Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-1699-186/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-20
Bylos Nr.
e2-1699-186/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01152-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Embex“
Trečiasis asmuo
E. B., K. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1699-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01152-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Embex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Embex“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl įpareigojimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir leidimo antrą kartą įkeisti turtą; tretieji asmenys E. B. ir K. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Embex“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BAB bankui SNORAS ir prašė įpareigoti atsakovę įvykdyti natūra prievolę, kylančią iš šalių sudaryto susitarimo dėl kredito refinansavimo, t. y. įpareigoti atsakovę leisti įkeisti ir suteikti teismo leidimą įkeisti antriniu (paskesniu) įkeitimu AB DNB bankui arba kitam bankui, kuris sutiks refinansuoti ieškovei išduotą kreditą, atsakovei įkeistą turtą, ir įpareigoti atsakovę priimti kredito grąžinimą refinansavimu, ieškovei sumokant atsakovės nurodytą sumą 3 395 795 Eur; šios sumos sumokėjimą laikyti tinkamu prievolių pagal kredito sutartį įvykdymu ir, atitinkamai, laidavimo sutarties bei atsakovei įkeisto turto hipotekos pasibaigimu.Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos uždrausti atsakovei BAB bankui SNORAS realizuoti / parduoti tretiesiems asmenims visas reikalavimo teises į ieškovę UAB „Embex“, kylančias iš 2008 m. spalio 11 d. kredito sutarties Nr. 031-03437 su visais vėlesniais pakeitimais (toliau – Kredito sutartis), o taip pat imtis bet kokių su tokiu pardavimu susijusių veiksmų. Nurodė, kad atsakovė, nepaisydama sudaryto susitarimo, jau yra priėmusi sprendimą parduoti reikalavimo teises, kylančias iš Kredito sutarties, ir aktyviai ieško jų pirkėjo. Tuo atveju, jei atsakovė savo ketinimus įvykdytų iki galo, reikalavimo teises įgytų tretieji sąžiningi įgijėjai, kurių teisės būtų ginamos papildomai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų paprasčiausiai neįmanomas. Atsakovei dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamų pasekmių nekils, kadangi kreditas yra užtikrintas įkeistu turtu, kurio vertė beveik dvigubai viršija kredito dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės UAB „Embex“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas nurodė, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. Ieškovė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės ketinamas perleisti reikalavimas išimtinai susiję su kreditoriaus asmeniu, nenurodė / nepateikė. To nepatvirtina ir ieškovė nurodyta aplinkybė, kad, kreditoriui pasikeitus, ieškovė būtų priversta inicijuoti naujus teisminius procesus. Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra bankrutavęs bankas. Šiuo metu vyksta turto pardavimo procesas, ir iš gautų lėšų siekiama maksimaliai patenkinti banko kreditorių reikalavimus. Pritaikius ieškovės prašomas taikyti apsaugos priemones, t. y. atsakovei uždraudus realizuoti / parduoti tretiesiems asmenims reikalavimo teises į ieškovę, bankas negautų numatytų pajamų, atitinkamai kreditoriai patirtų žalą, o ieškovė, jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, ir atsakovei perleidus reikalavimo teises į ieškovę tretiesiems asmenims, galės siekti tęsti sutartinius santykius ir su naujuoju kreditoriumi. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės su ieškinio reikalavimais nesusijusios ir prieštarauja proporcingumo principui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Embex“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė galės tęsti santykius su naujuoju kreditoriumi, kadangi ieškovė negalės priversti naujojo kreditoriaus vykdyti atsakovės sudarytą sandorį dėl kredito grąžinimo refinansavimu.Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė be ieškovės sutikimo gali perleisti reikalavimą į ieškovę, kadangi atsakovė jau yra sudariusi sandorį dėl kredito grąžinimo refinansavimu, kuris įpareigoja atsakovę priimti ieškovės kredito grąžinimą refinansavimu.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei uždraudus parduoti reikalavimo teises į ieškovę tretiesiems asmenis, atsakovė negaus numatytų pajamų. Atsakovės reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, o suma skirta kredito refinansavimui, būtu pervesta atsakovei nedelsiant po tai, kai būtų leistas antrinis įkeisto turto įkeitimas.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neva nesusijusios su ieškinio reikalavimu. Atitinkamai, neva nėra realios rizikos, kad bus itin apsunkintas arba neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu atsakovė perleis reikalavimą pagal Kredito sutartį trečiajam asmeniui, neliks jokios galimybės įvykdyti ieškovės ieškinio reikalavimo – t. y., kad atsakovė įvykdytų sandorį natūra, kadangi trečiasis asmuo perims teises ir pareigas tik pagal Kredito sutartį, o ne pagal sandorį dėl kredito grąžinimo refinansavimu. Teismas neatsižvelgė į ieškovės išdėstytus argumentus, kad atsakovė, nepaisydama su ieškove sudaryto sandorio dėl kredito grąžinimo refinansavimu, aktyviai ieško pirkėjo, norinčio įsigyti reikalavimo teises į ieškovę, kylančias iš Kredito sutarties.Teismas padarė grubų proceso taisyklių pažeidimą, nes priėmė atsakovės atsiliepimą į ieškovės papildomus paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių kitą dieną po teismo posėdžio ir, ne gana to, vadovavosi šiame atsiliepime išdėstytais nepagrįstais atsakovės teiginiais.Atsakovė BAB bankas SNORAS prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepime atkartoja teismo nutartyje išdėstytus argumentus, jiems pritardama, bei papildomai nurodo šiuos argumentus:Šalys nesudarė sandorio dėl kredito grąžinimo „refinansavimo“ būdu. Kredito sutartis nebuvo pakeista, nebuvo susitarta dėl kitokio kredito grąžinimo būdo. Todėl ieškinio reikalavimai vertintini kaip prima facie nepagrįsti.CK 6.107 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Todėl net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog Kredito sutartis tarp šalių buvo pakeista sudarant „refinansavimo” susitarimą, tokio susitarimo pasekmės pereis ir naujajam kreditoriui, t. y. jis perims tokią prievolę, kokia yra tarp skolininko ir buvusio kreditoriaus.Teismas jokių civilinio proceso taisyklių nepažeidė, kadangi 2016 m. birželio 29 d. banko atsiliepime į ieškovės papildomus paaiškinimus nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, kuriais teismas būtų galėjęs vadovautis priimdamas nutartį.Tretieji asmenys E. B. ir K. B. atsiliepime nurodė, kad visiškai palaiko ieškovės atskirąjį skundą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovei sudaryti tam tikrą sandorį ir imtis bet kokių su tokio sandorio sudarymu susijusių veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad su atsakove sudarė susitarimą dėl kredito refinansavimo, kurio pastaroji nevykdo. Todėl ieškovė reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovę įvykdyti jos prievoles natūra. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindžia ta aplinkybe, kad atsakovė bankroto procese ketina realizuoti savo reikalavimo teises, kylančias iš šalių sudarytos Kredito sutarties. Byloje nėra ginčo, kad yra pradėtas šių reikalavimo teisių pardavimo procesas.Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. To pateis straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.Apeliantė teigia, kad atsakovei perleidus trečiajam asmeniui reikalavimo teises, kylančias iš Kredito sutarties, naujasis kreditorius negalėtų būti priverstas vykdyti atsakovės sudaryto susitarimo dėl kredito grąžinimo refinansavimu. Apeliantė akcentuoja, kad pastarasis susitarimas yra sudarytas su atsakove ir neįpareigotų naujojo kreditoriaus, kuris reikalavimo teises perimtų tik pagal Kredito sutartį, bet ne pagal minėtą susitarimą. Tokie argumentai nepagrįsti, kadangi apeliantės įrodinėjamas susitarimas dėl kredito refinansavimo sąlygų iš esmės reikštų Kredito sutarties pakeitimą. Apeliantė neargumentuoja, kodėl toks susitarimas neįpareigotų naujojo kreditoriaus, kuris perimtų visas atsakovės, kaip kredito davėjos, teises ir pareigas, kylančias iš Kredito sutarties. Todėl negalima teigti, kad apeliantės įrodinėjamas susitarimas dėl kredito refinansavimo sąlygų ir jo pagrindu reiškiamas reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu taip, kad skolininkui tai turi esminės reikšmės. Jeigu atsakovė perleistų savo reikalavimo teises pagal Kredito sutartį, tokiu atveju apeliantė kaip skolininkė turėtų teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.).Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovei realizavus reikalavimo teises, kylančias iš Kredito sutarties, apeliantė savo teises būtų priversta ginti inicijuodama naujus teismo procesus. Apeliantės reikalavimai kildinami iš šalių sudaryto susitarimo dėl kredito refinansavimo, kuris, kaip minėta, iš esmės reikštų Kredito sutarties pakeitimą. Tuo atveju, jeigu atsakovė perleistų iš Kredito sutarties kylančias reikalavimo teises dar nepasibaigus šiam teisminiam procesui, byloje turėtų būti sprendžiamas atsakovės pakeitimo jos procesinių teisių perėmėju klausimas.Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad ieškinio patenkinimo atveju tokio teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas. Apeliantei neįrodžius šios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, konstatuotina, kad teismas prašymą dėl šių priemonių taikymo išsprendė teisingai. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais, nes draudimas atsakovei realizuoti reikalavimo teises, kylančias iš Kredito sutarties, neturėtų esminės reikšmės teismo sprendimo vykdymui, jeigu šis būtų palankus ieškovei. Taip pat sutiktina su teismo išvada, kad toks apribojimas neproporcingai suvaržytų atsakovės ir jos kreditorių teises.Atskirajame skunde nurodomas teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas dėl to, kad kitą dieną po teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas priėmė atsakovės atsiliepimą į ieškovės papildomus paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Toks argumentas neturi esminės reikšmės teisingam ginčo klausimo išsprendimui, juolab, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog minėtas procesinis dokumentas teisme buvo gautas 2016 m. birželio 29 d., t. y. teismo posėdžio dieną. Šiame procesiniame dokumente buvo išdėstyti atsakovės atsikirtimai į ieškovės tą pačią dieną pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau jokių esminių naujų argumentų atsakovė jame nenurodė.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis palinktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas