- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- T-61-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48940-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Nuteistasis
- T. M.
dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovei Izoletai Ligeikienei,
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose 2024 m. vasario 19 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos skyrius) teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam T. M.. Teikime nurodoma, kad T. M. priežiūros metu du kartus pažeidė teismo skirtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
2. Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
3. Nuteistasis T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su teikime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio. Nurodė, jog teismo skirtus įpareigojimus supranta. Supranta, kad negali vartoti alkoholio, privalo naktį būti namie, dalyvauti programoje. Gailisi, pasižada važiuoti gydytis nuo alkoholizmo.
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apygardos prokuratūros prokuroras prašė teikimą tenkinti. Nurodė, jog nuteistasis du kartus grubiai pažeidė teismo draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Iš probuojamojo paaiškinimų matyti, jog T. M. savo veiksmų kritiškai nevertina, pats netiki, kad gali laikytis šio draudimo. Kadangi nuteistasis nevykdo jam skirtos bausmės, prašo laisvės apribojimą pakeisti į griežtesnę bausmę, t. y. areštą, kurią jau privalės vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas netenkintinas.
5. Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 20 straipsnis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikoma teismo paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo metu nevykdymas ar netinkamas vykdymas be pateisinamų, objektyvių priežasčių.
7. Teismas, prieš keisdamas laisvės apribojimo bausmę areštu, privalo nustatyti, kad nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Tokiu vengimu laikomas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Vengimui taip pat būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis 1S-125-493/2022).
8. Iš rašytinės bylos medžiaga nustatyta, kad T. M. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo bausmės pradžios įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), įpareigojant 3 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, T. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 3 d.
9. Susipažinus su Probacijos skyriaus teikimu ir nuteistojo T. M. asmens byla matyti, kad 2024 m. vasario 6 d. T. M. įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą. Probacijos termino pabaiga numatyta 2024 m. rugpjūčio 3 d. 2024 m. vasario 8 d. nuteistajam sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. Probuojamasis supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę.
10. Teikimas argumentuojamas tuo, kad nuteistasis du kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2024 m. vasario 8 d. apie 9.07 val. T. M. buvo užfiksuotas 0,37 promilių neblaivumas. Probuojamajam buvo primintos teisinės pasekmės už bausmės sąlygų nevykdymą. Tačiau 2024 m. vasario 14 d. gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pranešimas apie tai, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 22.24 val. T. M. nustatytas 2,60 promilės girtumas.
11. Sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu klausimą turi būti vertinama visuma byloje nustatytų aplinkybių, nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės vykdymo laikotarpiu bei kitos šiam klausimui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą.
12. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog T. M. bausmės vykdymo laikotarpiu pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Užfiksuoti du tokie pažeidimai. Teikdamas paaiškinimus teisme, T. M. pripažino tinkamai nesilaikęs draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tačiau nenurodė jokių svarbių, objektyvių priežasčių lėmusių alkoholio vartojimą. Teismas laiko, kad toks nuteistojo elgesys yra nulemtas ne jo piktybiškumo, o labiau atsakomybės stokos bei jį supančios aplinkos. Iš teismo posėdyje duotų T. M. paaiškinimų, matyti, jog probuojamajam trūksta socialinių įgūdžių tiek suvokti savo elgesio pasekmes, tiek imtis aktyvių veiksmų siekiant norimų rezultatų. Tačiau teismo posėdžio metu nuteistasis gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, pasižadėjo stengtis laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir važiuoti gydytis nuo alkoholizmo.
13. Taipogi, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo kita griežtesne bausme, teismas atsižvelgia į tai, kad T. M. teismo skirtą įpareigojimą per 2 mėnesius nuo bausmės pradžios įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje vykdo – 2024 m. vasario 8 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Taip pat tinkamai vykdo teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose - dalyvavo dviejuose smurtautojų šeimoje programos užsiėmimuose. Probuojamasis dėl jam skirto įpareigojimo 3 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, priežiūros metu netikrintas, todėl byloje nėra patvirtinančių ar paneigiančių duomenų apie minėto įpareigojimo vykdymą/nevykdymą. Taigi, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, nuteistasis T. M. tris iš keturių teismo skirtų įpareigojimų vykdo tinkamai. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis bendradarbiauja su Probacijos skyriaus pareigūnais, nepriekaištingai vykdo jų nurodymus, pagal nustatytą grafiką lankosi Probacijos skyriuje, atvyksta individualiam prevenciniam darbui į Probacijos skyrių, nustatytomis datomis (2024 m. vasario 8, 14 d.). Taip pat nustatyta, kad bendrųjų pareigų pažeidimų probacijos pareigūnai neužfiksavo. Priežiūros metu T. M. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka baustas nebuvo. Po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo nenustatyta jokių naujų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Tikėtina, jog ir pats teikimo nagrinėjimas teismo posėdyje, taip pat turės teigiamą poveikį nuteistajam ir T. M. atsakingiau bei uoliau vykdys nustatytas pareigas.
14. Pažymėtina, kad probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu neturi būti formalus ir yra taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog bausmės pakeitimas griežtesne bausme, t. y. areštu yra proporcinga priemonė. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo ar arešto bausmę klausimą, būtina vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese ypatingai svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi siekį pasikeisti ir taisytis.
15. Aptartas T. M. elgesys nerodo, jog jis tikslingai, piktybiškai vengia atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Ir nors nuteistasis T. M. netinkamai vykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau šie pažeidimai, teismo vertinimu, nėra tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti arešto bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bei įgyvendintas teisingumo principas. Nuteistajam turi būti suteikta galimybė savo elgesiu įrodyti, jog jis pasitaisys, o pakeitus laisvės apribojimo bausmę areštu, teismo manymu, bus užkirstas kelias tolesnei jo resocializacijai ir integracijai į visuomenę.
16. Teismo vertinimu, Probacijos skyriaus prašomos griežtos priemonės (laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu) taikymas teikimą nagrinėjant pirmą kartą šiuo metu būtų pernelyg skubotas ir neproporcingas. Be to, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma kai bausmės tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, Probacijos skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkintinas.
17. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas, ypatingai padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Teismas pažymi, kad valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.