- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1434-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05127-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž., T. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus, suinteresuoti asmenys V. Ž. ir T. Ž., bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“, AB SEB bankas, AB DNB bankas, S. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui prašymą leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nurodė, kad iš antrųjų varžytynių sutartine hipoteka įkeistą V. Ž. ir T. Ž. priklausantį turtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), nupirko didžiausią sumą už išvaržomą turtą pasiūlęs ir varžytynes laimėjęs UAB „Litectus“. Pastarasis į antstolės depozitinę sąskaitą 2013-06-28 įnešė atitinkamą piniginių lėšų sumą. 2013-07-03 surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-04-10 nutartimi panaikintas. Nurodė, kad 2013-10-09 nutartimi V. Ž. ir T. Ž. iškelta bankroto byla. Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą kasacinis teismas panaikino, tačiau įvykusių varžytynių rezultatas liko galioti, todėl skolininkų bankroto bylą iškėlusiam teismui leidus, yra galimas pradėtų varžytynių užbaigimo procesas, t.y. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas. Mano, kad yra pagrindas remiantis FABĮ 20 straipsnio 1 dalimi leisti pabaigti pradėtus vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys T. Ž. ir V. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl leidimo pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, kuriame nurodė, kad per ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį nekilnojamojo turto vertė kito. Dėl to, tenkinus pareiškėjos prašymą, atsirastų pagrindas naujai surašytą turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu. Tai lemtų papildomų išlaidų atsiradimą, vilkintų fizinio asmens bankroto bylos procedūras, pažeistų tiek kreditorių, tiek bankrutuojančių asmenų teises ir interesus. Prašė antstolės pareiškimo netenkinti.
Bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ pateiktu atsiliepimu su antstolės pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad LAT 2015-04-10 nutartimi panaikinus antstolės 2013-07-03 turto pardavimo iš varžytynių aktą ir bylos dalį dėl reikalavimo taikyti restituciją perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, klausimo dėl T. Ž. ir V. Ž. priklausančio turto realizavimo nagrinėjimas negalimas. Pažymėjo, kad UAB „Litectus“ į antstolės depozitinę sąskaitą likusią nesumokėtą turto kainos dalį įnešus beveik prieš dvejus metus, nėra galimybės nepažeidžiant nustatytų terminų užbaigti varžytynes.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-10 nutartimi antstolės B. T. prašymo netenkino. Teismas sutiko su bankroto administratoriumi, jog antstolė užbaigė pradėtus vykdymo veiksmus, surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, pagal VĮ Registrų centro išrašą turtas įregistruotas kaip UAB „Litectus“ nuosavybė. Padarė išvadą, kad aplinkybė, jog antstolės veiksmai buvo pripažinti neteisėti, pažeidžiantys imperatyviąsias FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas bei bankrutuojančių asmenų teises, ir turto pardavimo iš varžytynių aktas panaikintas, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas ir leisti pabaigti prieš dvejus metus pradėtus vykdymo veiksmus, t.y. leisti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, juo labiau, kad dar neišspręstas klausimas dėl restitucijos taikymo.
Šalies argumentai
Antstolė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Atkartoja prašyme leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus ir papildomai nurodo, kad LAT, panaikindamas varžytynių aktą, varžytynių proceso nepanaikino. Mano, kad įkeisto turto įkainojimas ir varžytynių eiga vyko teisėtai, todėl varžytynes laimėjęs asmuo turi pagrįstus lūkesčius tapti nupirkto daikto savininku. Pažymi, kad LAT grąžino proceso dalyvius į vykdymo proceso stadiją, kuomet varžytynės yra įvykusios ir yra paskelbtas laimėtojas, bet nėra pasirašytas varžytynių aktas. Teigia, kad yra visos sąlygos leisti antstolei pabaigti pradėtus vykdymo veiksmus remiantis FABĮ 20 str. 1 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad antstolė yra užbaigusi pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t.y. baigė vykdyti varžytines dėl V. ir T. Ž. nekilnojamojo turto pardavimo. Teigia, kad LAT panaikinus varžytynių aktą, antstolės vykdytos varžytinės laikytinos neįvykusiomis. Pažymi, kad nėra užbaigtas ginčo nagrinėjimas. Teigia, kad kol nebus išspręstas klausimas dėl restitucijos taikymo, negalima spręsti klausimo dėl V. ir T. Ž. priklausančio. Mano, kad nekilnojamojo turto kaina, nustatyta daugiau nei prieš dvejus metus, negali būti tiksli, todėl leidus užbaigti varžytynes pagal nustatytą kainą, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Palaiko apelianto išdėstytą poziciją ir papildomai nurodo, kad šalys yra grąžintos į situaciją iki varžytynių akto surašymo ir restitucijos taikymo klausimas iš esmės yra nenaudingas skolininkams ir jų kreditoriams, nes tenkinus prašymą taikyti restituciją bankroto byloje neišvengiamai daugės kreditorių, didės kreditorinių reikalavimų sumos ir taip bus paneigiama FABĮ įtvirtinta nuostata- skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Teigia, kad tenkinus antstolės prašymą, minėtas klausimas taptų neaktualus, nes nebeliktų ginčo objekto. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neįvertinus visų aplinkybių, neišlaikius kreditorių ir skolininkų pusiausvyros, netinkamai pritaikius FABĮ 20 str. 1 d. nuostatas.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-10 nutartis, kuria buvo atmestas antstolės B. T. prašymas leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus.
FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino antstolės B. T. 2013 m. liepos 3 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-13018246. Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsižvelgęs į tai, kad 2014 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas, bylos dalį dėl reikalavimo taikyti restituciją nutarė perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti; 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž. , bylos Nr. 3K-3-359/2006; 2013 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-289/2013; kt.). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo, tuomet, kai yra pritaikoma restitucija.
Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad panaikinus antstolės surašytą varžytynių aktą, restitucijos taikymo klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, minėto klausimo nagrinėjimas paskirtas į teismo posėdį 2015-10-28, 9.30 val. Taigi, neišsprendus restitucijos taikymo klausimo, nėra teisinio pagrindo teigti, jog šalys yra grąžintos į situaciją iki varžytynių akto surašymo. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, jog yra visos sąlygos kreiptis į teismą FABĮ 20 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Be to, pažymėtinas, kad varžytynės yra vieningas procesas, kuris baigiasi varžytynių akto pasirašymu. Byloje varžytynių aktas yra panaikintas teismo sprendimu, kuriame teisiškai įvertintas visas procesas, todėl prašymas leisti pakartotinai vykdyti tą patį varžytynių procesą, yra neparemtas teisės normomis. Šiuo atveju FABĮ 20 str. 1 d. netaikytina, nes ši norma reglamentuoja atvejus, kuomet antstolis kreipiasi su prašymu į teismą leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, tačiau byloje akivaizdu, jog minėtos procedūros yra baigtos, byloje sprendžiamas tik restitucijos taikymo klausimas.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-10 nutartį palikti nepakeistą.