- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-367-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01195-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2015 m. kovo 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. kovo 31 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,63 prom.), su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 16 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu M. M. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį įspėjimą, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino ir gailisi, anksčiau Kelių eismo taisyklių nėra pažeidęs. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes dirba vairuotoju ir tai yra vienintelis pajamų šaltinis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. R. atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas nurodo, kad M. M. padarė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Skunde nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti reikalinga darbui, šeimos gerovei ir nuvykti į gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio ir skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta įstatyme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. M. M. prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
M. M. pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį buvo paskirtas įspėjimas, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nėra M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per pastaruosius metus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir paskyrė minimalią sankcijose numatytą administracinę nuobaudą. Tai leidžia spręsti, kad buvo įvertintos visos nuobaudos skyrimui reikšmingos bylos aplinkybės. Išnagrinėjus apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog jis dirba vairuotoju ir tai yra vienintelis pajamų šaltinis, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas M. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Tai, kad M. M. savo kaltę pripažino ir gailisi, yra reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau to nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Darytina išvada, kad skiriant mažesnę negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. M. M. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,63 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad apeliantas dirba vairuotoju ir jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, M. M. buvo žinoma ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, šias aplinkybes jis žinojo prieš sėsdamas prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo automobilį neblaivus, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Taigi šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.
Įvertinęs visas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. M. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, M. M. (M. M.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.