- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 1-183-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19449-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kaltinamasis
- A. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. laikotarpyje nuo 2017-02-26 iki 2017-04-23, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), atlupęs palėpės medines sienos lentas, įsibrovė į patalpą - A. A. priklausantį namą ir pagrobė svetimą turtą - A. A. priklausančius daiktus - 11 vnt. laukinių gyvulių ragų, kurių vertė 470,00 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 470,00 eurų dydžio turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu teisiamasis, prokuroras ir nukentėjusysis sutiko, kad įrodymai teismo posėdyje nebūtų tiriami, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsnius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, teisiamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 metų vasario 27 d., į (duomenys neskelbtini) atvažiavo maršrutiniu autobusu. Atvažiavo, nes iš anksčiau jau buvo nusižiūrėjęs sodybą, kurioje skaldė vasarą malkas. Žinojo, kad toje sodyboje yra ragų kolekcija, kuri jam labai patiko. Tą ragų kolekciją buvo parodžiusi močiutė, pas kurią skaldė malkas. Kopėčiomis, kurios buvo namo viduje, užlipo į palėpę. Palėpėje rado pertvarą, kuri skyrė namo dvi dalis. Atlupęs dalį lentų, įlindo į kitą palėpės pusę, kopėčiomis nusileido žemyn. Ragai buvo pakabinti ant sienos. Ragus paėmė ir televizijos priedėlį. Po truputį susinešė ragus ir priedėlį į netoliese esantį mišką. Daiktus sudėjo už miške esančio medinio namelio. Ragus pardavė nepažįstamam vyrui, kurį susirado internete, jis ieškojo ragų ir jis jam pasiūlė pirkti ragus. Už ragus vyras sumokėjo 250 eurų. Pinigus praleido. Dėl savo poelgio labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, buvo susitarę dėl žalos atlyginimo, tačiau žalos nukentėjusiajam dar neatlygino.
Nukentėjusysis A. A. teismo posėdyje paaiškino, jog sodyba priklauso jam, jis su šeima ten atvažiuoja, tačiau negyvena. Dienos nepamena, tačiau kuomet atvyko į sodybą, pasigedo ragų kolekcijos, kuri kabojo ant sienos. Daugiau nieko nepasigedo, elektrinė plytelė ir priedėlis buvo, tačiau kitose vietose negu buvo palikti. Ragų kolekciją įvertino 470,00 EUR, tačiau byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė, nurodė, jog ketina jį reikšti civiline tvarka.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-19).
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. davė parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 128-129).
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. G. parodė vietą, iš kur pavogė ragus, ir vietą miške, kur paslėpė ragus (b. l. 112-117).
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad vagystės iš jam priklausančios sodybos esančios (duomenys neskelbtini), metu buvo pavogta ragų kolekcija, kurią sudarė 11 vienetų įvairių laukinių gyvūnų ragų. Ragai buvo įvairių gyvūnų, įvairaus dydžio, pritvirtinti prie specialaus medžio drožinio. Visi ragai buvo sukabinti sodybos kambariuose. Viename kambaryje kabėjo didžioji dalis ragų, o kitame kambaryje ant sienos kabėjo dviejų gyvūnų ragai. Ragų kolekcija buvo rinkta labai ilgą laiką. Ragų vertė 470 eurų. Pirminės apklausos metu pranešdamas apie vagystę buvo nurodęs, kad iš sodybos be ragų kolekcijos dar buvo pavogta elektrinė plytelė, buvusi kambaryje. Gerai apžiūrėjęs patalpas tą elektrinę plytelę rado sodyboje, tame pačiame kambaryje, kur ji ir stovėjo, tik kitoje vietoje. Taip pat pirminės apklausos metu buvo nurodęs, kad vagystės metu iš sodybos dar dingo ir televizijos priedėlis ,,TV START". Gerai apžiūrėjęs sodybos patalpas, televizijos priedėlį rado sodyboje, tik taip pat kitoje vietoje. Vagystės metu iš jam priklausančios sodybos buvo pavogti gyvūnų ragai, jam padaryta 470 eurų turtinė žala (b. l. 11-14; 21-23).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) namas priklauso dviems savininkams. Viena namo dalis priklauso A. A., kita namo dalis priklauso I. T.. Ji pati su I. T. susitarė, kad jai priklausančioje namo dalyje apsigyvens darbininkai. Nuo šių metų vasario mėnesio pabaigos ,, (duomenys neskelbtini) buvo atiduoti I. T. namo raktai. Darbininkai, gyvenantys pas I., nuolat keičiasi. Ji apsigyvenusių darbininkų nepažįsta. Kad įvyko vagystė iš A. A. gyvenamojo namo, sužinojo 2017-04-23 iš paties A. A.. Mano, kad name gyvenantys darbininkai vagystės įvykdyti negalėjo, tačiau jie samdydavo iš aplinkinių kaimų vaikinus, kad jiems padėtų dirbti. Vienas iš jų buvo G., vardo nežino, iš (duomenys neskelbtini). Jis buvo šioje sodyboje dirbęs, kapojęs malkas, buvo matęs ragų kolekciją (b. l. 31-33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio jų firma ,, (duomenys neskelbtini)" laimėjo konkursą (duomenys neskelbtini). renovuoti sodybas. Kiekvieną dieną iš (duomenys neskelbtini) jų penki asmenys važinėja į (duomenys neskelbtini). dirbti. Niekas nenakvoja. (duomenys neskelbtini) pasiprašė pusės namo susidėti įrankiams, kitiems daiktams. O. G. davė direktoriui raktus, o jis raktus padavė jam. Išvažiuodami raktus laikė automobilyje. Automobilis priklauso firmai. Kai dirbo, automobilio nerakino. Kam reikia, tas nueina ir pasiima raktus. Sodybos durys rakinamos pakabinama spyna. Visi važinėdavo į namus tuo pačiu automobiliu. Niekas jokių ragų, kitų daiktų automobilyje nesivežė ir neturėjo. Visus gerai pažįsta. Anksčiau vagysčių nepasitaikė. Darbams atlikti dar buvo pasamdyti du darbininkai iš (duomenys neskelbtini). Vienas dirbo ilgiau, o jo giminaitis tik vieną dieną, nes jam nepatiko darbas. Jų vardų ir pavardžių neprisimenu. Iš (duomenys neskelbtini) buvo pasamdyti trys darbininkai. Jie važinėjo kartu su jais ir nieko įtartino pas juos nepastebėjo. Sekmadienį jam paskambino direktorius ir pasakė, kad kita namo dalis buvo apvogta. Pavogti ragai, ar kiti daiktai neminėjo. Buvo įlįsta pro pusę, kurioje jie laikė daiktus. Jų daiktai buvo nepavogti. Kas galėjo apvogti, nežino ir nieko neįtaria. Mano, kad spyną ne sudėtinga atrakinti. Po direktoriaus skambučio apžiūrėjo pastato vidų, nieko nematė. Mano, kad jo darbininkai vagystės įvykdyti negalėjo (b. l. 35-37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad jis su žmona I. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena sūnus A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį laiko, tiksliai neprisimena, jam telefonu paskambino žmona ir paklausė, ar jis yra ką nors girdėjęs apie ragų vagystę. Dėl tokio žmonos klausimo labai nustebo, nes apie tai nieko nebuvo girdėjęs. Žmona minėjo, kad jų sūnus A. su ta ragų vagyste yra susijęs. Iš kur žmona tai sužinojo, nežino, apie tai jos neklausinėjo. Grįžęs į namus, bandė apie vagystę kalbėti su sūnumi A., tačiau jis apie tai su juo nieko nekalbėjo. Tik vėliau iš kitų žmonių sužinojo, kad sūnus galimai įvykdė daiktų vagystę iš (duomenys neskelbtini). Buvo kalbama, kad vagystės metu buvo pavogti ragai ir priedėlis. Su sūnumi dar kartą bandė apie vagystę kalbėti, tačiau jis apie tai visiškai nekalba. Namuose svetimų daiktų niekada nepastebėjęs. Ragų ar televizijos priedėlio nematė. Sūnaus A. apie ragus ar televizijos priedėlį kalbančio niekada negirdėjo. Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įvykdyta A. A. priklausančių daiktų vagystė, nieko nežino, nieko apie tai pasakyti negali. 2017 metų pavasarį sūnus buvo keletą dienų (duomenys neskelbtini), padėjo darbininkams dirbti. Sūnui darbas nepatiko ir po kelių dienų jis ten jau nedirbo (b. l. 41-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad ji su vyru V. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena sūnus A. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 metų gegužės mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, pas juos į namus atvykę policijos pareigūnai bendravo su A. G. dėl vagystės. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad sūnus A. yra susijęs su kažkokia ragų vagyste, tačiau nieko konkretaus apie tai nežino, nežino nei kokių tiksliai daiktų vagystė buvo įvykdyta, nei kam priklausantys daiktai buvo pavogti, nei iš kur daiktai buvo pavogti. Bandė apie vagystę kalbėti su sūnumi, tačiau jis apie tai su ja visiškai nieko nekalbėjo. Namuose jokių svetimų daiktų niekada nėra pastebėjusi. Jokių ragų, svetimo televizijos priedėlio namuose niekada nematė. Sūnaus apie ragus ar televizijos priedėlį kalbančio niekada negirdėjo. Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įvykdyta A. A. priklausančių daiktų vagystė, nieko nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Nežino ir kas konkrečiai daiktų vagystę įvykdė. 2017 metų pavasarį sūnus A. buvo keletą dienų (duomenys neskelbtini), padėjo kažkokiems darbininkams dirbti, tačiau apie tai nieko konkretaus nežino. Nežino, nei pas ką jis ten dirbo, nei kokius darbus dirbo, nei su kokiais darbininkais jis ten buvo (b. l. 45-47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. T. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Kada paskutinį kartą minėtoje sodyboje ji buvo, tiksliai neprisimena, bet mano, kad tai buvo prieš du metus. Jai nieko nežinoma apie A. A. priklausančių daiktų vagystę iš namo. Kada ir kokiomis aplinkybėmis vagystė buvo įvykdyta, kokie daiktai buvo pavogti, nežino (b. l. 52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas R. M. paaiškino, kad jis yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas. Vertina laukinių gyvūnų trofėjus, nustatydamas jų amžių ir trofėjinę vertę. Apžiūrėjęs jam pateiktas nuotraukas, esančias ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19449-17, gali pasakyti, kad pateiktose nuotraukose nėra užfiksuoti trofėjai, o tik žvėrių dalys. Nuotraukose matomi briedžio, stirnino ragai. Šiuo atveju matoma, kad tai ragai rasti numesti miške ir pritvirtinti prie medžio dalies. Trofėjinės vertės jie neturi. Tokiu atveju įvertinti tokių ragų piniginę vertę negalima. Vertę galima būtų įvertinti tik pagal jų svorį įmonėje, superkančioje ragus. Pagal pateiktas nuotraukas pasakyti ragų svorio negali (b. l. 54).
Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. A. pateikė gyvūnų ragų kolekcijos dvi nuotraukas (b. l. 56-60).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo A. G., nukentėjusiojo A. A. paaiškinimus bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtus rašytinius įrodymus, taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas sprendžia, kad visi minėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. G. laikotarpyje nuo 2017-02-26 iki 2017-04-23, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), atlupęs palėpės medines sienos lentas, įsibrovė į patalpą - A. A. priklausantį namą ir pagrobė svetimą turtą - A. A. priklausančius daiktus - 11 vnt. laukinių gyvulių ragų, kurių vertė 470,00 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 470,00 eurų dydžio turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. G. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis įvykdė svetimo turto pagrobimą – vagystę įsibrovęs į patalpas. Tai įrodyta liudytojų parodymais, teisiamojo bei nukentėjusiojo duotais paaiškinimais teisiamajame posėdyje bei bylos rašytine medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę A. G. už šią nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre nesilankė, nevedęs, dirbantis, pakankamai jauno amžiaus. Atsižvelgiant į visumą nustatytų ir aptartų aplinkybių kaltinamajam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimo bausme, padarius išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neatlikus realiai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju kaltinamajam skirtina bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. G. 2017-05-10 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-132), panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 ir skirti jam 30 MGL dydžio baudą.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę 20 MGL (753,20 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi nustatyti kaltinamajam 4 (keturių) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.