- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- I-1140-583/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00749-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, J. Š.
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės atstovui Vaidotui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, 2013 m. rugsėjo 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. Š. ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės 481,80 Lt turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skunde (b.l. 4-6) pareiškėjas nurodo, jog 2011-02-12 tretysis suinteresuotas asmuo J. Š., vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir transporto priemonė), kelyje Gargždai - Maciuičiai - Šiūparai, Klaipėdos rajone, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Tretysis suinteresuotas asmuo J. Š. informavo pareiškėją, kad dėl įvykusio eismo įvykio transporto priemonei buvo padaryta žala ir prašė išmokėti draudimo išmoką. Paaiškina, kad AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis žalą pagrindžiančiais dokumentais, atlygino J. Š. dėl eismo įvykio patirtą turtinę žalą – 481,80 Lt, ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pažymi, kad 2011-03-14 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę reikalaujant atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovas iki šiol turtinės žalos neatlygino, o gautą pareiškėjo pretenziją persiuntė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, kuri prižiūri valstybinės reikšmės kelius. Teigia, jog kelias Gargždai – Maciuičiai - Šiūpariai yra vietinės reikšmės kelias. Remiasi Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Nurodo, kad pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Tvirtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybė privalėjo užtikrinti, kad jai priklausantis vietinės reikšmės kelias būtų tinkamos būklės, tačiau atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl tretysis suinteresuotas asmuo patyrė turtinę žalą. Nurodo, kad atsakovo neveikimas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, atsakovo neteisėtą neveikimą ir žalos atsiradimą sieja būtinasis priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos Klaipėdos rajono savivaldybei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjo naudai 481,80 Lt. Be to, prašo vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime (b.l. 29) prašo pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad kelias Gargždai – Maciuičiai - Šiūpariai nėra vietinės reikšmės kelias. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 patvirtino valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, kuriame į rajoninių kelių sąrašą yra įtrauktas kelias Maciuičiai - Pėžaičiai, Nr. 2205. Mano, kad pagal prie skundo pateiktus dokumentus, būtent šiame kelyje įvyko draudiminis įvykis. Paaiškina, jog valstybinės reikšmės kelio priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą vykdo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Vaidotas Jasas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Teigė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi už valstybinės reikšmės kelyje įvykusį draudiminį įvykį ji nėra atsakinga.
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atsiliepime (b.l. 31-33) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad nei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių Policijos poskyrio 2011-02-21 rašte dėl įvykio, nei pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ 2011-02-12 Transporto priemonės techninės apžiūros akte nėra užfiksuota 2011-02-12 incidento vieta, ji neužfiksuota nei foto ar video, nei kitų priemonių pagalba. Be to, surašant apžiūros aktą nebuvo kviesti kelių tarnybos atstovai. Teigia, jog nenustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo J. Š., vairuodamas transporto priemonę, laikėsi saugaus eismo taisyklių, neviršijo leistino greičio. Paaiškina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija yra atsakinga už kelių naudojimo priežiūrą, o nuolatines apžiūras atlieka VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ struktūrinio padalinio kelių meistrai jiems priskirtuose keliuose, kuriuos apžiūri kiekvieną dieną. Pažymi, jog kelių apžiūrų metodikoje nustatytas patrulių apžiūrų periodiškumas bei normatyvuose nustatyti važiuojamosios dalies priežiūros darbų atlikimo terminai nebuvo pažeisti, jokių kelio pažeidimų nenustatyta. Tvirtina, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistos kelius prižiūrinčių įmonių vykdomą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, todėl jokios žalos nei atsakovas, nei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nepadarė.
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovas advokatas Rimantas Tumėnas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo J. Š. į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjui ir jo atstovui apie bylos nagrinėjimą pranešta EPP priemonėmis ir tai patvirtina LITEKO sistemos duomenys, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Š. šaukimas įteiktas tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Klaipėdos rajono savivaldybės 481,80 Lt turtinę žalą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-02-12, apie 8:00 val., tretysis suinteresuotas asmuo J. Š., vairuodamas lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Gargždai – Maciuičiai - Šiūpariai, Klaipėdos rajone, įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Ši informacija, kurią pateikė J. Š., užfiksuota Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto V. L. 2011-02-21 pranešime dėl įvykio (b.l. 8). Transporto priemonių draudimo liudijimas (b.l. 9) patvirtina, kad J. Š. vairuojamas automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis 2011-02-17 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, 2011-02-23 Transporto priemonės papildomos apžiūros aktu prie žalos bylos Nr. 1150136 bei 2011-02-22 PVM sąskaita faktūra Nr. 072202, 2011-03-07 išmokėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. automobilio techninį remontą atlikusiai UAB „Tokvila“ 481,80 Lt draudimo išmoką eismo įvykio nuostoliams atlyginti (b.l. 12-13, 15-16), kurią prašo priteisti iš atsakingo už žalą asmens – Klaipėdos rajono savivaldybės.
Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Tuo tarpu savivaldybėms nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 patvirtino valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, į kurio III dalies „Rajoniniai keliai“ 410 punktą įtrauktas kelias Nr. 2205 Maciuičiai - Pėžaičiai. Remiantis minėtu nutarimu bei pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad J. Š. 2011-02-12 įvažiavo į jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtą duobę, valstybinės reikšmės kelyje, kurio priežiūrą priskirta organizuoti ir koordinuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (Kelių įstatymo 2 str. 14 d., 4 str. 2 d.).
Konstatuotina, kad už valstybinės reikšmės rajoninio kelio, kuriame įvyko draudiminis įvykis, priežiūrą Klaipėdos rajono savivaldybė nėra atsakinga, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas įpareigoja savivaldybę prižiūrėti tik vietinės reikšmės kelius, todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, jog kelio Gargždai – Maciuičiai - Šiūpariai netinkamą būklę (joje esančios duobės neužtaisymą) lėmė ir atitinkamai pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ turtinę žalą sukėlė Klaipėdos rajono savivaldybės neteisėtas neveikimas.
Kaip jau buvo nurodyta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012).
Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš esminių žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkintini ir skundo išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.