- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- 2YT-2124-419/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00087-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., V. M., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, D. M., V. M., V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. M. prašo:
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis 0,2928 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. po savo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, nes po jo mirties faktiškai valdo jo turtą.
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. M. paaiškino, kad jo tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Motina V. M. palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Tėvas turėjo žemės sklypą, tėvai turėjo ir gyvenamąjį namą. Pats prižiūri žemės sklypą. Abu jo broliai neprieštarauja, kad jis priimtų tėvo palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M. paaiškino, kad pareiškėjas L. M. yra jo brolis. Su pareiškimu sutinka. Po tėvo mirties liko žemės sklypas. Žino, kad tėvas testamentu žemės sklypą paliko visiems trims broliams, tačiau sutinka, kad palikimą priimtų tik L. M..
Suinteresuotas asmuo V. M. paaiškino, kad sutinka su pareiškimu. Pats gyvena Lenkijoje, todėl į tėvo žemės sklypą nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo V. M. paaiškino, kad neprieštarauja, kad vyro palikimą priimtų sūnus L. M..
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštarauja palikimo priėmimo fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. M. (b. l. 6-8) . 2019 m. sausio 9 d. nutarimu Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po A. M. mirties, nes buvo praleistas terminas priimti palikimą (b. l. 4). Mirusiajam A. M. ir jo sutuoktinei V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2003-02-13 testamentu A. M. visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams V. M., D. M. ir L. M..
Pagal paveldėjimo teisę palikimą sudaro ne bendrą jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Todėl, kol nebus atitinkamai nustatytos žemės sklypo dalys bendrame A. M. ir V. M. turte, A. M. įpėdiniui pareiškėjui L. M. negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo ir jo sutuoktinės nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis 0,2928 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Iš bylos medžiagos, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų D. M., V. M., V. M. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas po tėvo A. M. mirties apdirbinėjo tėvų žemės sklypą, mirusiojo sūnūs D. M. ir V. M. bei mirusiojo žmona V. M. patvirtino, kad palikimo po A. M. mirties nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Taigi teismas prieina išvados, kad po A. M. mirties pareiškėjas L. M. priėmė visą jo palikimą, kurį sudaro ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti šį turtą kaip savo.
Išnagrinėjęs bylą teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. M. po savo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.117 str. 1 d., 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis 0,2928 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.