- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2YT-2904-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35165-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. M. G.
- Advokatai
- Dainius Ambrazaitis
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Rokui Leonavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. M. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. M. G. senelė S./S. L. L. (taip pat žinoma kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas nurodo, kad prašomas nustatyto faktas pareiškėjui turi juridinę reikšmę Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu. Pareiškėjas A. M. G. pateikė prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Pareiškėjo A. M. G. senelė S./S. L. L. (taip pat žinoma kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. (15/3-5)10K-45433 informavo, kad pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjo senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas, siekdamas surinkti įrodymus, patvirtinančius jo senelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi į kompetentingas institucijas – Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos valstybės centrinį archyvą, Kauno regiono valstybės archyvą, tačiau iš minėtų institucijų gauti atsakymai bei kiti pareiškėjo turimi senelės dokumentai nėra pakankami Migracijos departamentui konstatuoti Pareiškėjo senelę turėjus Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl pareiškėjas, neturėdamas kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas A. M. G. yra S./S. L. L. (taip pat žinomos kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.) vaikaitis. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog Pareiškėjo senelė S./S. L. L. (taip pat žinoma kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nustatymas lemtų tai, kad pareiškėjas įgytų Pilietybės įstatyme įtvirtintą subjektinę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas, siekdamas surinkti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo senelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi į kompetentingas institucijas – Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos valstybės centrinį archyvą, Kauno regiono valstybės archyvą. Tačiau iš minėtų institucijų gauti atsakymai bei kiti pareiškėjo turimi senelės dokumentai nėra pakankami Migracijos departamentui konstatuoti pareiškėjo senelę turėjus Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos valstybės istorijos archyvas informavo, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Rokiškio žydų bendruomenės 1900-1905 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie S. L. L., M. dukters, gimimą negali; Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2018 m. kovo 23 raštu Nr. R4-776 informavo, jog dokumentų, patvirtinančių, jog S. L. L., gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio apskrityje, gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jai išduotus vidaus ar užsienio pasus bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė arba neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta; Kauno regiono valstybės archyvas 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. V10-757 nurodė, jog archyve saugomuose 1919- 1940 metų Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių dokumentų fonduose žinių apie S. L. L. ar jos tėvų pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje nėra. Šio laikotarpio Rokiškio valsčiaus įstaigų dokumentai Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Minėtame raštu Kauno regiono valstybės archyvas patvirtino, jog Kauno gubernijos Zarasų apskrities Rokiškio miestiečių valdybos dokumentų fonde yra 1907 m. L. M. A. ir jo žmonos E. šeimos sąrašas, kuriame įrašyta duktė S. L., gimusi (duomenys neskelbtini). Taigi nei viena iš aukščiau minėtų įstaigų neturėjo ir negalėjo pateikti duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, jog pareiškėjo senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Aplinkybę, jog pareiškėjo senelė S./S. L. L. (taip pat žinoma kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, pareiškėjas grindžia netiesioginiais įrodymais: Kauno regioninio valstybės archyvo 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. V10-757, patvirtinančiu, jog Kauno gubernijos Zarasų apskrities Rokiškio miestiečių valdybos dokumentų fonde yra išlikęs 1907 m. L. M. A. ir jo žmonos E. šeimos sąrašas, kuriame įrašyta duktė S. L., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš Kauno regioninio valstybės archyvo gautuose dokumentuose apie Rokiškio miestiečio M. L. šeimą nurodyta, kad M. L., gimė (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, kad su žmona E. turėjo 5 vaikus – dukteris T. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. L. (Pareiškėjo senelė, gim. (duomenys neskelbtini)), C.-M. (gim. (duomenys neskelbtini)), Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnų Š. (gim. (duomenys neskelbtini)); P. R. J. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas patvirtina, kad P. R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina S. L. J. (merg. L.) gimė Lietuvoje; S. L. J. išduotas Pietų Afrikos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente nurodoma, kad S. L. J. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; S. L. J. Pietų Afrikos tapatybės dokumentas, išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, jog S. L. J. mergautinė pavardė – L., gimimo data ir vieta – (duomenys neskelbtini) Lietuva; S. L. J. išduotas Pietų Afrikos Respublikos natūralizacijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas patvirtina, jog S. L. J. gimė (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje; 2018 m. balandžio 24 d. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) raštas. Nurodytas dokumentas patvirtina, kad S./S. L. L. (kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje), S. L. J. (kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje) ir S. L. J. (merg. L., kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje) yra vienas ir tas pats asmuo. Žydų konfesinio teismo išduotu dokumentu taip pat patvirtinama, jog S. L. J. tėvų vardai buvo M. L. ir E. L. Dokumente nurodoma, kad S./S. L. L. kartu su šeima gyveno Rokiškyje, Lietuvoje, kad ji atvyko į Pietų Afriką 1924 m. iš Lietuvos būdama Lietuvos Respublikos piliete, taip pat jog S./S. L. L. tėvai M. L. ir E. L. atvyko į Pietų Afriką 1934 m. būdami Lietuvos Respublikos piliečiais; Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve saugomas 1924 metų keleivių, vykusių į Pietų Afriką, sąrašas, į kurį įrašyta panelė S. L. (taip dokumente), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Keleivių sąraše nurodyta, kad Pareiškėjo senelės S. L. pilietybė yra Lietuvos. Aplinkybę, jog pareiškėjo senelės šeima gyveno Lietuvoje ir buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais taip pat patvirtina: iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gauta 2019 m. liepos 18 d. pažyma apie pareiškėjo senelės sesers C. M. L., M. dukters, gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, santuoką, sudarytą Rokiškyje (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo senelės sesers pilietybė yra Lietuvos; iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 2018 m. kovo 23 d. pažymomis Nr. R4-777 ir R4-775 gauta pareiškėjo senelės tėvų M. L. ir E. L. kelionės sutarties kopija, patvirtinanti, kad minėti asmenys iš Lietuvos į Pietų Afriką išvyko 1934 metais, Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve saugomas keleivių, 1934 metais vykusių į Pietų Afriką, sąrašas, į kurį įrašyti Pareiškėjo proseneliai M. ir E. L. Keleivių sąraše nurodyta, kad M. ir E. L. pilietybė yra Lietuvos. Pareiškėjas laiko, kad jo pateikti įrodymai patvirtinta, jog pareiškėjo senelės tėvai, seneliai nuo seno gyveno Rokiškyje, Lietuvoje. Pareiškėjo senelė gimė bei su šeima gyveno Lietuvoje ir buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, pareiškėjo senelė į Pietų Afriką atvyko iš Nepriklausomos Lietuvos 1924 metais būdama Lietuvos Respublikos piliete, Pietų Afrikos piliete Pareiškėjo senelė tapo 1956 m. rugpjūčio 21 d. Remiantis pateiktų įrodymų visuma yra pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo senelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, vadovaujantis 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsniu ir 32 straipsnio 2 punktu, t. y. siekė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę būdamas palikuonis – asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalį minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pareiškėjas su prašomų nustatyti faktų nustatymu sieja galimybę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio ir 32 straipsnio 2 punktą. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. (15/3-5)-45433 informavo pareiškėją, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę palikuonis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8 punktu, sustabdė pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. 2019 m. spalio 23 d. raštu pareiškėjo taip pat buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius S. L. J. turėtą (nebuvo netekusi) Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Pažymėtina, kad papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad S. L. J. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., duomenų apie minėto asmens gimimo faktą, nekilnojamąjį turtą, darbą ar gyvenimą Lietuvoje, pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė. 1919 m. sausio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnyje buvo apibrėžta, kad „Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų nemažiau kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais; 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais“. Suinteresuoto asmens nuomone, Lietuvos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtina, kad S. L. J. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kadangi minėti archyvai jokių duomenų apie S. L. J. gyvenimą, mokymąsi ar darbą Lietuvos Respublikoje iki 1940-06-15 neturi. Pažymėtina, kad 1919 m. gruodžio 23 d. priimtų Pasų įstatų (V. Ž. 1919 XII 23 d. – 18/218 Nr.) 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietė per 17 metų amžiaus privalo turėti pasą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teigimu S. L. J. gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini), tai jai 17 metų būtų sukakę (duomenys neskelbtini), o įsigaliojus Pasų įstatams S. L. J. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atsižvelgiant į tai, jeigu ji būtų įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, jai turėjo būti išduotas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, t. y. pasas. Lietuvos valstybės archyvai duomenų apie tai, kad ji kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kad jai būtų išduotas Lietuvos Respublikos pasas, ar kad ji būtų Lietuvos Respublikos pilietė, neturi. 1939 m. rugpjūčio 8 d. „Vyriausybės žiniose“ Nr. 656 paskelbtame Lietuvos pilietybės įstatymo 20 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos pilietybės netenka priėmęs svetimos valstybės pilietybę. To paties įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos pilietis gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis bent dvejus metus negyvena Lietuvoje ir nutraukia ryšius su Lietuvos gyvenimu. Nutraukusiu ryšius „su Lietuvos gyvenimu laikomas pilietis“ pagal minėtą įstatymą yra, kai jis: 1) gyvena užsienyje be užsienio paso arba su nustojusiu galios užsieniniu pasu arba 2) būdamas priimtas Lietuvos piliečiu 11 str. sąlygomis išgyvena savo kiltojoje valstybėje bent dvejus metus be pertraukos“. Taigi, atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, kad S. L. J. išvyko į Pietų Afrikos Respubliką 1924 m. rugpjūčio 1 d., nuo 1919 m. gruodžio 23 d. iki išvykimo iš Lietuvos negavo Lietuvos paso bei neįgijo Lietuvos pilietybės, duomenų apie jai išduotus Lietuvos vidaus ir užsienio pasus Lietuvos valstybės archyvuose nėra, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji pragyveno Pietų Afrikoje daugiau negu 2 metus be pertraukos, ten sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, galima pagrįstai teigti, kad jeigu S. L. J. ir būtų įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, ji galėtų būti prilyginta asmeniui, netekusiai Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad faktą dėl S. L. J. Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtina Johanesburgo Beth-Din (žydų konfesinis teismas) 2018 m. balandžio 24 d. raštas, kuriame nurodyta, kad, kad S. L. J. atvyko į Pietų Afriką 1924 m. iš Lietuvos būdama Lietuvos Respublikos piliete. Suinteresuotas asmuo prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad į tai, kad Johanesburgo Beth-Din yra religinis (judaizmo) teismas, turintis jurisdikciją tik žydų bendruomenės gyvenime. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismas) yra religine santvarka paremta institucija, Migracijos departamento nuomone, ji neturi oficialių įgaliojimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, o juo labiau faktą dėl Lietuvos Respublikos iki 1940 m. birželio 15 d. Suinteresuotas asmuo laiko, kad pareiškėjas nepateikė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. patvirtinančių dokumentų, o Lietuvos valstybės archyvai neturi jokių duomenų, apie S. L. J. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., nekilnojamąjį turtą, darbą ar gyvenimą Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 metais išduotas raštas, negali būti laikomas patikimu dokumentu, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., todėl minėtas dokumentas nepatvirtina, kad S. L. J. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Taip pat pažymėtina, kad kitų valstybių išduoti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad S. L. J. gimė Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad nei pats pareiškėjas, nei Lietuvos valstybės archyvai neturi jokių duomenų apie tokio asmens ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę, bet netgi gyvenimą Lietuvoje, negali patvirtinti Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. turėjimo fakto. Suinteresuotas asmuo laiko, kad pareiškėjo kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti faktui, kad S. L. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Pareiškėjas A. M. G. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (e.b.l. 10-12). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. (15/3-5)10K-45433 pranešė pareiškėjui, kad sustabdo pareiškėjo prašymo dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjimą iki papildomų dokumentų pateikimo. Minėtame rašte yra nurodyta, kad nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas yra asmens, turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Todėl papildomai reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius S. L. J. (L.) (prosenelės) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė pareiškėjui, kad pareiškėjo pateikti dokumentai gali įrodyti, jog S. L. J. gimė (duomenys neskelbtini) metais Rokiškyje, ir 1907 m. buvo įrašyta kaip M. L., V., šeimos narys (duktė), tačiau šie dokumentai neįrodo jos turėtos iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybės. Taip pat reikėtų patikslinti, kada ji išvyko į Pietų Afrikos Respubliką, su kokiu dokumentu (e.b.l. 27).
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Pareiškėjas A. M. G. prašymo dėl pilietybės atkūrimo pagrindą grindžia tuo, jog jo senelė S./S. L. L. (taip pat žinoma kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl pareiškėjo ir S. L. L. giminystės ryšio, t. y. jog pareiškėjas A. M. G. yra S./S. L. L. (taip pat žinomos kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.) vaikaitis. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai: A. M. G. gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuriame nurodyta, jog A. M. G. yra P. R. J. (gim. Pietų Afrikoje) sūnus (e.b.l. 13, vertimas į lietuvių kalbą e.b.l. 14-16). P. R. J. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra S. L. J. (merg. L.), gimusios Lietuvoje, duktė (e.b.l. 70). Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. balandžio 24 d. rašte nurodyta, jog pareiškėjas yra S./S. L. L. (taip pat žinomos kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.) vaikaitis (e.b.l. 43). Minėtame rašte taip pat patvirtinama, kad S./S. L. L. (kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje), S. L. J. (kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje) ir S. L. J. (merg. L., kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje) yra vienas ir tas pats asmuo.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.
Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatyti dokumentai, tiesiogiai patvirtinantys pareiškėjo senelės S. L. L. pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., neišlikę ir atkurti juos nėra galimybės. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. kovo 20 d. rašte pateikta informacija patvirtina, kad Rokiškio žydų bendruomenės 1900-1905 metų metrikų knygos nebuvo perduotos saugoti į Lietuvos valstybės istorijos archyvą (e.b.l. 21). Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2018 m. kovo 23 d. rašte Nr. R4-776 informavo, jog dokumentų, patvirtinančių, jog S. L. L., gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio apskrityje, gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jai išduotus vidaus ar užsienio pasus bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė arba neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta (e.b.l. 20). Kauno regiono valstybės archyvas 2018 m. kovo 26 d. rašte Nr. V10-757 nurodė, jog archyve saugomuose 1919-1940 metų Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių dokumentų fonduose žinių apie S. L. L. ar jos tėvų pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje nėra (e.b.l. 22). Šio laikotarpio Rokiškio valsčiaus įstaigų dokumentai Kauno regioniniam valstybės archyvui neperduoti saugojimui. Minėtu raštu Kauno regiono valstybės archyvas patvirtino, jog Kauno gubernijos Zarasų apskrities Rokiškio miestiečių valdybos dokumentų fonde yra 1907 m. L. M. A. ir jo žmonos E. šeimos sąrašas, kuriame įrašyta duktė S. L., gimusi (duomenys neskelbtini).
Aplinkybę, jog pareiškėjo senelė S./S. L. L. (taip pat žinoma kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie yra pakankami konstatuoti pareiškėjo senelės gimimą ir nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje, Rokiškyje, iki 1940 m. birželio 15 d. Kauno regioninio valstybės archyvo 2018 m. kovo 26 d. rašte Nr. V10-757, nurodyta, jog Kauno gubernijos Zarasų apskrities Rokiškio miestiečių valdybos dokumentų fonde yra išlikęs 1907 m. L. M. A. ir jo žmonos E. šeimos sąrašas (e.b.l. 36), kuriame įrašyta duktė S. L., gimusi (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 22). Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktuose dokumentuose apie Rokiškio miestiečio M. L. šeimą nurodyta, kad M. L., gimė (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, kad su žmona E. turėjo 5 vaikus – dukteris T. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. L. (pareiškėjo senelė, gim. (duomenys neskelbtini)), C.-M. (gim. (duomenys neskelbtini)), Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnų Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) (e.b.l. 37; 38). P. R. J. gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio motina S. L. J. (merg. L.) gimė Lietuvoje (e.b.l. 70, vertimas į lietuvių kalbą e.b.l. 71). S. L. J. išduotame Pietų Afrikos Respublikos pase Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. L. J. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (e.b.l. 23). S. L. J. Pietų Afrikos tapatybės dokumentas, išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog S. L. J. mergautinė pavardė – L., gimimo data ir vieta – (duomenys neskelbtini) Lietuva. S. L. J. išduotas Pietų Afrikos Respublikos natūralizacijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog S. L. J. gimė (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje (e.b.l. 78). Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. balandžio 24 d. rašte nurodyta, kad S./S. L. L. (kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje), S. L. J. (kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje) ir S. L. J. (merg. L., kurios gimimo data ir vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvoje) yra vienas ir tas pats asmuo (e. b. l. 43). Minėtu dokumentu taip pat patvirtinama, jog S. L. J. tėvų vardai buvo M. L. ir E. L., taip pat kad S./S. L. L. kartu su šeima gyveno Rokiškyje, Lietuvoje, kad ji atvyko į Pietų Afriką 1924 m. iš Lietuvos būdama Lietuvos Respublikos piliete, taip pat jog S./S.L. L. tėvai M. L. ir E. L. atvyko į Pietų Afriką 1934 m. būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve saugomas 1924 metų keleivių, vykusių į Pietų Afriką, sąrašas, į kurį įrašyta panelė S. L. (taip dokumente), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Keleivių sąraše nurodyta, kad pareiškėjo senelės S. L. pilietybė yra Lietuvos (e.b.l. 47-53). Aplinkybę, jog pareiškėjo senelės šeima gyveno Lietuvoje ir buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, taip pat patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. liepos 18 d. pažyma apie pareiškėjo senelės sesers C. M. L., M. dukters, gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, santuoką, sudarytą Rokiškyje (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jaunieji yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai (e.b.l. 17); Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 2018 m. kovo 23 d. pažymomis Nr. R4-777 ir R4-775 gauta pareiškėjo senelės tėvų M. L. ir E. L. kelionės sutarties kopija, patvirtinanti, kad minėti asmenys iš Lietuvos į Pietų Afriką išvyko 1934 metais (e.b.l. 19). Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve saugomas keleivių, 1934 metais vykusių į Pietų Afriką, sąrašas, į kurį įrašyti pareiškėjo proseneliai M. ir E. L.. Keleivių sąraše nurodyta, kad M. ir E. L. pilietybė yra Lietuvos.
Minėti rašytiniai įrodymai patvirtinta, jog pareiškėjo senelės tėvai, seneliai gyveno Rokiškyje, Lietuvoje, pareiškėjo senelė gimė bei su šeima gyveno Lietuvoje ir buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, pareiškėjo senelė į Pietų Afriką atvyko iš Nepriklausomos Lietuvos 1924 metais, būdama Lietuvos Respublikos piliete, Pietų Afrikos piliete pareiškėjo senelė tapo tik 1956 m. rugpjūčio 21 d. Minėtų rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo senelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009, yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patekti rašytiniai įrodymai neprieštarauja vienas kitam; jų turinys vieningai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo senelė gimė Lietuvos Respublikoje ir ji, taip pat ir jos tėvai nuolatos gyveno Rokiškyje iki 1940 m. birželio 15 d. Pareiškėjo senelės šeimos nariai buvo Lietuvos piliečiai. Pareiškėjo senelė į Pietų Afrijos Respubliką atvyko 1924 metais, būdama Lietuvos pilietė. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelė iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (paskelbto „Valstybės žiniose“ Nr. 656 1939 m. rugpjūčio 8 d.) 20 straipsnio 1 punkte numatytos tik sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti pripažįstamas netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau to paties įstatymo 26 straipsnis numato, kad pilietybės netekimo ir atėmimo klausimą sprendžia Ministrų Taryba Vidaus Reikalų Ministro siūlymu, o 27 straipsnis numato, kad pilietybės netekimo ar atėmimo nutarimas skelbiamas Vyriausybės Žiniose. Jis veikia nuo paskelbtosios dienos. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių S. L. L. netekimą Lietuvos Respublikos pilietybės, o Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2018 m. kovo 23 d. pažymoje R7-776 nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių, kad S. L. L. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta. Byloje taip pat nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių įstatymo nustatytos procedūros dėl S. L. L. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pradėjimą. Pagal aukščiau paminėto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (paskelbto „Valstybės žiniose“ Nr. 656 1939 m. rugpjūčio 8 d.) nuostatas vien aplinkybė, jog S. L. J. išvyko į Pietų Afrikos Respubliką 1924 m. rugpjūčio 1 d., bei pragyveno Pietų Afrikoje daugiau negu 2 metus be pertraukos, ten sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, nepatvirtina Lietuvos Respublikos pilietybės praradimo, nesant duomenų apie įstatymo nustatytos pilietybės praradimo procedūros vykdymą jos atžvilgiu. Suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo senelei nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, taip pat nepagrįsta nei tiesioginiais, nei netiesioginiai įrodymais. Archyvų institucijų pateikti duomenys patvirtina, jog dokumentai apie paso išdavimą pareiškėjo senelei pilnai neišlikę, kaip ir dokumentai apie jos pilietybę ar jos netekimą. Todėl aplinkybė, jog archyvų institucijos tokių dokumentų pateikti negali, nepatvirtina, jog pareiškėjos senelei Lietuvos Respublikos pasas apskritai nebuvo išduotas. Duomenys apie tai, jog pareiškėjo senelė 1924 metais atvyko į Pietų Afrikos Respubliką iš Lietuvos kaip Lietuvos pilietė, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ji turėjo visus reikiamus asmens dokumentus, kuriuose ir buvo nurodyti aukščiau paminėtame keleivių sąraše užfiksuoti duomenys.
Išdėstytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytą pagrindą pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek prašomą nustatyti faktą bei jo juridinę reikšmę pareiškėjui. Todėl pareiškimas tenkinamas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos; pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. M. G. senelė S./S. L. L. (taip pat žinoma kaip S. L. L., santuokinė pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.