- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-30
- Bylos Nr.
- 2-992-154/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“, UAB „Akmenės duona“
- Ieškovas
- UAB „Saurida“
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Drąsutis Narmontas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį atsakovams Aušros Granaveckienės įmonei „Migdolija“ ir UAB „Akmenės duona“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, o taip pat Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ priešieškinį ieškovui UAB „Saurida“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo iš dalies negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Saurida“ savo ieškiniu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovų Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ ir UAB „Akmenės duona“ 235614,06 Lt skolos, 285815,89 Lt delspinigių ir 12,7 Lt dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį ir advokato atstovavimo išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su atsakovu Aušros Granaveckienės įmone „Migdolija“ 2006 m. birželio 19 d. buvo pasirašyta Sutartis Nr.203, pagal kurią atsakovas iš ieškovo pirko kurą. Ieškovas įsipareigojo pasibaigus einamajam mėnesiui ir suskaičiavus viso per mėnesį parduoto kuro kiekį išrašyti ir pateikti atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, o atsakovas Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ įsipareigojo atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą per 15 dienų nuo sąskaitos –faktūros išrašymo dienos. Atsakovui laiku neatsiskaičius, sutarties 3.5 punkte buvo numatyta, kad pastarasis turi mokėti ieškovui 0,3 procentų delspinigius (netesybas) už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Sutarties 3.6 punkte šalys numatė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju, kiekviena atsakovo pervedama suma užskaitoma kaip delspinigiai ir tik juos padengus, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Be pagrindinės 2006 m. birželio 19 d. sutarties su atsakovu Aušros Granaveckienės įmone „Migdolija“ buvo pasirašyti keli priedai prie sutarties ir vienas papildomas susitarimas, tačiau atsiskaitymo tvarka tarp šalių liko tokia pati.
Tarp UAB „Saurida“ ir atsakovo UAB „Akmenės duona“ 2009-05-27 buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 13LS-09, kuria laiduotojas UAB „Akmenės duona“ įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jei Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ pagal 2006-06-19 Sutartį Nr.203 bei pagal priedus prie šios sutarties, šios sutarties pakeitimus ir papildymus, nustatytomis sąlygomis ir tvarka visiškai ar iš dalies neatsiskaitys su ieškovu. Laidavimo sutartimi (1.2 p.) buvo numatyta solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė prieš ieškovą.
Atsakovui Aušros Granaveckienės įmonei „Migdolija“ vėluojant atsiskaityti su ieškovu UAB „Saurida“ už nupirktą kurą, skola išaugo iki 235614,06 Lt. Taip pat ieškovas atsakovui priskaičiavo 285 815,89 litus delspinigių. Atsakovai taip pat turi sumokėti 12,7 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ieškinys teismui pateikiamas antrą 2009 metų pusmetį, palūkanų norma nustatoma pagal VILIBOR, buvusį 2009-06-30, kuris sudarė 5,7 proc., todėl bendra metinių palūkanų norma yra 12,7 proc. (5,7 proc. ir 7 proc.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ieškovui sutinka sumokėti 59892,77 Lt skolos ir nuo šios sumos skaičiuojamas procesines palūkanas, o kitoje dalyje ieškinys yra nepagrįstas, nes pagal 2008 m. birželio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą, buvo konstatuota, kad Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ liko skolinga UAB „Saurida“ 73012,73 Lt, tačiau Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ po šio akto pasirašymo sumokėjo ieškovui dar 13 119,96 Lt, todėl liko skolinga tik 59892,77 litus. Mano, kad ieškovo reikalaujamos 0,3 procentų dydžio netesybos yra aiškiai neprotingos, nes sudarytų 109,50 procentų metinių palūkanų. Sutiktų ir laikytų protingais 0,02 proc. dydžio delspinigius.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Akmenės duona“ su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ieškovui sutiko laiduoti už 73 777,96 litų Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ skolą, nes tokia skola buvo nurodyta 2008 m. birželio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo akte. Visus kitus ieškovo reikalavimus laiko nepagrįstais.
2009 m. rugsėjo 24 d. Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „Saurida“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 203, sudarytą tarp ieškovo UAB „Saurida“ ir atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ dalyje dėl atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ pareigos mokėti ieškovui UAB „Saurida“ delspinigius, didesnius nei 0,02 procento, mokamus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas UAB „Saurida“nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu, nes sutarties sąlygų pakeitimas pažeistų sandorių ir šalių teisinių santykių stabilumą, be to, atsakovas nenurodė, kokiai imperatyviai teisės normai prieštarauja sutarties punktas, kurį atsakovas prašo pripažinti negaliojančiu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė UAB „Saurida“ ieškinį ir nesutiko su atsakovo Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ priešieškiniu. Nurodė, kad atsakovas Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ pavėluotai mokėjo už perkamą kurą, todėl pirmiausia buvo atskaitomi mokami pinigai už delspinigius, atsiradusius iš nepilno prievolės vykdymo, dėl to išaugo skolos suma. Nurodė, kad sutartyje buvo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, todėl ieškovas neprivalėjo papildomai informuoti atsakovą apie gautų lėšų nukreipimą delspinigių padengimui. Delspinigių norma 2006 m. birželio 19 d. Sutartyje Nr.203 taip pat buvo nustatyta šalių valia ir dėl jų dydžio iki šiol atsakovas neprieštaravo. Atsakovo pateikti skolų suderinimo aktai esminės reikšmės bylai neturi, nes pagal UAB „Saurida“ įdiegtą buhalterinės apskaitos programą, skola ir delspinigiai apskaitomi atskirai, todėl suderinimo aktai yra sutaryti tik dėl skolos. Dėl minėtos priežasties minėtuose aktuose yra pastaba, kad sumos nurodytos neįskaitant delspinigių, palūkanų ir kitų, pagal tarpusavyje pasirašytas sutartis, susitarimus. Nurodė, kad UAB „Akmenės duona“ laidavo ne už kokią nors akte nurodytą sumą, o už visas Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ skolas pagal 2006-06-19 Sutartį Nr.203 bei pagal priedus prie šios sutarties, šios sutarties pakeitimus ir papildymus, nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jeigu visiškai ar iš dalies neatsiskaitys su ieškovu. Su pareikštu priešieškiniu nesutiko nurodydamas tuos pačius motyvus kaip ir atsiliepime į priešieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ atstovas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai komerciniai santykiai: ieškovas pardavė atsakovui kurą, o atsakovas kurį laiką pardavė ieškovui savo produkciją, todėl atsakovas net nepagalvojo apie tai, kad pirmiausia jo mokami pinigai užskaitomi kaip delspinigiai, o tik po to užskaitoma už nupirktą kurą. Mano, kad ieškovas pažeidė sąžiningumo principą ir nepagrįstai siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovas turėjo galimybę nutraukti kuro tiekimą, jei atsakovas ėmė nebevykdyti savo pareigos mokėti už jį, tačiau to nepadarė, tokiu būdu siekdamas pasipelnyti. Su ieškovu buvo pasirašinėjami Skolų suderinimo aktai, kuriuose buvo fiksuojamos atsakovo skolos. Jos niekada nebuvo labai didelės, lyginant su skolomis, nurodytomis ieškinyje. Suderinimo aktuose nebuvo fiksuojami jokie nesumokėti delspinigiai. Pagaliau 2008 m. birželio 30 d. tarp ieškovo UAB „Saurida“ ir atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ buvo surašytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kur aiškiai buvo nurodyta, kad Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ ieškovui UAB „Saurida“ yra skolinga 73 012,73 Lt ir jokio prierašo apie delspinigius akte nėra. Pripažįsta, kad su ieškovu nėra dar visiškai atsiskaityta, tačiau tai sudaro 59892,77 Lt. Mano, kad tiek skolą, tiek delspinigius UAB „Saurida“ perskaičiavo tik tada, kai kreipėsi į teismą. Teigia, kad delspinigiai sutartyje buvo nustatyti neprotingai dideli ir tai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl prašo patenkinti priešieškinį, t.y. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 203, sudarytą tarp ieškovo UAB „Saurida“ ir atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“, dalyje dėl atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ pareigos mokėti ieškovui UAB „Saurida“ delspinigius, didesnius nei 0,02 procento, mokamus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
Šalies argumentai
Atsakovo UAB „Akmenės duona“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė patenkinti Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ pareikštą priešieškinį. Jis nurodė, kad 2009-05-27 pasirašydamas laidavimo sutartį Nr. 13LS-09, jis laidavo už 73000 litų Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ skolą, nes tik apie tokią skolą jam buvo žinoma ir iš Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ ir iš UAB „Saurida“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas
Teismas daro išvadą, kad ieškovas UAB „Saurida“ pagrįstai reikalauja sumokėti 235 614,06 Lt skolą už parduotą kurą, kuris atsakovui Aušros Granaveckienės įmonei „Migdolija“ buvo parduotas pagal šalių pasirašytą 2006 m. birželio 19 d. Sutartį Nr. 203, įskaitant šios sutarties priedus ir papildomus susitarimus (t.1, b.l. 6-12).
Šios sutarties 3.6 punkte nurodyta, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo (atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“) pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai. Sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Toks šalių sutartyje nurodytas įmokų paskirstymas atitinka Civilinio kodekso 6.54 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas nuostatas. Tai reiškia, kad ieškovas UAB „Saurida“ visas atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ sumokėtas sumas teisėtai, t.y. minėtos sutarties pagrindu, nukreipdavo delspinigių apmokėjimui, o likusias nuo delspinigių sumokėjimo sumas nukreipdavo pagrindinei prievolei įvykdyti. Atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ teiginys, kad atsakovui nebuvo žinoma apie tokį jo mokamų pinigų panaudojimą (užskaitymą), o taip pat, kad ieškovas UAB „Saurida“ apie tai turėjo papildomai informuoti atsakovą, pripažintinas nepagrįstu, nes tokia mokėjimų įskaitymo tvarka buvo numatyta sutartyje, be to, atsakovas, žinodamas, kad jo mokėjimai vėluoja, bet kada galėjo pasiskaičiuoti ir pasidomėti, kaip atsakovas užskaito jo mokamas sumas.
Atsakovo pateiktus „Skolos suderinimo aktus“ (t.1,b.l. 191-192) ir „Tarpusavio skolų užskaitymo aktą“ (t.1, b.l. 39) teismas vertina kaip tarpinius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose atitinkamu laikotarpiu buvo suderintos atsakovo skolos, neįskaitant delspinigių bei palūkanų. Minėtuose „Skolos suderinimo aktuose“ yra nurodyta, kad „įsiskolinimo sumos nurodytos neįskaitant delspinigių, palūkanų ir kitų, pagal tarpusavio pasirašytas sutartis, susitarimus ir LR teisės aktus privalomų mokėti, sumų“. Teisme apklausta liudytoja- UAB „Saurida“ finansų direktorė - J. A. paaiškino, kad Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ laiku neatsiskaitydavo už nupirktą kurą, todėl jai, kaip ir visiems kitiems kuro pirkėjams, už nesavalaikį atsiskaitymą buvo skaičiuojami sutartyje nustatyti delspinigiai, kad atsakovas Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ žinojo, jog UAB „Saurida“ jai skaičiuoja delspinigius, kad Suderinimo aktuose nurodytos tik skolos be delspinigių sumos, nes pagal įmonėje veikiančią buhalterinės apskaitos programą delspinigių apskaita vedama paraleliai. Liudytoja patvirtino, kad atsakovui Aušros Granaveckienės įmonei „Migdolija“ delspinigiai buvo skaičiuojami nuo pat nesavalaikių atsiskaitymų pradžios, o ne tuo metu, kai buvo reiškiamas ieškinys teisme. Patvirtino, kad kiekvienų metų atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ įsiskolinimas su delspinigiais buvo pavaizduojamas UAB „Saurida“ metiniame balanse, tačiau ten jis pavaizduojamas sumine išraiška, t.y. kartu su kitų kreditorių įsiskolinimais, todėl atskirai atsakovo įsiskolinimo suma nesimato.
Atsakovo pateikti „Skolos suderinimo aktai“ ir „Tarpusavio skolų užskaitymo aktas“ negali būti laikomi sandoriais, pakeičiančiais 2006-06-19 šalių pasirašytos Sutarties Nr. 203 sąlygas dėl delspinigių skaičiavimo, jų dydžio ir mokėjimų užskaitymo tvarkos.
Ieškovas UAB „Saurida“ pateikė teismui „Įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimus skolininkui Aušros Granaveckienės įmonei „Migdolija“ iki 2009-07-13 (imtinai) pagal 2006-06-19 Sutartį Nr.203“ (t.2, b.l.6-8), iš kurių matyti, kad atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ sumokėtos įmokos paskirstomos tokia tvarka, jog pirmiausia dengiami delspinigiai, todėl pagrindinė skola susidarė 235 614,06 Lt, taip pat priskaičiuota 285815,89 Lt delspinigių. Atsakovo teiginys, kad liko nesumokėta skola tik 59892,77 Lt, nepagrįstas, nes atsakovas tokiu atveju neįvertina šalių pasirašytos sutarties 3.6 punkto nuostatų bei jai neprieštaraujančio CK 6.54 straipsnio nuostatų.
Ieškovas UAB „Saurida“ pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų sutartyje numatytus delspinigius už parduotą, bet neapmokėtą kurą, nes tai numatyta 2006-06-19 Sutarties 3.5 punkte. Atsakovų teiginys, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, neinformuodamas atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ apie tai, kad įmokos už kurą yra nukreipiamos delspinigių padengimui, nepagrįstas. Atsakovas yra verslininkas, todėl jis privalėjo laikytis sutarties sąlygų, turėjo galimybę tartis su ieškovu dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Iki šio ieškinio pareiškimo teisme atsakovas taip pat nepasinaudojo galimybe kreiptis į teismą dėl šalių pasirašytos sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau teismas daro išvadą, kad 0,3% delspinigiai yra neprotingai dideli ir vertintini kaip lupikavimas. Sandorio šalys turi elgtis sąžiningai (CK 6.38 str.). Nepriklausomai nuo to, kad atsakovas Aušros Granaveckienės įmonė „Migdolija“ 2006-06-19 pasirašė Sutartį Nr. 203 ir įsipareigojo mokėti 0,3 procentų delspinigius, teismas turi teisę vertinti, kiek sąžiningas yra ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo delspinigių, kurių suma viršija skolos sumą. Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalyje. Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius. Šioje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad 0,3 proc. netesybos yra mažesnės už jo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą. CK 6.71–6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinių netesybų nenumatyta, netesybos šiuo atveju atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Teismas vertina, kad delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,03 % už kiekvieną pradelstą dieną. Tokiu atveju bendra priteistina delspinigių suma sudaro 28581,59 Lt. Mažindamas priteistinos delspinigių sumos dydį, teismas atsižvelgia ir į šiuo metu susidariusią sunkią visos šalies ekonominę padėtį, o tuo pačių sunkią atsakovo ekonominę padėtį bei jo galimybes toliau vykdyti ūkinę veiklą, priteisus visus ieškovo reikalaujamus delspinigius.
Ieškovas UAB „Saurida“ pagrįstai prašo priteisti 12,7 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ūkiniai subjektai, todėl jiems taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Jame reglamentuojamos palūkanų normos, atsižvelgiant pusmečio VILIBOR normas. Pareiškimas ( teismo įsakymui) buvo pateiktas 2009-07-15 (t.1,b.l.1-2), priimtas 2009-07-16, todėl taikoma 2009 m. pirmojo pusmečio VILIBOR norma, sudariusi 5,7 proc. Ši norma padidinama 7 procentiniais punktais. Įvertinant tai, metinių palūkanų norma sudaro 12,7 procentų.
Teismas laiko teisėtu ir pagrįstu ieškovo UAB „Saurida“ reikalavimą skolą, delspinigius ir procesines palūkanas priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, t.y. iš Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“, kaip 2006 m. birželio 19 d. sudarytos kuro tiekimo sutarties Nr.203 šalies, ir UAB „Akmenės duona“, kaip laiduotojo pagal 2009 m. gegužės 27 d. tarp UAB „Saurida“ ir UAB „Akmenės duona“ sudarytą Laidavimo sutartį Nr. 13LS-09.
Iš teismui pateiktos 2009 m. gegužės 27 d. Laidavimo sutarties Nr. 13LS-09 (t.1, b.l 13-14) matyti, kad UAB „Akmenės duona“ įsipareigoja atsakyti savo kilnojamu ir nekilnojamu turtu, jeigu naftos produktų pirkėjas Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“, už kurį UAB „Akmenės duona“ laiduoja, pagal 2006-06-19 Sutartį Nr.203 bei pagal priedus prie šios sutarties, šios sutarties pakeitimus ir papildymus, nustatytomis sąlygomis ir tvarka, visiškai ar iš dalies neatsiskaitys su UAB „Saurida“. Laidavimo sutarties 1.2 punkte buvo numatyta solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė prieš ieškovą. Nors atsakovo UAB „Akmenės duona“ atstovas teigė, kad jis laidavo tik už 73000 litų Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ skolą, nes tik tokia skola buvo nurodyta tarpusavio skolų užskaitymo akte ir tik apie tokią Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ skolą ieškovui UAB „Saurida“ buvo žinoma įmonei UAB „Akmenės duona“, tačiau teismas su šiais laiduotojo argumentais nesutinka, nes laidavimo sutartyje jokia konkreti skolos suma nebuvo įvardinta, liudytoja J. A., UAB „Saurida“ vardu pasirašiusi laidavimo sutartį, nurodė, kad pasirašant minėtą sutartį su Gediminu Granavecku apie konkrečią skolos sumą nekalbėjo, nes UAB „Akmenės duona“ laidavo už visas Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ skolas. Byloje nėra duomenų, kad laidavimo sutartis būtų nuginčyta ar pakeista.
CK 6.76 str. 1 d. nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdė visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 str. 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
Dėl priešieškinio
Atsakovas Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 203, sudarytą tarp ieškovo UAB „Saurida“ ir atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ , dalyje dėl atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ pareigos mokėti ieškovui UAB „Saurida“ delspinigius, didesnius nei 0,02 procento, mokamus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
Atsakovas teigė, kad minėtos sutarties 3.5 punkte nustatytos 0,3 procentų netesybos, kas sudarytų 109,50 procentų metinių palūkanų, pažeidžia šalių sąžiningumo, teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, jų kooperavimosi, gerų papročių principus, o taip pat viešąją tvarką, t.y. pažeidžia pamatinius teisės principus, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl sutartis dalyje dėl Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ pareigos mokėti ieškovui UAB „Saurida“ delspinigius didesnius kaip 0,02 procento, mokamus už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, turi būti pripažinta negaliojančia nuo tokios sąlygos sudarymo momento, vadovaujantis CK 1.5, 1.78, 1.80, 1.81, 6.157 straipsniais.
CK 1.5 str. reglamentuoja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą; CK 1.78 str. įvardinti niekiniai ir negaliojantys sandoriai bei jų pripažinimo negaliojančiais pagrindai ir pasekmės; CK 1.80 str. konstatuota, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja; CK 1.81 str. nustatyta, kad niekinis ir negaliojantis sandoris yra viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris; CK 6.157 str. nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo.
Iš atsakovo pareikšto priešieškinio turinio ir nurodytų normų visumos teismas daro išvadą, kad atsakovas prašo iš dalies pripažinti negaliojančiu 2006 m. birželio 19 d. sutarties Nr. 203 punktą 3.5, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).
Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-11 nutartyje (civ. byloje Nr. 3K-3-384/2009) konstatavo, kad viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi.
Teismo nuomone, atsakovas šioje byloje neįrodė, kad sudarant 2006 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 203, šios sutarties 3.5 punktas prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei, nes įstatymas nedraudė kuro pirkimo- pardavimo sutarties šalims susitarti dėl netesybų, jokiu norminiu aktu, sudarant tokio pobūdžio sutartis, nebuvo nustatytas netesybų dydis, byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių buvo pavaldi ar buvo kaip nors verčiama sudaryti tokį susitarimą dėl netesybų, abi šalys verslininkai, abi šalys pasirašė šią sutartį, tuo pačiu pripažindamos, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tai, kad teismai, atsižvelgdami į konkrečias atskirų sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, o taip pat į pastaruoju metu pasikeitusias ekonomines sąlygas, jiems suteiktų įgaliojimų ribose mažina priteisiamas netesybas, nereiškia, kad sudarant 2006 m. birželio 19 d. sutartį Nr. 203, šios sutarties 3.5 punktas prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškovo UAB „Saurida“ ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. tenkinami 51,56 proc. ieškinio reikalavimų, o atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ priešieškinis atmetamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos iš šalių bei valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 9214 Lt žyminio mokesčio (I tomas b.l. 18, 55) bei turėjo 2840,30 Lt advokato atstovavimo išlaidų (I tomas b.l. 15-16, 56-57, II tomas b.l 9-10), kurios yra protingo dydžio, atitinka kriterijus, nurodytus LR Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Todėl iš kiekvieno iš atsakovų priteistina ieškovui po 3107,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, iš kiekvieno iš atsakovų priteistina valstybei po 17,19 Lt, o iš ieškovo 10,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
UAB „Saurida“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ ( įmonės kodas 144712274, buveinė Radviliškio g. 120, Šiauliai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Snoras“) ir UAB „Akmenės duona“ ( įmonės kodas 152973854, buveinė Statybininkų g.6, Venta,Akmenės r., a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas) solidariai ieškovui UAB „Saurida“ (įmonės kodas 266916280, buveinė Montuotojų g. 8, Mažeikiai, a.s.Nr. (duomenys neskelbtini) AB Hansabankas) 235 614,06 Lt (du šimtus trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus keturiolika litų 6 ct) skolos, 28 581,59 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 59 ct) delspinigių ir 12,7 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 264 195,65 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2009 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje UAB „Saurida“ ieškinį atmesti.
Atsakovo Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui UAB „Saurida“ iš atsakovų Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ ir UAB „Akmenės duona“ bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno po 3107,60 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą septynis litus 60 ct).
Priteisti Valstybei iš atsakovų Aušros Granaveckienės įmonės „Migdolija“ ir UAB „Akmenės duona“ procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iš kiekvieno po 17,19 Lt (septyniolika litų 19 ct).
Priteisti Valstybei iš ieškovo UAB „Saurida“ 10,98 Lt (dešimt litų 98 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.