Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir D. G., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog 2022 m. lapkričio 20 d. pareiškėjos valdomame naujienų portale Alfa.lt buvo paskelbta Publikacija. Minėtoje Publikacijoje aprašyta apie lietuvišką kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pastebima teisėsaugos institucijų, kadangi tiek Lietuvos piliečiai (įskaitant ir nepilnamečius asmenis), tiek ir užsieniečiai šia kriptovaliutų keitykla naudojasi neteisėtoms veikoms. Inspektorius, vadovaudamasis 2020 m. gruodžio 29 d. V. K. prašymu dėl neįgyvendintos duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis ir duomenų tvarkymo teisėtumo ištyrimu, nusprendė pripažinti V. K. skundą dėl publikacijoje „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“ paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir pareikšti papeikimą UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a), (c) punktų ir 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto pažeidimo paskelbiant V. K. asmens duomenis (nuotrauką) Publikacijoje.

Pareiškėjos vertinimu, priimtas Sprendimas Publikacijoje paskelbiant V. K. nuotrauką yra nepagrįstas, todėl ši Sprendimo dalis turėtų būti panaikinta. Pareiškėja papildomai pažymi, jog Sprendime išdėstytus Inspekcijos argumentus dėl to, kad V. K. darbo pobūdis, informacija apie jo įkurtas bendroves, taip pat informacija apie turimas bendrovių kapitalo dalis atskleista teisėtai, laiko pagrįstais ir teisingais bei šio Sprendimo dalies neskundžia.

Inspekcija, teigdama, jog paviešinta nuotrauka nėra susijusi su Publikacijos tema ir kontekstu savo Sprendime teigia, jog Publikacija iš esmės susijusi su V. K. įkurta kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“, kuria naudojamasi kaip tarpininke įgyjant kriptovaliutas ir jų pagalba atliekant nusikalstamas veikas. Todėl pareiškėja vertina, jog Inspektorius, siekdamas paneigti tiesioginį ryšį tarp nuotraukos ir Publikacijos konteksto, Sprendime vadovavosi vienas kitam prieštaraujančiais argumentais. Nurodo, jog Inspektorius pripažino, jog be Lietuvos Respublikos ir užsieniečių atliekamų neteisėtų veikų aptarimo Publikacija yra susijusi ir su keitykla „SpectroCoin“, kuria, esą, naudojamasi kaip tarpininke įgyjant kriptovaliutas ir jų pagalba atliekant nusikalstamas veikas.

Teigia, jog nėra ginčo, jog Publikacijoje buvo paskelbta informacija, nurodanti, jog būtent V. K. yra minimos kriptovaliutų keityklos įkūrėjas. Be kita ko, šios informacijos paskelbimo Inspektorius netraktavo kaip pažeidžiančio asmens duomenų subjekto teises. Atitinkamai, ginčo nuotraukos paskelbimas buvo susijęs su Publikacijos turiniu, jos kontekstu, kadangi Publikacijoje minimas tas pats asmuo, kaip ir nurodomas nuotraukoje. Dėl šios priežasties visuomenė turi teisę žinoti, kas yra (kaip atrodo) atitinkamų įmonių įkūrėjas, tuo labiau, jog Inspektoriaus vertinimu, tokių duomenų kaip vardo ir pavardės paskelbimas aptariamu atveju yra suderinamas su visuomenės teise į informaciją.

Vertina, jog Sprendime išsakyti Inspektoriaus argumentai, kad nuotrauka su Publikacija buvo paskelbta galimai siekiant patenkinti visuomenės smalsumą, yra ne tik deklaratyvūs, tačiau ir prieštaraujantys tame pačiame Sprendime išdėstytam Inspektoriaus vertinimui dėl nuotraukos paskelbimo tikslo. Laiko, jog svarbu paaiškinti, kad Publikacijoje V. K. duomenys, įskaitant ir jo nuotrauką, buvo nurodyti įvertinat tai, jog būtent V. K. žiniasklaidai nuolat komentuoja UAB „S. F.“ veiklą ir naujoves. Pastebi, kad pareiškėja nėra vienintelė savo straipsniuose naudojanti V. K. nuotraukas. Kitų portalų straipsniuose minėto asmens nuotraukos taip pat naudojamos net ir tais atvejais, kai publikacijose nėra aprašytas konkretus V. K. komentaras, o ir tais atvejais, kai aprašomos V. K. įkurtų bendrovių veiklos, kiti visuomenei aktualūs klausimai, susiję su kriptovaliutų keityklomis. Be to, paskelbta nuotrauka buvo korporatyvinė, t. y. Publikacijoje paskelbta nuotrauka yra viešai „Bankera“ interneto puslapyje skelbiama nuotrauka. Taigi, mano nesant pagrįsta teigti, jog įvairiuose šaltiniuose, įskaitant ir V. K. valdomų įmonių elektronines svetaines, paskelbta V. K. nuotrauka yra kaip nors pažeidžianti šio asmens privatumą, kuris, kaip tam tikra vertybė, aptariamu atveju turėtų dominuoti prieš visuomenės teisėtą interesą gauti informaciją.

Pareiškėjos įsitikinimu, įstatymai nenumato konkrečios sutikimo dėl duomenų tvarkymo formos, t. y. jis gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu, gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų. Todėl mano, kad kitiems portalams skelbiant V. K. nuotraukas, taip pat publikuojant nuotraukas viešame V. K. vadovaujamo kriptovaliutų banko interneto puslapyje, pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis tokios V. K. reakcijos ir išreiškiamo nepasitenkinimo dėl nuotraukos panaudojimo iliustruojant straipsnį apie V. K. valdomas bendroves. Vertina, jog V. K. laikytinas viešuoju asmeniu pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 punkto nuostatas, nes jis yra kelių juridinių asmenų vadovas, dalyvis, turintis vieną ketvirtąją ar daugiau balsų dalyvių susirinkime. Todėl vertina, kad V. K. duomenų paskelbimui taikomi žemesni reikalavimai nei privataus asmens atžvilgiu. Pabrėžia, kad pareiškėja Publikacijoje paviešintą nuotrauką iš Publikacijos pašalino savo iniciatyva ir didelių neigiamų padarinių nebuvo suspėta sukelti.

Akcentuoja, kad pareiškėja apskritai nepateikė aiškių argumentų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kaip trečiasis asmuo, pareiškėjos vertinimu, išreiškė savo sutikimą dėl jo nuotraukos paskelbimo. Nurodo, jog susipažinus su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, galima numanyti, jog ji, neva, turėjo pagrindą tvarkyti (sutikimo forma) trečiojo asmens duomenis, t. y. skelbti jo nuotrauką, nes kitų interneto portalų valdytojai publikavo trečiojo asmens nuotrauką ir pats trečiasis asmuo neprieštaravo tokiam jo duomenų tvarkymui. Pažymi, kad tokia pareiškėjos pozicija yra nepagrįsta.

Vertina, kad pareiškėja neįrodė, jog kitų interneto portalų valdytojai publikavo jo nuotrauką bei, kad pats trečiasis asmuo neprieštaravo tokiam jo duomenų tvarkymui. Argumentuota, jog asmens duomenų subjekto sutikimas tvarkyti asmens duomenis turi būti duodamas aktyviu veiksmu (gestu) arba pareiškimu. Todėl pareiškėjos nurodomas pasyvus veiksmas, t. y. neprieštaravimas, bet kokiomis faktinėmis aplinkybėmis negalėtų būti vertinamas kaip sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo.

Vertina, jog net jei kitų interneto portalų valdytojai (informacijos skleidėjai) ir buvo anksčiau paskelbę trečiojo asmens nuotrauką, ir turėdami trečiojo asmens sutikimą dėl duomenų tvarkymo, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ir pareiškėja turėjo trečiojo asmens sutikimą dėl jo nuotraukos paskelbimo. Laiko, jog pareiškėja, nors jai tenka atitinkama įrodinėjimo pareiga, nepagrindė, jog trečiasis asmuo aktyviu veiksmu arba pareiškimu būtų davęs sutikimą dėl ginčo nuotraukos paskelbimo, todėl ginčo nuotrauka buvo paskelbta be trečiojo asmens, kaip duomenų subjekto, sutikimo.

V. K. vertinimu, atskiro įrodinėjimo nereikalauja tas faktas, jog fizinio asmens, kaip juridinio asmens dalyvio ir (ar) vadovo, nuotrauka pati savaime neperteikia jokios informacijos apie juridinį asmenį ir neatskleidžia tokio juridinio asmens veiklos principų ir tikslų. Dar daugiau, trečiojo asmens nuotraukos paskelbimas neturėjo ne tik pareiškėjos deklaruojamos visuomeninės reikšmės, bet apskritai jokių tiesioginių sąsajų su pačiu ginčo straipsniu. Ginčo straipsnio pagrindinė tema nėra susijusi su pačiu trečiuoju asmeniu ir jo vykdoma veikla. V. K. mano, kad straipsnio esmė – informacija apie nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir kitų draudžiamų medžiagų įsigijimu naudojant kriptovaliutą, kurios galima įsigyti ir kriptovaliutų keitykloje „S. C.“, o pats trečiasis asmuo yra straipsnio pabaigoje paminėtas tik tarp kitko, t. y. kaip įvardytos kriptovaliutų keityklos bendrasteigėjas. Trečiojo asmens įsitikinimu, yra akivaizdus tas faktas, jog ryšys tarp ginčo straipsnio esmės ir informacijos, pateiktos apie jį patį, yra pernelyg tolimas, kad ginčo nuotrauka galėtų būti kvalifikuojama kaip ginčo straipsnio iliustracija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2022 m. lapkričio 14 d. Žurnalistų etikos inspektorius sprendimo Nr. (SK-404, 2022) (duomenys neskelbtini) „Dėl publikacijoje „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“ (www.alfa.lt, 2020 m. lapkričio 20 d.) paskelbtos informacijos“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 20 d. pareiškėjos valdomame naujienų portale Alfa.lt buvo paskelbta Publikacija. Publikacijoje skelbiama, jog lietuviška kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ pastaraisiais metais vis dažniau pastebima teisėsaugos institucijų, kadangi tiek Lietuvos piliečiai (įskaitant ir nepilnamečius asmenis), tiek ir užsieniečiai šia kriptovaliutų keitykla naudojasi neteisėtų veikų realizavimui. Publikacijoje minint kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“, buvo paviešinti trečiojo suinteresuoto asmens V. K. asmens duomenys apie vykdomą veiklą: specialybė (kiptovaliutų specialistas), informacija apie jo įkurtas bendroves (kriptovaliutų keitykla ,,S. C.“, bendrovė ,,S. F.“, neobankas ,,Bankera“, kriptovaliutų bankas ,,Bankera“), informacija apie turimas bendrovių kapitalo dalis (lygiomis dalimis valdo bendrovę ,,S. F.“) bei buvo paviešinta V. K. nuotrauka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai prašymą (skundą) dėl neįgyvendintos duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis ir duomenų tvarkymo teisėtumo ištyrimo.

Žurnalistų etikos inspektorius 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. K. 2020 m. gruodžio 29 d. skundas yra pagrįstas iš dalies, t. y. Inspektorius konstatavo, jog pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Naujienų centras“, publikuodama straipsnį „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“, neteisėtai paviešino trečiojo asmens V. K. nuotrauką ir taip, be kita ko, pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies a) ir c) punktų bei 6 straipsnio 1 dalies (f) punktų reikalavimus.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspektoriaus 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų apygardos teismas Vilniaus rūmai) skundą.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (ginčui aktuali redakcija, galiojusi Publikacijos rengimo ir visuomenei pateikimo metu), kurio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

VIĮ yra apibrėžta Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija ir jos ribos. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspektorius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; 4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; 11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalis).

Viena iš VIĮ numatytų Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijų yra suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimas, ir šią funkciją Inspektorius turi atlikti, atsižvelgdamas į VIĮ numatytą Tarnybos paskirtį (49 straipsnio 1 dalis, 1 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2043-502/2015).

VIĮ 14 straipsnyje numatyta, jog rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Byloje nustatyta, kad Publikacijoje paviešinti asmens duomenys – darbo pobūdis (kriptovaliutų specialistas), informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens įkurtas bendroves (kriptovaliutų keitykla „S. C.“, bendrovė „S. F.“, neobankas „Bankera“, kriptovaliutų bankas „Bankera“), informacija apie turimas bendrovių kapitalo dalis (trečiasis suinteresuotas asmuo lygiomis dalimis valdo bendrovę „S. F.“. Įvertinus tai, pripažintina, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas Publikacijoje asmens duomenis, atliko asmens duomenų tvarkymą.

Pagrindiniai su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra įtvirtinti Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas, o duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi visų išvardintų principų, ir sugebėti įrodyti, kad jų buvo laikomasi (atskaitomybės principas).

Atsižvelgiant į tai, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; (d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; (e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalis).

Svarbu pažymėti, kad teisė į teisėtą duomenų tvarkymą bei asmens teisė į privatumą pagal savo prigimtį yra panašios. Teismų praktikoje yra pažymima, jog svarstant, ar pažeistas asmens privatumas, neturi reikšmės, ar žinios yra teisingos, t. y. ar jos atitinka tikrovę, paprastai neturi reikšmės žinių pobūdis – ar jos neutralaus turinio, ar žemina asmens garbę ar orumą (LAT 2006-11-06 nutartis byloje Nr.3K-3-569-06).

Nagrinėjamoje byloje aktualus ginčui klausimas dėl santykio tarp trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir pareiškėjos saviraiškos laisvės.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Europos Žmogaus T. T. savo praktikoje yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pamatų ir viena pagrindinių sąlygų jos progresui bei kiekvieno asmens savęs realizavimui. Atsižvelgiant į Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, ji taikoma ne tik informacijai ir idėjoms, kurios sutinkamos palankiai ar laikomos neįžeidžiančiomis ar sutinkamos abejingai, tačiau ir tokioms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir atviro mąstymo reikalavimai, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“. Kaip įtvirtinta Konvencijos 10 straipsnyje, saviraiškos laisvei yra taikomos išimtys, kurios, vis dėlto, turi būti aiškinamos siaurai, o ribojimų poreikis turi būti nustatytas įtikinamai (Europos Žmogaus T. T. plenarinės sesijos 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 5493/72, 49 p., ir, 2007 m. spalio 22 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją, pareiškimų Nr. 21279/02 ir 36448/02, 45 p., 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 101 p.).

Svarbu yra atsižvelgti į esminį „viešojo sergėtojo“ vaidmenį, kurį žiniasklaida atlieka demokratinėje visuomenėje (Europos Žmogaus T. T. didžiosios kolegijos 1996 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Goodwin prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17488/90, 39 p., 1999 m. gegužės 20 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje B. T. ir Stensaas prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 21980/93, 59 p.). Nors ji privalo neperžengti tam tikrų ribų, konkrečiai, susijusių su kitų asmenų reputacija ir teisėmis, jos pareiga vis dėlto yra skleisti (būdu, atitinkančiu jos pareigas ir atsakomybę) informaciją ir idėjas visais viešojo intereso klausimais (Europos Žmogaus T. T. 1997 m. vasario 24 d. sprendimas byloje De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 19983/92, 37 p., 2001 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Thoma prieš Liuksemburgą, pareiškimo Nr. 38432/97, 45 p., 2002 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Colombani ir kt. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 51279/99, 55 p., 2017 m. birželio 27 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje S. M. Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 931/13, 125 p.).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad „privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.“ To paties straipsnio 45 dalyje nustatyta, kad „privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.“

Europos Žmogaus T. T. savo praktikoje yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo sąvoka yra plati ir jos negalima išsamiai apibrėžti. Ji apima aspektus, susijusius su asmens tapatybe, tokius kaip asmens vardas, nuotrauka, fizinis ir moralinis integralumas. Ši sąvoka taip pat apima teisę gyventi privačiai, negaunant nepageidaujamo dėmesio (2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Smirnova prieš Rusiją, pareiškimų Nr. 46133/99 ir 48183/99, 95 p.).

Nors nežinomas visuomenei privatus asmuo gali reikalauti ypatingos apsaugos savo privačiam gyvenimui, taip nėra viešo asmens atveju (Europos Žmogaus T. T. 2005 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Minelli prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 14991/02). Nepaisant to, tam tikromis aplinkybėmis, net kai asmuo yra žinomas plačiajai visuomenei, ji(s) gali remtis „teisėtais lūkesčiais“, kad jo(s) privatus gyvenimas bus apsaugotas ir gerbiamas (Europos Žmogaus T. T. didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 97 p., 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Couderc ir Hachette F. A. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, 84 p.).

Nors naujienų apie viešų asmenų privatų gyvenimą publikavimas yra paprastai pramogų, o ne švietimo tikslais, jos prisideda prie visuomenei prieinamos informacijos įvairovės ir neabejotinai patenka į Konvencijos 10 straipsnio saugomą sritį. Vis dėlto, tokia apsauga gali nusileisti Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams, kai informacija yra privataus ir intymaus pobūdžio ir nėra viešo intereso ją skleisti (Europos Žmogaus T. T. 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Mosley prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 48009/08, 131 p., 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Couderc ir Hachette F. A. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, 89 p.).

Europos Žmogaus T. T. yra nurodęs eilę kriterijų, kurie yra svarbūs, kai ieškoma pusiausvyros tarp teisės į privatumą ir saviraiškos laisvės (2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 109–113 p., 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje A. S. AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08, 90–95 p.). Aktualūs kriterijai yra šie: prisidėjimas prie viešojo intereso diskusijų, atitinkamo asmens žinomumo laipsnis, naujienų reportažo tema, ankstesnis atitinkamo asmens elgesys, publikacijos turinys, forma ir pasekmės, ir, atitinkamais atvejais, aplinkybės, kuriomis nuotraukos buvo nufotografuotos. Kai nagrinėja skundą, pateiktą pagal 10 straipsnį, Europos Žmogaus T. T. taip pat analizuoja būdą, kuriuo informacija buvo gauta ir jos tikrumą, bei žurnalistams ar leidėjams skirtos nuobaudos sunkumą (Europos Žmogaus T. T. didžiosios kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Couderc ir Hachette F. A. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, 93 p.).

VIĮ 2 straipsnio 78 nurodyta, kad „viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021, 43 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigą) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad asmens viešumo ar žinomumo apimtis daro įtaką apsaugai, kuri taikoma jo(s) privačiam gyvenimui. Atitinkamo asmens vaidmuo ar pareigos bei veiksmų, kurie yra reportažo ir / ar nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su prieš tai minėtuoju (2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 110 p.; 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje Verlagsgruppe N. G. prieš Austriją (no. 2), pareiškimo Nr. 10520/02, 34 p.; 2018 m. vasario 22 d. sprendimas byloje A. D. Tileorasi A. E. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 72562/10, 53 p.). Šiuo aspektu turėtų būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikai ar vieši asmenys. Taigi, nors privatus asmuo, nežinomas visuomenei, gali reikalauti ypatingos jo(s) privataus gyvenimo apsaugos, taip nėra viešų asmenų atveju (2005 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Minelli prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 14991/02). Esminis skirtumas privalo būti nustatomas tarp atvejų, kai pranešami faktai, galintys prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, pavyzdžiui, susiję su politikais, vykdančiais savo oficialias funkcijas, ir atvejų, kaip paskelbiamos asmens, kuris tokių funkcijų nevykdo, privataus gyvenimo detalės (Europos Žmogaus T. T. 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00, 63 p.). Nors pirmuoju atveju žiniasklaida atlieka savo „viešojo sergėtojo“ vaidmenį demokratinėje visuomenėje, skelbdama informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais, šis vaidmuo atrodo mažiau svarbus antruoju atveju. Taip pat, nors tam tikromis specifinėmis aplinkybėmis visuomenės teisė būti informuotai gali netgi apimti viešų asmenų privataus gyvenimo aspektus, ypač kai kalbama apie politikus, taip nebus tuo atveju, nepaisant to, kad atitinkamas asmuo yra gerai žinomas visuomenei, kai publikuotos nuotraukos ir lydintys komentarai yra susiję vien tik su asmens privataus gyvenimo detalėmis ir turi vienintelį tikslą patenkinti visuomenės smalsumą tuo klausimu (Europos Žmogaus T. T. 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00, 64 p.). Pastaruoju atveju saviraiškos laisvė turėtų būti aiškinama siauriau (2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00, 66 p., 2009 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Hachette F. A. (ICI PARIS) prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 12268/03, 40 p., 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje MGN Limited prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 39401/04, 143 p., 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 110 p.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtą teisminę praktiką, teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo trečiojo suinteresuoto asmens pripažinti viešuoju asmeniu. V. K. Publikacijoje įvardijamas kaip vienas iš kriptovaliutų banko „Bankera“, bendrovės „S. F.“ įkūrėjų. Tačiau Publikacijos turinys iš esmės neatskleidžia trečiojo suinteresuoto asmens žinomumo plačiajai visuomenei.

Privačios informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išimtys numatytos VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje: 1) kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) kai informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias viešo asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas Publikacijoje padėtų atskleisti kokius nors įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, be to, kaip jau minėta, vadovaujantis VIĮ 2 straipsnio 78 dalies nuostatomis, trečiasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu.

Atitinkamai, Publikacijoje paskelbta nuotrauka niekaip neatskleidžia galimas visuomeninę reikšmę turėti asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Taigi, ši privačios informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išimtis nagrinėjamu atveju negali būti pritaikyta.

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paviešinta trečiojo suinteresuoto asmens V. K. nuotrauka nėra tiesiogiai susijusi su paskelbtos Publikacijos tema bei kontekstu.

Publikacijos esmė – jaunuolių narkotinių bei draudžiamų prekių pirkimas kriptovaliuta, kurią jie gauna išsikeitę eurus kriptovaliutų keitykloje „S. C.“, kurios vienas iš įkūrėjų yra trečiasis asmuo. Nors Publikacijos temą iš tiesų galima vertinti kaip viešo intereso dalyką, vis dėlto, paskelbta nuotrauka visuomenei sukuria klaidingą įspūdį apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti tiesiogiai susijęs su Publikacijoje aprašomomis nusikalstamomis veikomis ar net tiesioginiais savo veiksmais prisidėjęs prie jų vykdymo.

Pabrėžtina, kad Publikacijoje nėra pateikto interviu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nekalbama apie kriptovaliutų keityklos „S. C.“ aktyviais veiksmais vykdomas nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad paviešinta pirmajame Publikacijos puslapyje nuotrauka visai neiliustruoja Publikacijos turinio, o yra labiau papildomas elementas siekiant patenkinti visuomenės smalsumą bei siekis, galimai sąmoningai, susieti aprašomas nusikalstamas veikas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismo vertinimu, tai kad trečiasis asmuo yra vienas iš Publikacijoje kritikuojamos kriptovaliutų keityklos „S. C.“ įkūrėjų, nesuponuoja fakto, kad dėl to nepilnamečiai ir pilnamečiai jaunuoliai yra skatinami ar jiems daromas poveikis naudojant kriptovaliutą juodojoje rinkoje įsigyti narkotinių medžiagų ar kitų draudžiamų prekių.

Kaip minėta anksčiau, Publikacijos pagrindinė tema nėra apie trečiojo suinteresuoto asmens V. K. vykdomą veiklą. Paskelbti V. K. asmens duomenys, susiję su jo vykdoma veikla, yra tik papildoma informacija siekiant supažindinti visuomenę su kriptovaliutomis, jų įkūrėjais bei kriptovaliutų saugumo spragomis. Viešasis interesas šiuo atveju reikalauja informuoti visuomenę apie tai, kad kriptovaliutomis, dėl jų specifikos, galima nesudėtingai įsigyti juodojoje rinkoje esančių prekių, o asmenims siunčiantis jas iš užsienio šalių, būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn. Publikacijoje nurodoma, kad kriptovaliutos nėra saugios dėl jų naujumo ir dėl to kylančios reguliacijos stokos, bet visai ne dėl to, kad kriptovaliutos bei jų kūrėjų veikla būtų neigiama ar nusikalstama pati savaime ar leidžiant kriptovaliutas būtų siekiama paskatinti jaunuolius naudoti jas vykdant nusikalstamas veikas juodojoje rinkoje.

Kaip minėta, paskelbta nuotrauka neatlieka Publikacijos iliustravimo funkcijos bei nėra susijusi su Publikacijos esme. Pripažintina, kad paviešinta nuotrauka veikia priešingai viešajam interesui ir klaidina visuomenę dėl Pareiškėjo sąsajų su Publikacijoje aprašytomis nusikalstamomis veikomis. Jos paviešinimas yra laikytinas pertekliniu elementu, atitinkamai, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neatsižvelgė į duomenų kiekio mažinimo principą (paskelbti asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi). Informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Nors visuomenė turi teisę būti informuota, negali būti laikoma, kad nuotraukų ar straipsnių, skirtų vien tik tenkinti tam tikros publikos dalies smalsumą, pateikiant asmens privataus gyvenimo detales, publikavimas, prisideda prie kokios nors bendrojo intereso diskusijos visuomenėje (Europos Žmogaus T. T. 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje MGN Limited prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 39401/04, 143 p., 2017 m. vasario 21 d. sprendimas byloje R. D. prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 20996/10, 34 p.), net tuo atveju, kai atitinkamas asmuo yra gerai žinomas (2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje V. H. prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 95, 97 p., 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje S. V. Gmbh prieš Austriją (no. 2), pareiškimo Nr. 21277/05, 48 p.). Viešasis interesas negali būti susiaurintas iki visuomenės noro gauti informaciją apie kitų privatų gyvenimą ar skaitytojų sensacijų noro (Europos Žmogaus T. T. didžiosios kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Couderc ir Hachette F. A. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, 101 p.).

Įvertinus Publikacijos visą kontekstą, darytina išvada, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas nuotrauką, klaidino visuomenę, netinkamai iliustravęs Publikaciją. Paviešindamas nuotrauką viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) galimai siekė patenkinti visuomenės smalsumą, kaip atrodo vienas iš kriptovaliutų keityklos įkūrėjų, kurio įmone naudojamasi kaip tarpininke įsigijus kriptovaliutų ir jų pagalba atliekant nusikalstamas veikas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas (LAT 2008-01-02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Teismų praktikoje laikoma, jog kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai (LAT 2004 m. vasario 9 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004), tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į publikacijos turinį, formą ir pan.

EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmens atvaizdas atskleidžia asmens unikalias savybes ir yra vienas esminių asmenybės atributų (EŽTT 2009-01-15 sprendimas byloje Reklos ir Davourlis prieš Graikiją, Nr. 1234/05). Vertindamas teisės į atvaizdą apribojimus, šis teismas reikšmingais kriterijais laiko asmens statusą; jo teisėtus lūkesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (EŽTT 2003-01-28 sprendimas byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44647/98; 2004-06-24 sprendimą byloje von Hannover prieš Vokietiją, Nr 59320/00).

Byloje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijoje paviešintą nuotrauką pats ją pašalino. Kaip nustatyta iš trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų, nuotrauka buvo pašalinta po jo kreipimosi. Taigi, vertintina, kad pareiškėja, galimai pripažino, kad paskelbta nuotrauka iš tiesų yra perteklinis paviešintas asmens duomuo. Nuotrauką iš Publikacijos pačiam viešosios informacijos rengėjui pašalinus, vertintina, kad didelių neigiamų padarinių trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo suspėta sukelti, tokių įrodymų į bylą nepateikta.

Įvertinus byloje išnagrinėtos ginčijamos informacijos turinį, kontekstą bei skundo tyrimo metu surinktus duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl dalies paviešintų asmens duomenų (nuotraukos) trečiojo suinteresuoto asmens, kaip duomenų subjekto, interesai nagrinėjamu atveju yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti jo asmens duomenis. Taigi, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) iš dalies pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teises, paviešinęs nuotrauką, todėl pripažintinas pažeidusiu Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto reikalavimą, t. y. nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos, neteisėtai buvo tvarkomi (atskleisti) asmens duomenys (nuotrauka) visuomenės informavimo priemonėje. Tokiu būdu, buvo pažeisti ir Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, reikalaujantys, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu būtų tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu bei (c) punkte įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo principas, jog paskelbti asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

Iš viso to, kad išdėstyta byloje, darytina išvada, jog skundžiamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir atsižvelgdama į visas nurodytas ištirtas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo skundžiamo sprendimo naikinti (ABTĮ 91 straipsnis). Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus T. T. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atstovavimo sutarties išrašas patvirtina, kad tarp trečiojo suinteresuoto asmens V. K. ir advokato R. B. 2020 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti atstovavimo išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kokias išlaidas patyrė, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.