- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- 1A-896-134-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- S., S. J., Ž.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2
2010 m. gruodžio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. J. ir Ž. K. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. J. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
Ž. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Ž. K. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K. nuteistas už tai, kad 2010-08-18, apie 22 val., J. B. priklausančiame bute, esančiame raj. atvirai pagrobė I. Š. priklausantį 150 Lt vertės pneumatinį šautuvą B2-1.
S. J. nuteistas už tai, kad 2010-08-18, apie 22 val., J. B. priklausančiame bute, raj. sav., pasikėsino atvirai pagrobti J. B. priklausantį 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusiosios aktyvaus pasipriešinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir laisvės atėmimo bausmę pakeisti areštu. Skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis paskutinį kartą teistas 2007-04-02, 2008-05-29 lygtinai paleistas iš pataisos namų ir laisvėje nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismas neįvertino to, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nebaustas administracine tvarka, turi gyvenamąją vietą, o nusikaltimo nebaigė ne dėl nukentėjusiosios sutrukdymo, o dėl to, kad pats suprato blogai besielgiantis.
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. K. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę bauda. Nurodo atlyginęs žalą nukentėjusiajam, prisipažinęs ir nuoširdžiai gailėjęsis, dirbęs statybos įmonėje, išlaikęs du mažamečius vaikus ir besilaukiančią kūdikio sugyventinę.
Teismo posėdyje nuteistasis S. J. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo Ž. K. apeliacinio skundo.
Nuteistojo Ž. K. prašymas pakeisti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę baudos bausme yra nepagrįstas. Pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas, tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą yra laisvės atėmimas. Apeliantas tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, t.y. būdamas recidyvistu, todėl teismas jam teisingai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių mažesnį nuteistojo veikos ar jo asmenybės pavojingumą ir suteikiančių pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti švelnesnės rūšies bausme. Priešingai, nuosprendyje pateiktas nuteistojo asmenybės apibūdinimas - jis buvo teisiamas šeštą kartą - pagrindžia teismo išvadą, kad nuteistasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, yra linkęs toliau vykdyti nusikaltimus, todėl jam turi būti paskirta griežčiausia BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Individualizuodamas bausmę, teismas teisingai įvertino bausmės trukmei reikšmingas aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus, kuriuose atsižvelgė į visas apelianto skunde nurodomas aplinkybes: atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, žalos atlyginimą nukentėjusiajam, tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu dirbo, augino mažametį vaiką. Apeliantui paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, žymiai švelnesnė už BK 178 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, todėl keisti jos rūšį ar švelninti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo S. J. apeliacinio skundo
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai taikė BK 56 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias bausmės rūšies parinkimą recidyvistui, BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. numatytas bausmės skyrimo taisykles. S. J. naują tyčinį nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-04-02 nuosprendžiu, todėl jam, kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas teisingai įvertino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir į jo nusikalstamos veikos stadiją – vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistojo skundo teiginys, kad telefono vagystės jis nebaigė, nes suprato blogai besielgiantis, prieštarauja jo paties parodymams, kad jis telefono nesugebėjo pasisavinti, nes nukentėjusioji kando jam į ranką ir rėkė. Kadangi teismas bausmės skyrimo motyvuose jau įvertino nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes – atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos stadiją, administracinių nuobaudų neturėjimą, tenkinti nuteistojo skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę, kuri vos mėnesiu griežtesnė už įstatymo numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, ar skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistųjų S. J. ir Ž. K. apeliacinius skundus atmesti.