Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Ž. B. ir jos atstovei advokatei Eligijai Norkienei, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Varanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui R. N., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai. Prašymas bylą atidėti ar nagrinėti jam nedalyvaujant negautas.

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4prietsiti mianimąlią sumą Nojaus Dovydėno išlaikymui. vu. Atsižvelgiant į jo sunkią materlinę padėtį prašo rsutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas. Neprieštarauja ieškovės siūlomai atstovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės L. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). Šalys santuokos nebuvo sudarę.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nepilnametė L. N. gyvena su motina – ieškove, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos adreso. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendama su motina šalių vaikas L. N. bus prižiūrėta ir auklėjama, vaikas galės tinkamai augti ir vystytis.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnametės L. N. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jos motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnametei L. N. bus užtikrintos visos sąlygos jos pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jos interesus. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos atstovė. Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, L. N. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko L. N. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė ( LR CK 3.185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- LR CPK) 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra L. N. tokiu būdu:

1) pasiima dukrą vasaros atostogų metu, prieš tai perspėjant prieš mėnesį apie savo atostogų grafiką, pusei atostogų, dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmą atostogų dieną ir grąžina dukrą į jos gyvenamąjį vietą 19.00 val. paskutinę atostogų dieną;

2) nuo 2021 m. t.y. neporiniais metais, pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikas švenčia su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą 19.00 val., analogiškai ir Šv. Velykų dienomis.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas su dukra L. N. nebendrauja. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja ieškovės nurodytai atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkai. Atsakovui gali būti teikiamos socialinės paslaugos siekiant atstatyti ryšį su nepilnamečiu vaiku. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka su vaiku atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su dukra L. N. pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė su vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, ir nuo to laiko atsakovas išlaikyti dukros nepadeda. T Todėl yra pagrindas jį priteisti (LR CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 straipsnis).

Pagal ieškovės pateiktą dukros poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, dukrai L. N. per mėnesį reikia skirti apie 323,00 Eur, t. y. 100,00 Eur maistui, 53,00 Eur už darželiui apmokėti, 30,00 Eur drabužiams ir avalynei, 40,00 Eur higienos priemonėms, 10,00 Eur kanceliarinėms išlaidoms, 10,00 Eur lavinamiesiems žaidimams, 20,00 Eur vaiko poilsio reikmėms, 20,00 Eur sveikatos priežiūrai, 40,00 Eur vaiko dalis mokant komunalinius mokesčius. Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinės L. N. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui (b. l. 1-4). Lukrecijai 2 metai, specialių poreikių neturi, lanko Panevėžio lopšelį – darželį „Sigutė“, gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) dirba Viešojoje Įstaigoje Respublikinė Panevėžio ligoninė (LITEKO duomenys). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo užmokestis per mėnesį yra/bus apie 800,00 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė gauna 110,00 Eur išmoką vaikui. Viena rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, todėl nepilnamečių vaikų ligos atveju ieškovei suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas vaiko priežiūra, o tai reiškia ieškovės pajamų nepastovumą. Ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos įgijo atsakovo poreikiams tenkinti, iki 2023 m. sausio mėnesio ieškovė įpareigota kas mėnesį mokėti 34,58 Eur.

Atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos adreso, duomenų apie jo darbovietę byloje nėra, duomenų apie pajamas taip pat nėra (b. l. 32-33, 44-53 LITEKO duomenys). Neturi nekilnojamojo turto (LITEKO duomenys). Atsakovas yra trijų areštuotų transporto priemonių savininkas (b. l. 54-59). Ieškovė paaiškino, kad ieškovas turi kitą nepilnametį vaiką. Gyvenamoji vieta atsakovo nežinoma. Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia, ieškovė šiuo metu dirba, dukrą išlaikyti niekas nepadeda. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, tai, kad atsakovas ieškovės reikalavimui byloje neprieštaravo (nepateikė atsiliepimo, teismo posėdyje nedalyvavo), duomenų apie savo pajamas, kitus išlaikytinius, galimą nedarbingumą dėl sveikatos būklės nepateikė, teismas sprendžia, kad išlaikytinės L. N. išlaikymui jų tėvų galima teikti suma yra apie 323,00 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 200,00 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos atstovė. Teismo nuomone, toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 11 d.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (LR CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d., t. y. už aštuonis mėnesius. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2020 m. kovo mėnesio, atsakovas neteikė tinkamo ir reikalingo išlaikymo nepilnametei dukrai L. N. už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1d. iki 2020 m. spalio 31d. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 8 mėnesius yra 1 600,00 Eur (LR CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 220,00 Eur (72,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 48,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 100,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,30 Eur, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 167,94 Eur. Kadangi visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (LR CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti L. N., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) tėvas pasiima dukrą vasaros atostogų metu, prieš tai vaiko motiną perspėjęs prieš mėnesį apie savo atostogų grafiką, pusei atostogų, dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. pirmą atostogų dieną ir grąžina dukrą į jos gyvenamąjį vietą 19.00 val. paskutinę atostogų dieną;

2) nuo 2021 m. t.y. neporiniais metais pirmą Šv. Kalėdų dieną vaikas švenčia su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą 19.00 val., analogiškai ir Šv. Velykų dienomis.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,94 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų 94 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 233,30 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 30 ct) kitas bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5660) - valstybei.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.