Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1989-12-14 Vilniaus miesto Spalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 str. 2 d. (BK 1961 m.) 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 1990-02-07 Lietuvos Aukščiausiojo teismo veika perkvalifikuota į BK 16 str. 2 d., 146 str. 2 d., bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

2) 1994-05-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 250 str. 2 d. (BK 1961 m.) 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

3) 1995-04-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str.2 d. (BK 1961 m.) 2 metams laisvės atėmimo;

4) 1998-05-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 4 d. (BK 1961 m.) 3 metams laisvės atėmimo;

5) 2001-03-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. (BK 1961 m.) 1 m. laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;

6) 2002-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 16 str., 271 str. 2 d. (BK 1961 m.), 6 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

7) 2003-07-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 3 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2003-12-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2005-06-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 epiz.) 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, BK 64 str. 3 d. pagrindu subendrinta su 2004-04-30 nuosprendžiu paskirta bausme į 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

11) 2008-05-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. (2 epiz.) 30 parų arešto;

12) 2009-02-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo;

13) 2009-11-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo;

15) 2010-04-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. 30 parų arešto, BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., pagrindu subendrinus bausmę su 2010-03-01 bei 2009-11-18 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – 6 mėn. laisvės atėmimo;

16) 2010-06-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu subendrinus bausmę su 2010-04-06 nuosprendžiu paskirta bausme – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;

17) 2010-10-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-17 nutartimi subendrintos BK 63 str. 9 d. pagrindu 2010-06-11 bei 2010-10-01 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė;

18) 2013-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

19) 2014-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 dalį, 178 str. 2, 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmės neatlikęs);

20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-31 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

21) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-25 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str., taikant dalinio sudėjimo principą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose,

22) 2016-05-16 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d., 284 str. 1 d. – 10 mėn. laisvės atėmimo;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: jis, 2015-12-04 apie 07.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančiame šiukšlių konteineryje, rasdamas ir pasiimdamas, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro G5-9PA modelio dujinį pistoletą Reck Nr. 29706, kuris pagal specialisto išvadą Nr. 140-(1674)-IS1-717, yra pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro G5-9PA modelio dujinis pistoletas RECK Nr. 29706, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra C kategorijos šaunamasis ginklas, kurį iki 2015-12-04 12.05 val., laikė ir nešiojosi su savimi turgavietėje, esančioje Vilniuje, L. A. g. 27, kol ginklą surado ir iš jo paėmė policijos pareigūnai.

Taip K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

K. S. panaudodamas fizinį smurtą, įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimą turtą ir dokumentus, o būtent: jis, 2016-10-10 apie 06.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš kambario nuo sofos pagrobė B. K. priklausančią rankinę, 25 eurų vertės, kurioje buvo „SEB“ banko slaptažodžių generatorius, 8,99 eurų vertės, automobilio „Volvo S40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktas, 200 eurų vertės, pakelis maltos kavos „Lavazza CLUB“, 3,99 eurų vertės, 4 vnt. šokolado „Snickers“, bendros 1,79 eurų vertės, pirštuotos vaikiškas pirštinės, 9,99 eurų vertės, rožinės spalvos moteriškas šalikas su užrašu „Avon“, 19,99 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung G 900 Galaxy S5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, su sudaužytu ekranu, 50 eurų vertės, moteriški kvepalai „Avon“, 60 eurų vertės, balto aukso žiedas su deimantais ir graviravimu „Monika 2014“, 1216 eurų vertės, oranžinės spalvos piniginė „M. K.“, 150 eurų vertės, kurioje buvo 10 eurų grynųjų pinigų bei pagrobė dokumentus, t. y. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus B. K. vardu, E. K. vardu išduotą pasą (duomenys neskelbtini) A. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 14177072, o nukentėjusiajai išėjus iš vonios, jis koridoriuje panaudodamas fizinį smurtą, t. y. griebdamas B. K. už kairės rankos, nukentėjusiąją pastūmė, taip atimdamas galimybę priešintis, tokiu būdu nukentėjusiajai B. K. iš rankų išplėšė jai priklausantį 1755,75 eurų vertės turtą bei pagrobė fizinio asmens dokumentus.

Taip K. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atsakomybės blanką.

Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog tokia kaltinamojo K. S. pozicija bylos eigoje liko iš esmės nuosekli, t. y. jis neprisipažino dėl nusikalstamos veikos ir teigė nedaręs nukentėjusiosios B. K. turto plėšimo, o pripažino tik pavogęs rankinuką, tačiau teismas sprendžia, kad tokia jo versija pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią versiją paneigia byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kurios analizė atskleidžia, kad būtent K. S. padarė šią nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo K. S. kaltę pagrindžia nuoseklūs nukentėjusiosios B. K. parodymai, iš dalies liudytojų E. K. bei G. S. parodymai.

Nukentėjusioji B. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016-10-10 ruošėsi į darbą, buvo vonioje, kai išgirdo, kad kažkas paima už durų rankenos. Pamatė svetainėje svetimos striukės dalis. Žmogus išėjo iš svetainės laikydamas jos rankinę, ji bandė atimti tą rankinę, jis ją pastūmė ir išbėgo. Anksčiau kaltinamojo K. S. nepažinojo. Jį atpažino pagal nuotraukas, o po to buvo gyvas atpažinimas, kurio metu irgi atpažino. K. S. buvo jai suėmęs už kairės rankos. Jai ant tos rankos atsirado mėlynės. Kraujosruva buvo ant kairės rankos. Kaltinamasis ją pastūmė, bet ji nenukrito. Dėl sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokie jos parodymai iš esmės nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juose pateiktą ją užpuolusio asmens apibūdinimą. Kita vertus tiek tiesioginis K. S. atpažinimas, tiek jo atpažinimas pagal nuotrauką BPK 20 straipsnio prasme tik stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu iš nukentėjusiajai B. K. pateiktų nuotraukų ji objektyviai atpažino būtent kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris pagrobė jai priklausantį turtą panaudodamas fizinį smurtą.

Teismo vertinimu, visų šių procesinių veiksmų, atliktų su B. K. metu, nukentėjusioji gana aiškiai apibūdino kaltinamojo požymius, kurie jai įstrigo atmintyje, ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad B. K. atpažino ne tą asmenį, ar kad jai buvo nurodyta, kokį asmenį reikia atpažinti.

Tokias aplinkybes patvirtina ir 2016-10-12 protokolas-pareiškimas, kuriuo B. K. kreipėsi į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodydama, jog 2016-10-10 apie 06.45 val. būnant bute, adresu D. G. g. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas buto duris užėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pavogė svetainėje stovinčią rankinę. Dėl įvykio padaryta apie 2000 Eur žala (t. 1, b. l. 1).

Teismas, kaip neįtikinamus, atmeta kaltinamojo teiginius, jog jis nuo nukentėjusiosios buvo per 3-4 metrus, ji nebuvo arčiau priėjusi ir jo nebandė sulaikyti, jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Pirmiausia pažymėtina, kad gyvenimiškai neįtikinama, jog asmuo, pamatęs, kad yra grobiamas jos turtas, nesiimtų jokių veiksmų ir nebandytų jo sulaikyti. Antra, kaip jau minėta aukščiau, kaltinamojo parodymai, priešingai nei nukentėjusiosios parodymai, nebuvo nuoseklūs, jis keitė savo parodymus, todėl teismas jo parodymus toje dalyje, kurioje jis neigia ar menkina savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta kaltinamojo K. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija. Svetimas turtas buvo pagrobtas įsibrovus į nukentėjusiosios butą ir panaudojus fizinį smurtą. Nors nukentėjusioji apie jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą nurodė tik vėlesnių apklausų metu, pastebėjusi ant rankos kraujosruvą, tačiau ji dėl streso ir patirto išgąsčio galėjo nejausti dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto sukelto skausmo bei neprisiminti visų nusikalstamos veikos padarymo detalių. Iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, jog nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas padėjo kaltinamajam K. S. neteisėtai užvaldyti B. K. priklausantį turtą. Be to, iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad nukentėjusiajai B. K. po įvykio padaryta vaizdžiai matoma kraujosruva ant kairės rankos. Taigi, kaltinamojo K. S. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis, t. y. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro šiuo atveju gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog visos trys nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įsibraunant į svetimą patalpą be jos savininko sutikimo. Nors kaltinamasis ir jo gynėja nesutiko su tuo, kad kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiosios butą, tai paneigtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma, pažymėtina, jog tiek nukentėjusioji B. K., tiek liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad buto durys buvo neužrakintos, tačiau uždarytos. Vien ta aplinkybė, kad buto durys nebuvo užrakintos, nepaneigia to, jog kaltinamasis K. S. neturėjo jokio gyvenamųjų patalpų savininko leidimo užeiti į butą, adresu D. G. g. (duomenys neskelbtini). Be to, nors kaltinamasis nurodė, jog buto durys buvo praviros, šią aplinkybę paneigė tiek nukentėjusioji B. K., tiek liudytojas E. K.. Nei B. K., nei E. K. anksčiau kaltinamojo K. S. nepažinojo, byloje taip pat nenustatytas joks šių asmenų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, todėl šių asmenų parodymus teismas vertina kaip patikimus ir pagrindžiančius kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, tai, kad anksčiau nukentėjusiosios nepažinojo ir pastarajai nėra pagrindo jį apkalbėti, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis K. S..

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent K. S., panaudodamas fizinį smurtą, įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimą turtą ir dokumentus, o būtent: jis, 2016-10-10 apie 06.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į butą, esantį D. G. g. (duomenys neskelbtini), ir iš kambario nuo sofos pagrobė B. K. priklausančią rankinę, 25 eurų vertės, kurioje buvo „SEB“ banko slaptažodžių generatorius, 8,99 eurų vertės, automobilio „Volvo S40“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) raktas, 200 eurų vertės, pakelis maltos kavos „Lavazza CLUB“, 3,99 eurų vertės, 4 vnt. šokolado „Snickers“, bendros 1,79 eurų vertės, pirštuotos vaikiškas pirštinės, 9,99 eurų vertės, rožinės spalvos moteriškas šalikas su užrašu „Avon“, 19,99 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung G 900 Galaxy S5“, IMEI Nr. 357749063812177, be SIM kortelės, su sudaužytu ekranu, 50 eurų vertės, moteriški kvepalai „Avon“, 60 eurų vertės, balto aukso žiedas su deimantais ir graviravimu „Monika 2014“, 1216 eurų vertės, oranžinės spalvos piniginė „M. K.“, 150 eurų vertės, kurioje buvo 10 eurų grynųjų pinigų bei pagrobė dokumentus, t. y. asmens tapatybės kortelę Nr. 13389005, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus B. K. vardu, E. K. vardu išduotą pasą Nr. 22353162, A. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 14177072, o nukentėjusiajai išėjus iš vonios, jis koridoriuje panaudodamas fizinį smurtą, t. y. griebdamas B. K. už kairės rankos, nukentėjusiąją pastūmė, taip atimdamas galimybę priešintis, tokiu būdu nukentėjusiajai B. K. iš rankų išplėšė jai priklausantį 1755,75 eurų vertės turtą. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis K. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

K. S. nusikalstama veika atitinka idealią nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir 302 straipsnio 1 dalyje, sutaptį, kadangi jis svetimą turtą neteisėtai užvaldė prieš nukentėjusiąją panaudojus fizinį smurtą, t. y. pagrobė plėšimo būdu, be to, grobimo metu buvo užvaldyti specialūs įstatymo kaip nusikalstamos veikos dalykas numatyti daiktai: asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimas, valstybės tarnautojo pažymėjimas, pasas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis K. S. savo kaltę šia jam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės pripažino iš dalies. Jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ginklą rado šiukšliadėžėje, jį norėjo priduoti policijai. Ginklą būtų gražinęs ginklą policijai, jam jis nereikalingas. Nežinojo, kad turint ginklą reikia kreiptis dėl leidimo. Žino, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Ikiteisminio tyrimo metu dujinis pistoletas Reck Nr. 29706 buvo pateikta specialistui ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2016-02-05 išvada nustatyta, jog tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro G5-9PA modelio dujinis pistoletas Reck Nr. 9706, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas.

Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikoje reguliuoja specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris numato ir leidimų (licencijų) šaunamiesiems ginklams išdavimo tvarką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį. Taigi, kaltinamasis K. S. minėtą dujinį pistoletą turėjo teisę įsigyti ir laikyti tik tokiu atveju, jeigu jis turėtų įstatymais nustatyta tvarka išduotą leidimą.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojo atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, šiame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikrai aplinkybei – leidimo neturėjimui, kai jis yra būtinas, ir tokio būtinojo leidimo neturėjimas nulemia BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų neteisėtumo požymį. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis K. S. turėjo įstatymais nustatyta tvarka išduoto būtino leidimo įgyti ir laikyti (nešiotis) dujinį pistoletą. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme K. S. pripažino, kad dujinį pistoletą rado ir jį būtų nunešęs į policiją, teigė nežinojęs, kad norint disponuoti dujiniu pistoletu reikalingas leidimas, šie jo parodymai yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas teismo posėdžio metu K. S. pripažino, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamojo K. S. parodymais, daiktų apžiūros protokolu bei specialisto išvada buvo neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis K. S., neturėdamas leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, įgijo ir laikė dujinį pistoletą, ir šie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis K. S. be leidimo įgydamas ir laikydamas dujinį pistoletą, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės rūšies ir dydžio

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. S. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas parinkdamas kaltinamajam K. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė vieną smurtinio pobūdžio sunkų nusikaltimą nuosavybei, du apysunkius nusikaltimus. Nukentėjusiajai pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, duomenų apie jo legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, anksčiau teistas 22 kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, aptariamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs ir nepanaikintas. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad kaltinamasis nesistengė pakeisti priešingo teisei elgesio, nusikalstamos veikos buvo jo pragyvenimo šaltinis, nusikalstamo gyvenimo būdo jis nekeitė ir po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl padarė nusikaltimą, o tai jį apibūdina neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių. Kartu įvertinama ir tai, kad K. S. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 163-179), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 48), 2 kartus tirtas ir gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2016-09-27 iki 2016-09-30. Diagnozė: Asocialus tipo asmenybės sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė. Priklausomybės opioidams sindromas (t. 2, b. l. 51). 2016-11-11 specialisto išvadoje nurodoma, kad K. S. nėra jokio pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 57).

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant ne didesnį nei įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. S. paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiosios veikų sutapties būdu. Ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

K. S. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 ir 2016-05-16 nuosprendžiais K. S. paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Kaltinamajam K. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas tris mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-10-21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas K. S. pratęstas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017-01-21. K. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusioji B. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį 4755,75 Eur dydžio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 76-77). Neturtinę žalą įvertino 3000 Eur, turtinę žalą – 1755,75 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamąjį K. S. pripažinus kaltu dėl plėšimo prieš nukentėjusiąją B. K. ir šiai padarius turtinę žalą, kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusioji apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, jog jai buvo padaryta žala, kuri nurodyta civiliniame ieškinyje, palaiko civilinį ieškinį. K. S. buvo jai suėmęs už kairės rankos. Jai ant tos rankos atsirado mėlynės. Kraujosruva buvo ant kairės rankos. Kaltinamasis ją pastūmė, bet ji nenukrito. Dėl sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė. Po šio įvykio nuolat jaučia stresą. Taip pat nurodė, kad jai padaryta žala nebuvo atlyginta.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir 2016-10-12 protokolas-pareiškimas, kuriuo B. K. kreipėsi į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodydama, jog 2016-10-10 apie 06.45 val. būnant bute, adresu D. G. g. (duomenys neskelbtini) pro neužrakintas buto duris užėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pavogė svetainėje stovinčią rankinę. Dėl įvykio padaryta apie 2000 Eur žala (t. 1, b. l. 1).

Teismo vertinimu civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, nustatytas proceso metu nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Nustatytais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas, nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, tad ji neabejotinai turi teisę ir į neturtinės žalos, sietinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nustatytais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai). Teismo aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji įvykio metu patyrė dvasinį sukrėtimą, nes plėšimas jos atžvilgiu buvo įvykdytas įsibraunant į jos gyvenamąją patalpą – butą. Visa tai leidžia spręsti apie nukentėjusios patirtą didelį stresą, realius išgyvenimus dėl pavojaus savo gyvybei, sveikatai ir turtui. Žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, esamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimais, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareikštą ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, o būtent 1200 Eur sumai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš K. S. 185,28 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę K. S. paskirti – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 ir 2016-05-16 nuosprendžiais K. S. paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. S. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2016-10-21 iki 2017-01-24 ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 ir 2016-05-16 nuosprendžius atliktą bausmės dalį bei įskaitytus laikotarpius.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017-01-24.

Kaltinamajam K. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš K. S. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. K. 1755,75 Eur turtinei žalai ir 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.