Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Jonui Klipštui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., šią bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2001-04-26 nuosprendžiu, pakeistu 2007-09-27 nutartimi, paskirtosios bausmės neatliktąja dalimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2003 m.balandžio 11 d. apie 19 val. Kaune (duomenys neskelbtini) esančiame restorane (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiųjų R. P., R. P. ir E. P. 1035 litų vertės turtą, gaudamas iš kiekvieno nukentėjusiojo po 345 litus; 2003 m. balandžio 18 d. apie 19 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje picerijoje, apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiųjų R. P. ir R. P. 1380 litų vertės turtą, gaudamas iš kiekvieno nukentėjusiojo po 690 litų bei toje pačioje picerijoje 2003 m.balandžio 22 d. apgaule įgijo svetimą nukentėjusiojo E. P. 690 litų vertės turtą, visais atvejais žadėdamas įdarbinti nukentėjusiuosius JAV, nors įgydamas turtą žinojo, kad tokios galimybės neturi.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-14 nuosprendį pakeisti, už jam inkriminuotą nusikaltimą skirti baudą ir į bausmės laiką įskaityti visą kardomajame kalinime išbūtą laiką. Nesutikdamas su paskirtąja realia laisvės atėmimo bausme, apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nurodė, jog jis naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, neatlikus 1 metų 11 mėnesių ir 18 dienų paskirtosios bausmės, kadangi tokia neatliktos bausmės dalis buvo iki naujojo, švelninančio bausmę, baudžiamojo įstatymo jo atžvilgiu pritaikymo. Apelianto nuomone, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nelaikytinas recidyvistu, kadangi minėtas straipsnis numato atvejus, kuomet nauja tyčinė nusikalstama veika padaroma, neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, be to, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nėra numatyta, jog recidyvistui gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis visiškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, pastarieji nereiškė jokių pretenzijų ir pageidavo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu jis visiškai pripažino savo kaltę, kas leido teismui bylos nagrinėjimą baigti, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, gailėjosi ir atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, ką teismas pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis šiuo metu moka pinigus pagal ankstesnėje byloje išduotus vykdomuosius dokumentus, kas rodo jo poziciją dėl buvusių nusikalstamų veikų ir norą visomis išgalėmis pašalinti nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pastarasis neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K., atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, ir pastarajam paskyrė teisingą bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistojo išdėstyti motyvai dėl neva nepagrįstai jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai argumentuoti, išdėstyti netgi kaip pritarimas nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms arba išreikšti kaip pastarojo nuomonė, kas, visų pirma, rodo paties apelianto abejones jų pagrįstumu.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą, į ką skiriant bausmę atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad A. K. naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Tai, kad nukentėjusieji pastarajam neišreiškė jokių pretenzijų ir pageidavo, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, kaip teigia apeliantas, nesudaro pagrindo švelninti paskirtąją bausmę.

Nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir dalyje dėl kardomojo kalinimo laiko įskaitymo į bausmės laiką, kadangi nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateikti objektyvūs duomenys apie apelianto sulaikymo laiką pagal šioje baudžiamojoje byloje išduotą Europos arešto orderį. Nuosprendyje teisingai nurodyta, jog neaptarti nuteistojo sulaikymo užsienyje laikotarpiai į bausmės laiką gali būti įskaityti ir vėliau Lietuvos Respublikos BPK 361 str. ir BPK 362 str. tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.