- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-331-397-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. M., A.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Danielis Sabeckis
Teisėja A.Vailionienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
NUTARTI S
2007 m. gegužės 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, prokurorui Jonui Vitkauskui, dalyvaujant nuteistajam A. M., jo gynėjai advokatei O. K., nukentėjusiajai D. B., jos atstovui advokatui Danieliui Sabeckiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl 2007 m. kovo 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš A. M. 2767,03 Lt D. B. nusikaltimu padarytai turtinei (767,03 Lt) ir neturtinei (2000 Lt) žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismas A. M. pagal BK 140 str. 1 d. nuteisė už tai, kad jis 2006 m. liepos 12 d. apie 6.45 val., Lazdijų r. Seirijų sen. Gervėnų k., žvyruoto kelio, einančio tarp jo ir D. B. gyvenamųjų namų kelkraštyje, vieną kartą smūgiavo rankos kumščiu D. B. į dešinę galvos pusę, o jai nukritus, įspyrė ne daugiau šešiolika kartų į įvairias kūno vietas ir taip tyčia nežymiai sutrikdė D. B. sveikatą dėl kraujosrūvų odoje abiejuose žąstuose, dešiniajame dilbyje, dešiniame sėdmenyje ir abiejose šlaunyse, odos nubrozdijimų dešiniajame dilbyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. nesutinka su Lazdijų rajono apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu. Nurodo, kad pagrindai nuosprendžiui panaikinti yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Neobjektyviai įvertinti byloje esantys įrodymai, padarytos nepagrįstos išvados. Teigia, jog neįvykdė nusikaltimo D. B. atžvilgiu, 2006 metų liepos mėnesio 12 dieną apie 6.45 valandą nesmūgiavo rankos kumščiu D. B. į dešinę galvos pusę, nespyrė jai ne daugiau kaip šešiolika kartų į įvairias kūno vietas, nesutrikdė jos sveikatos, o tik žodinio konflikto metu galėjo pavartoti įžeidžiančius ar necenzūrinius žodžius.
Nurodo, kad nuosprendyje ne visai teisingai perteikti jo parodymai, kurie užrašyti teismo posėdžio metu (b.l. 49-50-51). 2006-07-12 jis su žmona atnešė 38 litrų bidoną pieno ir pamatė, kad D. B. bidonas pastatytas ne ant jo sukalto bokštelio, o padėtas kelkraštyje. Tada pastebėjo vėl išverstą riboženklį. Grįžau namo paimti dviejų bakelių po 15 litrų, o žmona nuėjo prie veršelių. Kai grįžo antrą kartą su tom dviem talpom pieno, pamatė D. B., keliančią savo žalią bakelį ant jo pieno bokštelio. Kilo žodinis konfliktas dėl pieno bokštelio ir išversto riboženklio. Taip abiem besiginčijant, atėjo jo žmona, ji taip pat pasakė kelis žodžius. Abu su žmona nuėjo atsinešti kastuvo riboženkliui įkasti ir abu kartu grįžo. Jiems nueinant D. B. kažką rėkavo, o grįždami ją rado stovinčią ant mūsų žemės. Ši rėkė, kad nekasiu, kad tai ne jo žemė, kad neleis kast riboženklio. Ji pagriebė riboženklį ir norėjo jį numesti toliau. Žėrė riboženklį ranka, paslydo jai koja, viena ranka pasirėmė, o pati tuo metu suklupo. Jis nuo jos buvau už kokių 2 metrų. Ji atsistojo, stovėjo ir jis su ja žodžiavosi. Taigi, žmona šalia jo nebuvo labai trumpą laiką, kol jis paėmė du 15 litrų talpos bakelius ir juos nunešiau iki bokštelio bei pradėjau ginčytis su D. B.. Netiksliai perteikti jo parodymai suponuoja netikslią išvadą apie 2006-07-12 ryto įvykius. Nesutinka su daroma išvada, kad trumpą laiką žmonos nebuvimas kartu su juo nepatvirtina jo parodymų apie tai, kad smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Kaip nurodė savo parodymuose, atėjus žmonai, jie abu su D. B. ginčijosi. Žmonai priėjus, D. B. toliau barėsi su juo. Jeigu ji būtų nuo jos nukentėjusi iki ateinant žmonai, be abejo, apie tai būtų pasakiusi, tuo pat metu būtų jį apkaltinusi sumušimu ar dar kuo nors.
Mano, kad nepagrįstai, neobjektyviai vertinami jo parodymai apie tai, kad nesudavė nukentėjusiajai smūgių, nepagrįstai daroma išvada, esą jo parodymų niekas nepatvirtino. Tai patvirtina liudytojos A. M. parodymai, kurie visiškai patvirtina jo parodymus, jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo pavartota. Nukentėjusiosios D. B. ir liudytojo J. B. parodymuose pakankamai daug nesutapimų. Liudytojas J. B., duodamas parodymus, nurodo, kad išgirdo kažkokį triukšmą, ėjo į tą pusę ir pamatė pareinančią sumuštą žmoną (b.1.58 2-a lapo pusė). Į teisėjos klausimus, liudytojas jau atsako kiek kitaip: girdėjo keiksmus, M. keikėsi, rankom skėsčiojo, jie abu su mano žmona barėsi. Išėjo pro namą ir pamatė, kad M. eina link savo namų, M. žmona ėjo maždaug už kokių 5-6 metrų prieky A. Pamatė, kad žmona keliasi nuo žemės. Atsikėlusi nuo žemės, paėmė pieno bakelį ir su tuo pienu parėjo. Pakalbėjom, ką daryti. Kai atvažiavo pienininkai, ji pieną pridavė. Liudytojas nežino, kam skambino žmona. Jis su žmona gyvena, bet miega atskirai, atskiruose pastatuose. Žmona buvo apsirengusi, sužalojimų nematė, Tik vėliau, tą pačią dieną parodė sužalojimus ant rankų ir kojų. Kad būtų, kur nors prakirsta, nematė. Taip pat nurodė, kad prieš dvi dienas ant žmonos rankų kraujosruvų nematė. Liudytojas nurodė, kad prieš žmoną smurto nevartojo, aišku, pasibara. Taigi, liudytojas nevienodai nurodo, ką veikė jo žmona, kai jis ją pamatė išgirdęs triukšmą: pamatė pareinančią, matė besikeliančią nuo žemės. Neaišku, kuris liudijimas yra teisingas.
Vertinant liudytojų, nukentėjusiosios parodymus, svarbu yra tai, kad konflikto metu buvo tryse: jis, jo sutuoktinė A. M. ir nukentėjusioji D. B.. Visų kitų proceso dalyvių parodymai yra išvestiniai, jie nebuvo tarp jos ir D. B. kilusio žodinio konflikto dalyviai ar tiesioginiai liudytojai. Todėl svarbiausi yra trijų asmenų parodymai: jo ir A. M. nurodytos aplinkybės sutampa, o nukentėjusiosios parodymai visiškai priešingi.
Teismo posėdyje specialistas S. J. paaiškino, kad nors didžioji dalis kraujosruvų pagal dydį panašios (ilgio ir pločio santykis), jis negali daryti išvados, ar tai atsirado spaudžiant pirštais, ar kitais konkrečiais daiktais, nes žalojančių daiktų savybės nenustatytos. Gali daryti išvadą, kad tai poveikis kieto buko daikto, turinčio ribojantį paviršių. Daikto paviršius nebūtinai turi atitikti atsiradusios kraujosruvos paviršiui (dydžiui). Kraujosruvos atsiranda valandos bėgyje nuo poveikio padarymo.
Tiek specialisto paaiškinimai, tiek informacija specialiojoje literatūroje, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. B. buvo sužalota ar susižalojo prieš 8-9 valandas iki specialisto apžiūros, todėl specialisto išvada negali būti įrodymu, lemiančiu jo kaltę, nes jis D. B. nesumušė. Žodžiai, kad ir labai nepadorūs, įžeidžiantys, fizinių sužalojimų žmogaus kūne nepalieka. Kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo nukentėjusiąją, šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nenustatyta.
Nesutinka su nuosprendžio argumentais, atmetančiais gynybos argumentus dėl kritimo trajektorijos. Nors jis nukentėjusiajai nesudavė smūgio į dešinę galvos sritį, tačiau esant smūgiui į dešinę galvos dalį, kūnas, veikiamas smūgio jėgos, juda smūgio kryptimi. Taigi, sudavus smūgį į dešinę pusę, kūnas krenta ant kairiosios pusės. Jei smūgis suduodamas sukamuoju judesiu, kūnas gali kristi ant nugaros arba ant krūtinės. Tačiau nėra jokių paaiškinamų argumentų, įrodymų, kad kūnas, veikiamas smūgio į dešinę pusę, nukristų ant dešinio šono. Teigia, kad nukentėjusioji, sugalvojusi (viena ar su kieno nors padėjimu) jos tariamo sumušimo scenarijų, objektyviai neįvertino visų aplinkybių, nesugalvojo labiau įtikinamo ir pagrįsto jos tariamo sumušimo mechanizmo. Teismas nevertino, ar guminiais batais gali būti padaromi būtent tokie sužalojimai, kokie nustatyti nukentėjusiajai.
Dėl paminėtųjų aplinkybių prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-03-15 nuosprendį ir jį išteisinti bei panaiktinti priteistus ieškinius.
Nukentėjusioji D. B. atsikirtimuose į A. M. apeliacinį skundą prašo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad A. M., neigdamas kaltę, siekė išvengti atsakomybės.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji D. B. ir jos atstovas prašė skundą atmesti ir priteisti advokato paslaugų išlaidas, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. M. kaltu BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Šias išvadas teismas grindė nukentėjusiosios D. B., liudytojų J. B., A. B., A. Z., S. Ž., R. Z. parodymais, kurie patvirtino nukentėjusios teiginius, jog ji 2006-07-12 buvo sumušta A. M.. Minėtų liudytojų parodymai iš esmės yra vieningi, juose nukentėjusioji skirtingiems žmonėms nurodė tas pačias jai padarytų sužalojimų aplinkybes.
Nuteistojo A. M. versiją patvirtina liudytoja A. M., kuri gi yra apelianto sutuoktinė. Iš jos duotų parodymų akivaizdu, jog buvo momentas, kuomet ji nematė įvykio dalyvių, nes tuo metu buvo prie veršelių ir tik čia būdama išgirdo riksmus, kurie sklido nuo bokštelio. Kadangi bokštelį užstoja krūmas, tai ji nematė, kas tuo metu įvyko tarp jos sutuoktinio ir nukentėjusiosios.
Apelianto nurodomi tam tikri nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų skirtumai, nesutapimai yra visiškai neesminiai ir neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių apie jos sužalojimą objektyvumu.
Kad D. B. iš karto po įvykio nurodė kaltininką – A. M. patvirtino ne tik pirmos instancijos teisme apklausti, virš paminėti liudytojai, bet tai matyti ir iš teismo medicinos specialisto išvados, kurioje, po įvykio tepraėjus šešioms valandoms, užfiksuota, kad D. B. medicinos darbuotojams taipogi nurodė A. M. kaip ją sužalojusį asmenį, nurodė ir sužalojimo būdą.
Be to, teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas bei anksčiau jo pateikta specialisto išvada Nr. G 674/06(06) patvirtino, jog sužalojimai nukentėjusiajai D. B. buvo padaryti ne kelyje ir delne, kaip kad nurodo nuteistasis, jog nukentėjusioji slysdama pati galėjo susžaloti būtent šias kūno vietas, o šlaunyse, dilbyje, sėdmenyse, be to sužalojimai padaryti ne vieno, o šešiolikos trauminių poveikių pasekoje.
Nuteistojo argumentas dėl nukentėjusiosios negalimo kritimo ant dešinės pusės taip pat atmestinas, kadangi įvykio metu D. B. rankoje laikė talpą su pienu, kas galėjo įtakoti jos pusiausvyrą.
Kaip iš nukentėjusiosios, taip ir iš paties nuteistojo parodymų seka, kad tarp šių asmenų nuo seno yra priešiški, konfliktiški santykiai, nuteistasis D. B. įtarinėja ir pyksta ant jos už tariamą įskundimą pareigūnams ir pan. Tad vien ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis neteisėtai elgtis nukentėjusiosios atžvilgiu, motyvą turėjo.
Esant paminėtoms aplinkybėms pirmos instancijos teismas, kruopščiai išanalizavęs įrodymų visetą byloje, pagrįstai atmetė A. M. iškeltą versiją dėl įvykio ir įvertino ją kaip gynybinę., ir visiškai pagrįstai rėmėsi tiesiogiai apie nusikalstamos veikos padarymą nurodžiusios D. B. parodymais.
Nors nuteistasis ginčija, jog nuosprendyje neteisingai perteikti jo parodymai, kurie užrašyti teimo posėdžio metu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis, net ir atstovaujamas gynėjo, būtų pageidavęs per tris dienas nuo teisiamojo posdžio protokolo pasirašymo pasinaudoti teise ir teismui pateikęs dėl to savo pastabas, ar nurodęs jo neteisingumą ar neišsamumą (BPK 261 str.).
Pirmos instancijos teismas, priteisdamas nuteistajam atlyginti nukentėjusiąjai nusikaltimu patirtą žalą, mažino ją. Teismas šį savo sprendimą motyvavo, atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias tokiu atveju įstatymas nurodo. Taip pat teismas atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl paminėtųjų aplinkybių analizės, apelianto skundas pagal jo nurodomus motyvus yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.1 d. 1 p., 106 str. 2 d.,
nutarė:
Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš A. M. D. B. penkis šimtus litų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.