norėjo taip veikti.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamieji A. K. ir E. B., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, atėmė nukentėjusiajai N. S. laisvę, o E. B., atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė jos turtą. Kaltinamieji N. S. į savo butą (duomenys neskelbtini), atsivedė prievarta –E. B. laikė nukentėjusiosios burną užspaudęs ranka ir tempė ją už plaukų, o kaltinamoji A. K. ėjo greta, demonstruodama fizinę persvarą prieš nukentėjusiąją, sukurdama jai bauginančią situaciją. Nukentėjusiajai N. S. jie neleido išeiti iš buto ir laikė bute iki 04.30 val., prieš nukentėjusiosios valią. Šie veiksmai buvo atliekami panaudojant fizinį smurtą – tempiant už plaukų, spaudžiant ranka burną, įbauginant ją virtuvėje ant stalo laikomu kirviu. Šių veiksmų motyvas buvo siekis „pamokyti“ nukentėjusiąją. Kaltinamieji A. K. ir E. B. nepatvirtino šių aplinkybių, teigdami, kad nukentėjusioji į jų daugiabučio namo laiptinę atėjo savo noru, siekdama, kad kaltinamieji apie jos elgesį ir neblaivumą nepaneštų policijai, įkaltinamųjų butą nebuvo net užėjusi, o visas jų pokalbis laiptinėje tetruko 10-15 minučių. Šiuos jų argumentus paneigia kiti teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai. Nukentėjusioji N. S., viso ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog į kaltinamųjų butą buvo atvesta prievarta, panaudojant prieš ją fizinį smurtą ir bauginimus. Nukentėjusioji N. S. išsamiai apibūdino buto, kuriame buvo laikoma prieš savo valią, išplanavimą, baldų, kitų daiktų išsidėstymą, nubraižė buto schemą (I t., b.l. 35). Ji nurodė ir tokias aplinkybes, kurios gali būti žinomos, tik šiame bute apsilankiusiam asmeniui – kad buto išplanavimas buvo pakeistas, virtuvę įrengiant buvusiame kambaryje, o kambarį – virtuvėje. Pažymėtina, kad iki apklausos N. S. nebuvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nebuvo lankiusis kaltinamųjų bute, todėl negalėjo iki nusikaltimo ar po jo pamatyti ir įsiminti įvykio vietos. Tai, kad buto išplanavimas buvo pakeistas patvirtino ir tuoj po nusikalstamos veikos, 2010-08-30 kratą šiame bute atlikęs policijos pareigūnas liudytojas R. S.. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamieji A. K. ir E. B. smurtiniais veiksmais atėmė nukentėjusiajai laisvę, laikė ją savo bute prieš jos valią, šias aplinkybes suvokė ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Liudytojas R. S. ir nukentėjusioji A. S. parodė, kad nukentėjusioji N. S. į namus sugrįžo tik apie 04.30 val., todėl kaltinamųjų argumentas, jog su ja bendravo ne ilgiau kaip 15 min., paneigtas.

Kaltinamasis E. B., iš prievarta bute laikomos, todėl neturinčios galimybės pasipriešinti, nukentėjusiosios N. S., paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia X3“, 550 Lt vertės, apžiūrėjo jos rankinę ir piniginę, kurioje buvo 2 Lt, nuo rankos piršto numovė sidabrinį žiedą – 40 Lt vertės. Kaltinamasis E. B. turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo šiais daiktais, nes, išleisdamas nukentėjusiąją iš buto, jų negrąžino, daiktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti ir grąžinti N. S.. E. B. suprato, kad nukentėjusiosios daiktus įgyja prieš jos valią, atimdamas galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, suprato, kad tokiu būdu daro jai žalą ir tokių pasekmių norėjo – veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios A. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, o kaltinamojo E. B. veika kvalifikuojama pagal to paties kodekso 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamųjų A. K., E. B. ir kaltinamųjų prašymu teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. K. bei D. P. parodymai, kad nukentėjusioji N. S. prievarta į kaltinamųjų butą atvesta ir jame laikoma nebuvo, vertinami kritiškai, duoti siekiant palengvinti kaltinamųjų atsakomybę.

Kaltinamoji A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, bei apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimų padarymo metu ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2011-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje, padarymą. Nusikaltimais padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir kritiškai savo elgesio pasekmių nevertina. Tačiau A. K. nedirba, viena augina tris nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini).

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje su E. B. ir ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai LR BK 146 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei įstatymų nustatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 punktais, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos bausmes iš dalies sudedant.

Šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas A. K. padarė prieš priimant 2011-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 286 straipsnį, laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 2011-06-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2011-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2011-06-10 nuosprendį.

Kaltinamoji A. K. dirba, viena augina tris nepilnamečius vaikus, kurių dėl paskirtos realios laisvės atėmimo, nebūtų kam prižiūrėti. Nors šios aplinkybės nepašalina jos padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir kartu apsaugoti kaltinamosios šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Atidėjus jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, A. K. neprarastų galimybės rūpintis savo vaikais ir juos auklėti, aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. nebūtų pažeisti jos socialiniai santykiai. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant A. K. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji įpareigojama pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Kaltinamasis E. B. yra jauno amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nusikaltimais padarytos žalos ar jos dalies neatlygino ir net nesistengė to daryti, tokiu savo elgesiu nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Nukentėjusiųjų jis neatsiprašė ir kritiškai savo elgesio pasekmių nevertina.

E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje su A. K. ir ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam LR BK 146 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatymų nustatytai šios bausmės minimaliai ribai. Nusikaltimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 punktais, subendrinta bausmė subendrinama su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, bausmes iš dalies sudedant.

Kaltinamasis E. B. nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus beveik dvejiems metams naujų nusikalstamų veikų nepadarė, registravosi darbo biržoje, nuosprendžio priėmimo metu dirba (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant jam padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojama pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusioji N. S. pareiškė 50000 Lt civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl kaltinamųjų A. K. ir E. B. veiksmų jai padarytą neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir pažeminimas kitų asmenų akivaizdoje.

Nukentėjusiosios N. S. civilinis ieškinys 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai N. S. buvo padaryti kūno sužalojimai: paviršinė žaizdelė su smulkiais odos nubrozdinimais galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje, linijinis odos nubrozdinimas sprando dešinėje, muštinė žaizda kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosies galo srityje, lūpų sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, kraujosruvomis, gleivinės įtrūkimais lūpų vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršto naginės falangos srityje Šie sužalojimai nebuvo pavojingi N. S. gyvybei ir nežymiai, ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nukentėjusioji keletą valandų prieš jos valią buvo laikoma kaltinamųjų bute, jos atžvilgiu naudojama psichinė prievarta ir bauginimai (ant stalo padėtas kirvis, E. B. pastabos, kad visi, palietę jo motiną, gali būti nužudyti, jiems nukapotos rankos ir kojos). Kaltinamieji nusikaltimus padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodami fizinį smurtą ir sąmoningai siekdami sukelti nukentėjusiajai skausmą, fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusioji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos bei gyvybės, buvo laikinai apribota jos laisvė, dėl sužalojimų veide sumažėjo bendravimo galimybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su jos ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji N. S. patyrė didžiulę psichinę traumą, tačiau duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios psichinės sveikatos sutrikdymo mastą, psichologo konsultacijų išvadų, nukentėjusioji ar ją atstovaujantis advokatas nepateikė. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajai N. S. priteisiama 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš kaltinamųjų A. K. ir E. B., solidariai. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamųjų turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusioji A. S. pareiškė 10592 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamųjų A. K. ir E. B. veiksmų jai padarytą 592 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro E. B. pagrobti daiktai, o neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai dėl dukters dingimo, išgyvenimai dėl jos sužalojimo ir dukters patirtų psichinių traumų.

A. S. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Nustatyta, kad kaltinamasis E. B., atimdamas nukentėjusiajai N. S. galimybę priešintis, pagrobė A. S. priklausantį turtą: pinigus – 2 Lt, telefoną „Nokia X3" - 550 Lt vertės, sidabrinį žiedą - 40 Lt vertės. Tarp kaltinamojo E. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nukentėjusiajai A. S. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšis, todėl jai priteisiamas 592 Lt turtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo E. B..

A. S. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmetamas. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veikimo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio l dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai A. S. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl jos dukters sužalojimo ir neteisėto laisvės apribojimo, tačiau teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. CK 6.284 straipsnio l dalyje numatyta teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą tik dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo. N. S. gyvybė dėl nusikalstamos veikos nebuvo atimta, todėl ji pati turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

Nukentėjusiųjų N. S. ir A. S. patirtos 3000 Lt atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų A. K. ir E. B. lygiomis dalimis, iš kiekvieno kaltinamojo po 1500 Lt (II t., b.l. 163).

Elektroninė laikmena (CD) su informacija, gauta atliekant proceso veiksmus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotina kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, kartu su baudžiamąja byla.

Plaukų sruoga, rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinama (I t., b.l. 17).

Raštelis, saugomas baudžiamojoje byloje, pateiktas kaltinamojo E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje (II t., b.l. 60).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

-pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2011-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2011-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją A. K. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį E. B. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios N. S. 50 000 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų A. K. ir E. B. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios A. S. 10592 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. B. 592 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiųjų A. S. ir N. S. patirtas 3000 Lt atstovavimo išlaidas priteisti iš kaltinamųjų A. K. ir E. B. lygiomis dalimis iš kiekvieno kaltinamojo (po 1500 Lt).

Elektroninę laikmeną (CD) su informacija, gauta atliekant proceso veiksmus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, kartu su baudžiamąja byla.

Plaukų sruogą, rastą ir paimtą įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Raštelį, saugomą baudžiamojoje byloje, pateiktą kaltinamojo E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.