- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-29
- Bylos Nr.
- N-444-265-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarties E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas E. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. kovo 11 d., apie 19.58 val., Vilniaus gatvėje, Pabradėje, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į lenkiamą automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei namą, iš įvykio vietos pasišalino, neblaivumo patikrinimo vengė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 70 ir 171 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 23 d. nutarimu E. G. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 60 mėnesių.
II.
E. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, jog nutarime nurodytą dieną ir laiku jis transporto priemonės nevairavo, nes tuo metu su draugais buvo svečiuose pas A. G., kur išgėrinėjo ir apie 17 val. užmigo. Pažymėjo, jog jo automobilis Renault Espace stovėjo prie A. G. namo, o apie 20 val. jį pažadinę draugai pasakė, jog A. G. padarė su jo automobiliu avariją, kai važiavo į kuro kolonėlę pirkti alkoholio. Paaiškino, jog tai sužinojęs jis paprašė draugų, kad nuvežtų jį į įvykio vietą, kur atvykęs pamatė A. G., sėdintį policijos automobilyje. Pabrėžė, jog pastarasis savo kaltę pripažino, o jis atsisakęs tikrintis girtumą, nes ne jis sukėlė eismo įvykį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartimi E. G. skundo netenkino konstatavęs, jog pastarojo kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, o nuobauda, nustačius pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir atsižvelgus į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, parinkta tinkamai. Teismas pažymėjo, jog E. G. teiginius, jog eismo įvykį padarė jo draugas A. G., o jis pats tuo metu girtas miegojo, patvirtino apklausti liudytojai A. G. ir A. P., tačiau šių liudytojų parodymai įvertinti kritiškai, nes jie yra pareiškėjo draugai, o paties E. G. pozicija dėl to, ką jis veikė pažeidimo padarymo metu yra nenuosekli, t. y. 2007 m. kovo 11 d. jis nenurodė policijos pareigūnams, kad eismo įvykio metu jis miegojo A. G. namuose, o jam priklausantį automobilį paėmė be jo žinios ir vairavo koks nors kitas asmuo, priešingai, E. G. melagingai nurodė policijos pareigūnams savo pavardę, atsisakė rašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio, negalėjo tiksliai paaiškinti aplinkybių, kaip jis susiplėšė savo rūbus, išsitepė juodžemiu rūbus ir rankas (šios aplinkybės negalėjo paaiškinti ir teismo posėdyje), o tą aplinkybę, kad eismo įvykio metu miegojo, nurodė policijai tik praėjus dviems dienoms po eismo įvykio ir šiame paaiškinime nenurodė jokių asmenų, kurie galėtų patvirtinti jo nurodytą aplinkybę. Teismas pažymėjo, jog asmens elgesys, kai jis atsisako paaiškinti policijai sau pačiam naudingas aplinkybes, kurios paneigtų jam keliamus įtarimus, nėra logiškas ir įtikinantis. Nutartyje nurodyta, jog liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. A. parodė, kad eismo įvykio vietoje buvę žmonės jam pasakė, jog eismo įvykyje paliktą automobilį Renault Espace įvykio metu vairavo E. G., o maždaug po 30 min. į eismo įvykio vietą atėjęs A. G. pasakė, kad jis vairavo šį automobilį, po 20 minučių eismo įvykio vietoje buvę žmonės parodė pro eismo įvykio vietą einantį E. G. kaip tą patį asmenį, kuris vairavo automobilį, todėl jį sustabdė ir pastebėjo, kad šis buvo neblaivus, kelnės suplėšytos, rūbai ir rankos ištepti juodžemiu, kai eismo įvykio vietoje buvo juodžemis. Pareigūnas parodė, jog E. G. jam prisistatė kito asmens pavarde ir teigė nieko nežinantis apie eismo įvykį, negalėjo paaiškinti, kur jis išsitepė ir susiplėšė savo rūbus, atsisakė rašyti paaiškinimą, vengė neblaivumo patikrinimo, o po dviejų dienų parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jo automobilį vairavo A. G. Atsižvelgęs į tokius parodymus, teismas padarė išvadą, jog N. A. parodymai visiškai atitinka jo tarnybiniame pranešime aprašytas aplinkybes, todėl kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas, remdamasis protokolu, eismo įvykio vietos schema, N. A. tarnybiniu pranešimu, liudytojų I. Š., O. V., Č. M. parodymais, įvertinęs A. G. ir E. G. paaiškinimus, nutarime padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog 2007 m. kovo 11 d., apie 19.58 val. Vilniaus g., Pabradėje, vairuodamas automobilį Renault Espace eismo įvykį sukėlė E. G., kuris po eismo įvykio iš jo vietos pažeisdamas KET reikalavimus pasišalino, vengė neblaivumo patikrinimo
III.
E. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti sušvelninant paskirtą nuobaudą, t. y. neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonės arba sumažinti tokios teisės atėmimo laikotarpį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl savo netinkamo elgesio nuginčyti teismo išvadas jam sunku, teismas visus įrodymus ištyrė ir įvertino, todėl gailisi, kad jo elgesys sukėlė abejonių dėl fakto tiek policijos pareigūnams, tiek teismui. Taip pat pažymi, jog teismas neįvertino tai, kad jis gyvena su tėvais, motina yra I grupės invalidė, tėvas yra po operacijos ir negali vaikščioti, todėl teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų jiems padėti. Pažymi, jog savo netinkamu elgesiu sukėlė problemų ne tik sau, bet ir ligotiems tėvams. Prašo teismo patikėti jo siekiu gyventi tvarkingai.
Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai įrodymų teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti, išanalizavo visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone juos tinkamai įvertino (ATPK 257 str.), ką beje pripažįsta ir pats apeliantas, bei kas leidžia teigti, jog E. G. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, veika (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) kvalifikuota tinkamai.
Teikdamas apeliacinį skundą E. G. siekia nuobaudos rūšies pakeitimo arba paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio sutrumpinimo grįsdamas tai savo gailesčiu ir specialiosios teisės turėjimo būtinumu sergantiems tėvams prižiūrėti.
Apeliantui subendrinta nuobauda skirta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją, kuri suformuluota kaip alternatyvi, t. y. leidžia skirti vairuotojams baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų
Pažymėtina, jog įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nuobaudos rūšis negali būti keičiama ir paskirtas jos dydis nemažintinas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamais pažeidimais asmuo trečią kartą per metus laiko nusižengia kelių eismo tvarkai, t. y. jau buvo baustas administracine nuobauda už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, kas yra administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), be to, padaryti pažeidimai yra grubūs KET nesilaikymo atvejai (kliudyta greitosios pagalbos mašina, eismo įvykio metu smarkiai apgadinta paties vairuota transporto priemonė), o byloje nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto teiginys, jog gailisi – vertintinas kaip deklaratyvus, nes pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, t. y. nuoširdus gailestis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma, kaip yra šiuo atveju. Apeliantas per savo trumpą vairuotojo stažą (asmuo 1984 m. gimimo) antrą kartą padaro vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – pasišalinimą iš įvykio, su kuria yra susijęs, vietos. 2006 m. liepos 28 d. nutarimu už analogišką pažeidimą jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 11 d. nutartimi paskirtą nuobaudą pakeitė į 1000 litų baudą nustatęs, jog E. G. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje laikytis KET reikalavimų ir t.t. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tačiau kaip matyti, tokia nuobauda nuo KET pažeidimų darymo asmens neatgrasė, paskirta bauda iki šiol nesumokėta. Dėl skundo teiginių, jog teisė vairuoti reikalinga padėti sergantiems šeimos nariams pasakytina, jog tam teisė vairuoti nėra reikalinga, be to, tokia aplinkybė leistinomis įrodinėjimo priemonės nepagrįsta. Pažymėtina, jog galimai dėl teisės vairuoti netekimo kilsiantys nepatogumai yra neišvengiami, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas visada sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams.
Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia asmenį charakterizuoti kaip ypatingai nedrausmingą vairuotoją, sistemingą KET pažeidėją, todėl jam Institucijos nutarimu skirta ir pirmosios instancijos teismo palikta galioti nuobauda nėra per griežta ir šiuo atveju efektyviausia siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.