Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-877-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
1A-877-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29139-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
K. I.
Kaltinamasis
K. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-877-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29139-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir K. I. paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto.

K. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimis konfiskuotas kaltinamajam K. I. priklausantis automobilis BMW 325i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti J. I..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. I. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo al­ko­holio, tai yra 2018 m. birželio 9 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį BMW 325i, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2018 m. birželio 9 d. 22.20 val. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paimtame kraujo mėginyje rasta 2,60 promilės etilo alkoholio.

2. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad K. I. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straips­nyje.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. I. prašo sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų 6 mėnesių.

3.1. Skunde nurodo, kad paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga. Pažymi, kad apeliantas nors ir ankščiau teistas, tačiau teistumai yra išnykę, šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų apeliantas neturėjo, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad savo kaltę jis pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi. Apeliantas turi nuolatinę gyve­na­mą­ją vietą, yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, nors niekur nedirba, tačiau intensyviai ieško dar­bo, iš esmės yra teigiamai charakterizuojamas. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplin­ky­bių byloje nenustatyta. Apeliantas nuo nusikalstamos veikos padarymo kitų nusižengimų ar nusikaltimų nepadarė. Šios aplinkybės parodo, kad apelianto asmenybė yra teigiama, jis siekia pasitaisyti ir naujų nusikalstamų veikų nedaryti. Iš ginčijamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą į apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino.

3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ANK už lengvesnį nu­si­žengimą yra numatytas ilgesnis specialios teisės atėmimo terminas, negu BK, yra nepagrįs­tas. Kitų argumentų, kodėl apeliantui turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam 3 metų terminui, teis­mas nenurodė. Apeliantas mano, kad yra galimybė ir pagrindas, at­si­žvel­gus į bylos ap­lin­kybių visumą, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt., pas­kir­ti ape­lian­tui draudimą vairuoti kelių transporto priemones mažesniam, nei BK 68 straips­nio 2 dalyje numatytam terminų vidurkiui.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Fran­čia­kas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą ir palikti galioti apy­linkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. I. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas K. I. apelia­ci­nia­me skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) terminu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teis­mas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo po­veikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymo aspektu, daro iš­va­dą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nustatė teisingą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 3 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu nėra objektyvaus pagrindo.

8. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti baus­mės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis spe­cialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudo­da­ma­sis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instan­ci­jos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir nustatydamas trejų metų terminą, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo nepažeidė. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos trukmę atsižvelgta į tai, kad K. I. pa­darė vieną šiukščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų – vairavo transporto prie­monę būdamas neblaivus, kai neblaivumas buvo daugiau nei 1,5 promilės, nesuvaldė auto­mo­bilio ir apsivertė, tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių asmenų turto, sveikatos ar net gyvybės saugumui. Paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos terminą taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam tai ne pirmas padarytas KET pažeidimas, kad iš jo jau buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas penkių dienų laikotarpiui. Vertinant, tai, kad K. I. jau yra suformavęs savo elgesio modelį – pažeidinėti KET, baudžiamojo po­vei­kio priemonės taikymo 3 metų laikotarpį laikyti aiškiai per griežtu apeliacinės instancijos teis­mas neturi pagrindo.

10. Apelianto teiginiai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, ieško darbo, teigiamai charakterizuojamas, nėra priežastis trumpinti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau, negu valstybės ir visuomenės interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant ap­svai­gus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti vi­suomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto prie­mo­nių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpro­čius kelyje. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas K. I. turi svar­bią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

11. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ANK už lengvesnį nusižengimą yra numatytas ilgesnis specialios teisės atėmimo terminas, negu BK, yra nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas kriminalizavo trans­porto priemonės vairavimą išgėrus, kai asmens kraujyje randama ne mažiau kaip 1,5 promilės alkoholio, siekiant didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Tuo tarpu administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur su teisės vairuoti transporto prie­mo­nes atė­mi­mu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų būti sudaroma si­tua­cija, kuomet administracinė atsakomybė už vairavimą išgėrus būtų griežtesnė už bau­džiamąją atsakomybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatytas ANK. Pažymėtina ir tai, kad indi­vi­dua­li­zuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik ANK numatytus nuobaudų dydžius, tačiau visų pirma, į jau aukščiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. I. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas