Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skunde (b. l. 1-5) pareiškėja paaiškino, kad visą gyvenimą jautė vidinį diskomfortą dėl fizinės lyties, t. y. neatitikties tarp fizinės išorės ir vidinės būsenos. Pradėjusi domėtis dėl galimų gydymo metodų Lietuvoje, sužinojo, kad Lietuvoje jokių transseksualumo gydymo būdų nėra, todėl 2000 m. viduryje išvyko į Airiją. 2003 m. pagal Tarptautinę ligų ir kitų sveikatos problemų klasifikaciją ICD-10 Airijoje pareiškėjai buvo diagnozuotas lyties tapatybės sutrikimas ir paskirtos psichoterapinės konsultacijos bei hormonų terapija. Po dvejus metus trukusio gydymo 2005 m. kovo 30 d. Tailande buvo atlikta chirurginė lyties pakeitimo iš vyriškosios į moteriškąją operacija, toliau buvo tęsiamos psichoterapinės konsultacijos, hormoninis gydymas. Po operacijos pareiškėja grįžo į Airiją, kur tęsė gydymą. Jokie asmens tapatybės dokumentai Airijoje nebuvo keičiami, nes pareiškėja yra Lietuvos pilietė. 2005 m. gruodžio 21 d. ji kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą dėl asmens tapatybės įrašų (vardo, pavardės, asmens kodo, lyties) pakeitimo, tačiau tai padaryti atsisakyta. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008 m. kovo 20 d. sprendimu patenkino šį reikalavimą. Nagrinėjant civilinę bylą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo pareiškėjai M. Romerio universiteto Teismo medicinos institute 2007 m. spalio 30 d. buvo atlikta ekspertizė ir konstatuoti faktai dėl lyties pakeitimo. Siekiant atlikti teismo paskirtą teismo medicinos kompleksinę ekspertizę, pareiškėja buvo priversta vykti iš Airijos į Lietuvą su tikrovės neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, atskleisti privataus pobūdžio informaciją, patirti pažeminimą. Dėl asmens dokumentų neatitikties tikrovei po lyties keitimo operacijos ilgą laiką, t. y. daugiau nei trejus metus, ji negalėjo iki galo įgyvendinti savo teisių į darbą, socialinių teisių, medicininę priežiūrą, sveikatą, pasinaudoti judėjimo laisve, privataus gyvenimo gerbimo garantija, buvo diskriminuojama dėl lyties. Toks dvasinis diskomfortas, išgyvenimai, nuolat ir kasdien vykstančios akistatos su nepakantumu ir privataus pobūdžio informacijos atskleidimas truko pakankamai ilgą laiką. Pakeitusi asmens tapatybės dokumentus Lietuvoje, visus kitus dokumentus, susijusius su asmens duomenimis, ji privalėjo toliau keisti ir Airijoje, kur kiekvieną kartą (asmens duomenų pakeitimas banke, darbe, socialinių paslaugų įstaigose ir pan.) privalėjo atskleisti privataus pobūdžio informaciją, patirti pažeminimą. Tai kėlė jai panikos priepuolius, todėl buvo priversta kreiptis pagalbos į medikus, vartoti medikamentus. Lietuva pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) turi pozityvų įsipareigojimą padėti įgyventi pareiškėjai teisę į privataus gyvenimo gerbimą, kadangi tokia apsauga suteikiama transseksualiems asmenims, jų asmenybės raidai bei moraliniam saugumui (Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 28957195, para.90, 2002 m. liepos 11 d. sprendimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pripažinęs, kad lyties tapatybė patenka į sritį, kurią gina Konvencijos 8 straipsnis (Dudgeon prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 7525/76 para.41, 1981 m. spalio 22 d. sprendimas). Tai, kad Lietuvos valstybė, nevykdydama savo įsipareigojimų pagal Konvencijos 8 straipsnį ir nepriimdama teisės akto, kuris nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) įtvirtintos teisės realizavimo tvarką, pažeidžia savo pozityvią pareigą Konvencijos 8 straipsnio prasme, yra konstatuota EŽTT 2007 m. birželio 11 d. sprendime, priimtame byloje prieš Lietuvą. EŽTT nustatė bendrąją priemonę, kurios privalo imtis Lietuvos valstybė, kad būtų užkirstas kelias ateities žmogaus teisių pažeidimams, kartu tokiu būdu pašalintas ir šioje individualioje byloje konstatuotas pažeidimas. Tačiau Lietuvos valstybė iki šiol ne tik nepriėmė individualioje byloje nustatytos bendrosios priemonės – specialaus įstatymo dėl lyties pakeitimo, bet ir neužkirto kelio ateities žmogaus teisių pažeidimams, be kita ko, dėl tokio neveikimo buvo pažeistos pareiškėjos teisės tiek pagal Konvenciją (8 str.), tiek pagal CK (2.27 str.). Pareiškėjos patirta neturtinė žala kilo dėl atitinkamų nacionalinės teisės aktų nepriėmimo, pareiškėjai atliktos lyties keitimo operacijos užsienyje bei civilinės būklės aktų keitimo, teisinio lyties pakeitimo pripažinimo, kuris tęsėsi daugiau kaip trejus metus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtą neturtinę žalą lėmė tiek lyties pakeitimą ir gydymą nustatančio tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimas, tiek adekvačios civilinės būklės aktų keitimo dėl lyties pakeitimo tvarkos nebuvimas. Abu nurodyti aspektai (apimantys iš CK 2.27 str. 2 d. kylančią pareigą įstatymu nustatyti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką) nulemia Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos neturtinės žalos turinys atitinka nustatytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010. Pareiškėja po lyties pakeitimo operacijos visose valstybės valdžios institucijose, kuriose reikalinga pateikti asmens tapatybės dokumentą, privalėjo atskleisti privataus pobūdžio informaciją, sulaukti nemalonių klausimų ir vertinimų, žeminančių replikų. Neturėjo galimybės pasinaudoti visomis sveikatos medicininio patikrinimo paslaugomis, nes jos asmens identitetas buvo fiksuojamas pagal buvusius asmens tapatybės dokumentuose įrašus. Taigi neturtinės žalos atsiradimas sietinas ne tik su situacija, buvusia iki lyties pakeitimo operacijos, medicininių paslaugų neprieinamumo, bet ir su faktine situacija po lyties pakeitimo operacijos, dėl civilinės būklės aktų pakeitimo Lietuvoje, vėliau Airijoje. Pareiškėja patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų valstybės veiksmų, nes konfliktas tarp socialinės realybės ir teisės, sukelia priežastis, dėl kurių transseksualus asmuo patenka į tokią padėtį, kurioje patiria pažeminimą, yra pažeidžiamas, nesaugus. Tai, kad Lietuvoje nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių tokį gydymą, negali nulemti asmens pasirinkimo laisvės būti tuo, kuo jis jaučiasi esąs. Dėl teisinio reglamentavimo nebuvimo, pareiškėja buvo priversta ieškoti būdų užsienio valstybėse atlikti chirurginę operaciją, surasti finansinius šaltinius, po atliktos operacijos nebuvo užtikrinta teisė į tolesnį gydymą Lietuvoje.