Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.;20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.

2017 m. balandžio 20 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas E. V. skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) bei Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl galimai nepagrįsto jo konvojavimo iš Kauno TI į Panevėžio AVPK, neužtikrinant tinkamų sąlygų pailsėti bei neįgyvendinant pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Dėl šios priežasties reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valstybės valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Panevėžio AVPK ir Kauno TI) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, ar Panevėžio AVPK ir (ar) Kauno TI bei ar šių įstaigų pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme veikė neteisėtai arba neveikė teisėtai, taip pat tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Kalinamųjų, sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.1R-240/1V-246patvirtintos Konvojavimo taisyklės (ginčui aktuali 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-384/1V-916 redakcija) (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), kuriose nustatyta, jog konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas šiose taisyklėse išvardintais būdais ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą (Taisyklių 3 punktas). Pagal Konvojavimo taisyklių 4 punktą, viena iš konvojavimo rūšių yra planinis konvojus – tai konvojus kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 12 punktu, jeigu konvojuojamuosius būtina skubiai pristatyti iš Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos į paskirties vietą, tai rašytinė paraiška vienu metu pateikiama Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms ar teritorinės policijos įstaigos konvojavimo padaliniui. Užtikrinti sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą bei vykdymą, tame tarpe ir konvojuoti suimtuosius nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą priskirtina Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir 7 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad vykdant Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį, pareiškėjas 2016 m. gegužės 4 d. iš Alytaus pataisos namų buvo konvojuotas į Kauno TI, 2016 m. gegužės 6 d. iš Kauno TI konvojuotas į Panevėžio AVPK ir atgal į Kauno TI, o 2016 m. gegužės 11 d. iš Kauno TI grąžintas į Alytaus pataisos namus (b. l. 7, 29, 31, 39-40, 76). Vadovaujantis byloje nustatytais duomenimis, sprendžiama, kad konvojavimas iš Alytaus pataisos namų į Kauno TI vykdomas tik trečiadieniais, o iš Kauno TI į Panevėžio AVPK areštinę – antradieniais ir penktadieniais (b. l. 7, 76). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Panevėžio AVPK areštinę planiniu konvojumi buvo pristatytas 2016 m. gegužės 6 d. 11 val. 35 min. ir tą pačią dieną 13 val. 53 min. konvojuotas atgal į Kauno TI (b. l. 29-30, 55).

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 redakcija) 2 straipsnio 2 dalį, suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme.

Atsakovės atstovo Panevėžio AVPK atsiliepime pateiktais paaiškinimais, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nustačius, kad pareiškėjo laikymas Panevėžio AVPK areštinėje iki Panevėžio apygardos teismo paskirto 2016 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio dienos pažeistų jo teises, buvo nuspręsta pareiškėją konvojuoti į Kauno TI. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. M., vadovaudamasis abipusiu pagarbos principu, pareiškėjui paaiškino susiklosčiusią situaciją bei nurodė, kad pareiškėjas tą pačią dieną bus konvojuojamas į Kauno TI. Tai, jog pareiškėjas buvo informuotas apie konvojavimą į Kauno TI patvirtina ir minėtojo Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2016 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyti paaiškinimai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas dėl tokio sprendimo neprieštaravo, pokalbio metu jokių nusiskundimų nereiškė, nekalbėjo apie jokius nepatogumus bei neprašė suteikti pasivaikščiojimo (b. l. 28). Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių Kauno TI nusprendė pareiškėją perduoti konvojavimą vykdančiai tarnybai konvojavimui į Panevėžio AVPK 2016 m. gegužės 6 d. Tokių duomenų Kauno TI nepateikė nei atsiliepime, nei teismui 2017 m. vasario 8 d. nutartimi įpareigojus Kauno TI pateikti papildomą informaciją dėl pareiškėjo konvojavimo būtent 2016 m. gegužės 6 d. (b. l. 58-59).

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Kauno TI nepagrįstai nusprendė pareiškėją perduoti konvojų organizuojančiai ir vykdančiai tarnybai 2016 m. gegužės 6 d.

Vadovaujantis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 22 punktu, asmenys, <...> atvykusieji planiniu etapu laikomi areštinėje esančiose paruoštuose laisvose kamerose; prieš tai atliekama dalinė asmens krata ir asmens daiktų apžiūra (b. l. 20-27). Pagal Vidaus tvarkos taisyklių III skyriaus, reglamentuojančio asmenų uždarymo į areštinę tvarką bei jų paskirstymą, tik atlikus dalinę asmens kratą ir asmens daiktų apžiūrą, pradedama asmenų uždarymo į areštinę procedūra: atliekama asmens krata ir jo turimų daiktų apžiūra, kuri taip pat atliekama ir asmeniui išvykstant iš areštinės (22 punktas); užfiksuojami asmens kūno sužalojimai (23 punktas); asmenys pasirašytinai supažindinami su Vidaus tvarkos taisyklėmis, paaiškinamos Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo pasekmės, po to asmenys, laikantis nustatytų izoliavimo taisyklių, paskirstomi į kameras (25 punktas).

Remiantis atsakovės atstovo paaiškinimais, po to, kai atliekamos privalomos procedūros, asmenims yra išduodamas minkštasis inventorius, tačiau nagrinėjamu atveju nusprendus pareiškėją konvojuoti į Kauno TI, Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos procedūros nebuvo atliktos, pareiškėjas laikinai buvo patalpintas į Panevėžio AVPK areštinėje esančią paruoštą laisvą kamerą, kurioje buvo kėdės, lovos, tačiau dėl pareiškėjo laikino laikymo jam minkštasis inventorius nebuvo išduotas.

Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas į Panevėžio AVPK buvo pristatytas 11 val. 35 min. (b. l. 55), o į Kauno TI konvojuotas 13 val. 53 min. (b. l. 30), teismas sprendžia, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje iš viso buvo laikomas 2 val. 18 min. Iš byloje Panevėžio AVPK areštinės pateikto pareiškėjo asmens kortelės išrašo, matoma, kad pareiškėjui buvo atlikta pirminė apžiūra (b. l. 30). Be to, kaip skunde nurodė pareiškėjas, pasikalbėti su Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiuoju specialistu L. M., jis buvo iškviestas į minėtojo pareigūno kabinetą, pareiškėjui taip pat buvo užtikrintas maitinimas patiekiant pietus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinės kameroje buvo laikomas trumpesnį laiko tarpą nei 2 val. 18 min.

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėją Panevėžio AVPK areštinėje laikant tik apie 2 val. ir tuo metu neišdavus minkštojo inventoriaus, pareiškėjo galimybė pailsėti pasinaudojant kameroje esančiu inventoriumi (kėdėmis, lovomis) nebuvo paneigta. Nagrinėdamas bylą, teismas taip pat nenustatė bei tokių duomenų nepateikė pareiškėjas, kad jam yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti užtikrintos specialios laikymo ir (ar) poilsio sąlygos. Iš byloje Alytaus pataisos namų išduotos pareiškėjo asmens bylos 2016 m. gegužės 4 d. pažymos ir Panevėžio AVPK išduotos pareiškėjo asmens bylos 2016 m. gegužės 6 d. pažymos, matoma, kad šių įstaigų gydytojai (bendruomenės slaugytojai) pažymos laukelyje apie konvojuojamojo sveikatos būklę yra pažymėję, jog pareiškėją konvojuoti galima. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad neaprūpinus pareiškėjo minkštuoju inventoriumi Panevėžio AVPK areštinėje, tokiais veiksmais atsakovės atstovas pakenkė pareiškėjo sveikatai ar veikė priešingai nei ginčo laikotarpiu nustatė jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Panevėžio AVPK ar jos pareigūnų veiksmų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-110 redakcija) 4 punktas įtvirtino nuostatą, kad nuteistųjų, nurodytų Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti požymiai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalies 1 punktą, tokiais asmenimis laikytini nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme. Tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalies nuostata įtvirtina reikalavimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)nuostatas. Atsižvelgiant į aptartą Suėmimo vykdymo įstatyme ir poįstatyminiame teisės akte, t. y. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, nustatytą teisinį reglamentavimą bei nurodytų teisės normų koliziją, teismas, remdamasis ginčo laikotarpiu pareiškėjo turėtu nuteistojo statusu (b. l. 40), daro išvadą, jog sprendžiant dėl pastarojo pareiškėjo reikalavimo, turi būti vadovaujasi BVK nuostatomis. BVK (ginčui aktuali 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr.XII-1818 redakcija)103 straipsnis įtvirtino nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore, kuri išsamiau detalizuota 2 punkte, numatant, jog nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu <...>; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Remiantis Kauno TI direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-73 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) II skyriaus nuostatomis, į Kauno TI atvykstantys suimtieji ir nuteistieji asmenys laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatų (4.1. punktas); atlikus nuteistųjų sanitarinį švarinimą, organizuojamas asmenų uždarymas į kameras iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra, fotografavimas ir daktiloskopavimas (4.2. punktas); atlikus nurodytas procedūras, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, asmenys paskirstomi į kameras (4.3. punktas). Pagal Kauno TI nustatytą suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Kauno TI direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-256, išvedimai į pasivaikščiojimus Kauno TI organizuojami tokiais laiko intervalais: nuo 8.45 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 18.00 val., išvedimas (papildomai) į pasivaikščiojimų kiemelius, kuriuose įrengta sporto įranga, teniso, kompiuterių klasės organizuojamas nuo 17.00 val. iki 22.00 val. (b. l. 45).

Byloje atsakovei atstovaujančio Kauno TI pateiktu Kauno TI suimtųjų (nuteistųjų), atvykusių į tardymo izoliatorių, apskaitos paros žiniaraščio Nr. 65-924 duomenimis, pareiškėjas iš Panevėžio AVPK į Kauno TI 2016 m. gegužės 6 d. buvo pristatytas 17 val. 15 min. (b. l. 41-42). Kaip atsiliepime nurodė atsakovei atstovaujantis Kauno TI, atlikus pareiškėjo kratą ir visas su perkėlimu susijusias procedūras iš Priėmimo ir paskirstymo skyriaus, pareiškėjas apie 18.30 val. – 19 val. buvo perkeltas į kamerą Nr. 236 (b. l. 37; 40).

Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad žodžiu kreipėsi į Kauno TI pareigūnus ir prašė išvesti pasivaikščioti. Šią aplinkybę patvirtina Kauno TI 2016 m. birželio 21 d. raštas, kuriuo kalinimo įstaiga atsakė į pareiškėjo 2016 m. birželio 8 d. skundą dėl neišvedimo pasivaikščioti (b. l. 6, 78). Minėtame rašte Kauno TI nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 6 d. pristatytas į Kauno TI Priėmimo ir paskirstymo skyrių žodžiu išreiškė norą pasivaikščioti ir pareigūnas, dirbęs šiame skyriuje, informavo pareiškėją, kad ruošimo paskyrimui į kamerą metu atliekama asmens krata ir daiktų patikrinimas, išduodama patalynė, rankšluosčiai, indai, atliekamas sanitarinis švarinimas, todėl šiame skyriuje esantys suimtieji ir nuteistieji pasivaikščioti nėra vedami. Raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, jog paskyrus pareiškėją į kamerą, šioje kameroje laikomi nuteistieji jau buvo pasinaudoję teise į pasivaikščiojimą gryname ore, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes prie kameros pasikviesti posto pareigūną ir priminti, kad nėra pasinaudojęs teise į pasivaikščiojimą. Atsiliepime Kauno TI nurodė, kad dėl išvedimo pasivaikščioti pareiškėjas turėjo kreiptis į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“ (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-235 redakcija) patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus nuostatai (toliau – ir Kauno TI nuostatai, ir Nuostatai) nustato, kad Kauno TI yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą ir laisvės atėmimo bausmes (1 punktas). Pagal Nuostatų 8.1. punktą, Kauno TI priskirtina užtikrinti įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus.

Remdamasis aptartais duomenimis bei aplinkybe, jog Kauno TI pagal jame nustatytą suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkę, yra galimi papildomi pasivaikščiojimai pasivaikščiojimų kiemeliuose, teismas sprendžia, kad Kauno TI, teisės aktų nustatyta tvarka būdama įstaiga, kuriai priskirtina užtikrinti šioje kalinimo įstaigoje laikomiems asmenims teisės aktuose nustatytas tinkamas suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas, be kita ko, turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjui įstatymu garantuojamą teisę pasivaikščioti gryname ore. Teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjas į Kauno TI kamerą buvo perkeltas jau pasibaigus suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkėje nurodytam pasivaikščiojimo laikotarpiui nuo 13.00 val. iki 18.00 val., nepaneigė atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui pasivaikščiojimą pagal dienotvarkėje nurodytą ir Kauno TI galiojantį papildomų pasivaikščiojimų į kiemelius grafiką, organizuojamą nuo 17.00 val. iki 22.00 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad Kauno TI neužtikrino pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą.

Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių, jog dėl konvojavimo jis buvo priverstas nešioti savo asmeninius daiktus (30 kg) bei iš naujo pasiimti minkštąjį inventorių, teismas vertina byloje surinktus rašytinius įrodymus, t. y. pareiškėjo Asmeninių suimtojo (nuteistojo) daiktų, kuriuos jis turėjo atvykdamas, lentelėje nurodytus duomenis, kurie patvirtina, kad 2016 m. gegužės 6 d. atlikus pareiškėjo turimų daiktų kratą, pareiškėjas su savimi turėjo: marškinėlius, megztinį, kelnes, batus (b. l. 40). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog konvojavus į Kauno TI, jis turėjo iš naujo pasiimti minkštąjį inventorių, vertintina kaip Kauno TI pareigos aprūpinti į tardymo izoliatorių pristatytą asmenį minkštuoju inventoriumi, tinkamu įvykdymu. Atsižvelgiant į tai, minėtieji pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Pripažintina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą neturtinę žalą atlyginant pinigine kompensacija. Atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą).

Teisminėje praktikoje neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, taip pat tai, jog neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, taip pat kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A146-1527/2012ir kt.). Teismas sprendžia, jog Kauno TI nepagrįstai nusprendus pareiškėją perduoti konvojų organizuojančiai ir vykdančiai tarnybai, ir dėl to pareiškėją nepagrįstai konvojavus į Panevėžio AVPK bei atgal į Kauno TI, kur pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, pareiškėjas galėjo jausti tam tikrus nepatogumus. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog toks pažeidimas buvo vienkartinis ir trumpalaikis, byloje nenustatyta, kad dėl nepagrįsto pareiškėjo konvojavimo ir jo teisės į pasivaikščiojimą neužtikrinimo, pareiškėjas patyrė ilgalaikių neigiamų pasekmių psichinei ar fizinei sveikatai, todėl sprendžiama, jog nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, toks pripažinimas laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E.V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas tinkamas suėmimo vykdymo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.