- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1235/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „S“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „S“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. 2-1899-510/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „S“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „A.L.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „I.L.“ dėl nuostolių atlyginimo, subsidiarios atsakomybės taikymo, palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas UAB „S“ 2011 m. vasario 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovų BUAB „A.L.“ ir UAB „I.L.“ subsidiariai 63 457,78 Lt skolos; 2) priteisti iš atsakovų BUAB „A.L.“ ir UAB „I.L.“ subsidiariai 8,28 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 63 457,78 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų BUAB „A.L.“ ir UAB „I.L.“ subsidiariai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad 2011 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „A.L.“ buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis per Įmonių bankroto įstatymo numatytą 10 dienų terminą apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl yra įsiteisėjusi, todėl ieškovas, kaip kreditorius, turi teisę pareikšti savo finansinį reikalavimą, atsiradusį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, UAB „A.L.“ bankroto administratoriui, o ne teismui. Pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, UAB „A.L.“ bankroto administratorius sudarys visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateiks jį teismui tvirtinti (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Turtiniai reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, negali būti atskiros bylos dalykas. Ieškovo reikalavimai, pareikšti BUAB „A.L.“, nenagrinėtini teisme atskiroje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovo 63 457,78 Lt subsidiarus reikalavimas, pareikštas atsakovui UAB „I.L.“, teismingas apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjant ieškovo reikalavimą, pareikštą atsakovui UAB „I.L.“, BUAB „A.L.“ turi dalyvauti trečiojo asmens teisėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „S“ padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1899-510/2011. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas turtinį reikalavimą reiškė ne tik BUAB „A.L.“, kaip tiesiogiai atsakingam už ieškovui kilusius nuostolius, bet ir UAB „I.L.“, kaip BUAB „A.L.“ akcininkui, subsidiariai atsakingam už ieškovui kilusius nuostolius tuo atveju, jeigu atsakovas BUAB „A.L.“ nebūtų pajėgus jų atlyginti. Ieškovas atskirai reikšti ieškinio UAB „I.L.“ neturi galimybės. Pažymi, kad kartu nagrinėjant bendraatsakovių atsakomybės klausimą yra lengviau išsiaiškinti ir bylai reikšmingas aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą. Be to, taip užtikrinamas ir civilinio proceso operatyvumas, nes BUAB „A.L.“ jau yra pripažinta nemokia, o subsidiariai atsakingas atsakovas UAB „I.L.“ turi realia galimybę slėpti savo turtą siekdamas, kad ieškovas vėliau jo neturėtų galimybės teisėtai išsiieškoti.
2. Ieškovas reiškia reikalavimą ne tik BUAB „A.L.“, bet ir UAB „I.L.“, kuri yra subsidiariai atsakinga už ieškovo patirtus nuostolius. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ) BUAB „A.L.“ administratorius turi teisę tvirtinti ieškovo reikalavimus tik dėl BUAB „A.L.“, tačiau to negali daryti UAB „I.L.“ atžvilgiu, kadangi ji nėra bankrutuojanti įmonė. Ieškovui pareiškus reikalavimus BUAB „A.L.“ bankroto administratoriui ir jam patvirtinus reikalavimus, ieškovas neturėtų galimybės operatyviai išsireikalauti patirtus nuostolius iš subsidiariai atsakingo UAB „I.L.“.
3. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, tačiau tai ieškovui neužkerta kelio savo pažeistas teises ginti teisme. Kitoks šios teisės normos aiškinimas prieštarautų CPK 5 straipsniui, 22 straipsnio 2 daliai. Pažymi, kad ĮBĮ nereglamentuoja ieškinio priėmimo, civilinės bylos nagrinėjimo tvarkos, kai kreditorius pareiškia ieškinį jau iškėlus bankroto bylą, esant keliems skolininkams, tarp kurių dalis yra nebankrutuojančios įmonės. Todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis ir reikalavimas paduodamas apygardos teismui, kuriame BUAB „A.L.“ iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisė kreiptis į teismą yra prigimtinė, lemianti proceso pradžią. Kaip ir bet kuri kita procesinio pobūdžio teisė, ji nėra absoliuti. Valstybė proceso įstatyme nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą įgyvendinama laikantis šios teisės prielaidų ir tinkamo realizavimo sąlygų. Teisė kreiptis į teismą prielaidos – tai teisiniai faktai, su kurių buvimu įstatymų leidėjas sieja asmens teisės kreiptis į teismą turėjimą ar neturėjimą. Teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygos – tai įstatymo nustatytos, nuo asmens valios priklausančios aplinkybės, nuo kurių priklauso tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, o jų pažeidimas neužkerta kelio asmeniui pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jei įstatymo nustatyta tvarka yra pašalinti trūkumai.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad vienas iš atsakovų, t. y. BUAB „A.L.“, yra bankrutuojanti įmonė. Šiuo atveju atsakovo teisinis statusas lemia rūšinį teismingumą (byla turi būti nagrinėjama apygardos teisme) ir civilinės bylos nagrinėjimo tvarką, kuri numatyta ne tik CPK bet ir ĮBĮ, kuriuo pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.
ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Teismas sutinka, kad šiame straipsnyje nėra įsakmiai nurodoma pareiga ieškovui kreiptis tiesiogiai į administratorių, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, jog lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, todėl aiškinant teisės aktų turinį privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kitus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teismo nuomone, įstatymo leidėjas įtvirtino ĮBĮ tokią tvarką, kuria numatė išankstinį ginčo sprendimą ne teisme, t. y. pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą turi atlikti bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus.
Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, nagrinėjimas turi būti atliekamas toje pačioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-188/2011), o ne atskiroje kaip prašo ieškovas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti ieškinio dalį, kuria ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo BUAB „A.L.“. Esant tokiai situacijai negali būti nagrinėjamas ir ieškovo pareikštas subsidiarus reikalavimas UAB „I.L.“, nes 63 457,78 Lt suma yra teisminga apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
Paaiškinama, kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, atžvilgiu, juos dar kartą tikrina teismas, todėl ieškovo teisė kreiptis į teismą nėra suvaržyta (CPK 5 straipsnis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.