Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-21 · Administracinė byla Nr. I-1500-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
I-1500-422/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. M., J. J., A. A., A. C., A. Š., P. J., E. P., T. B., A. G., R. P.
Atsakovas
Kauno
Kategorijos
  • 1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1500-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00727-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.4; 16.5; 16.8; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei, nedalyvaujant pareiškėjams R. M. , J. J. , A. A. , A. C. , A. Š. , P. J. , E. P. , T. B. , A. G. , R. P. , J. J. , nedalyvaujant jų atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos įgaliotam atstovui ir atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. , J. J. , A. A. , A. C. , A. Š. , P. J. , E. P. , T. B. , A. G. , R. P. , J. J. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydami iš atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rango dydžio ( b.l.132-138).

Pareiškėjai nurodė, jog yra statutiniai valstybės tarnautojai. Darbo užmokestis jiems mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir specialiu teisės aktu - Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu ( toliau- ir Statutas). Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį bausmių vykdymo sistemos pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį pareiginė alga yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Nuo konkrečiam valstybės tarnautojui apskaičiuotos pareiginės algos dydžio, be, kita ko, buvo (ir yra) skaičiuojami: priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priedas už kvalifikacinę kategoriją, priedas už tarnybinį rangą ir priemokos. O nuo šių darbo užmokesčio dalių priklauso mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą dydis.

Nurodė, jog nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2013 m. sausio 2 d. R. M. vykdė prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 2 kategorija), o nuo 2013 m. sausio 2 d.- vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 3 kategorija). 2004 m. lapkričio 15 d. jam buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis. Nuo 2010 m. sausio 4 d. pareiginis laipsnis buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui.

Nuo 2007 m. birželio 20 d. J. J. vykdo prižiūrėtojos pareigas (C lygis, 2 kategorija). 2007 m. liepos 23 d. jai buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis. Nuo 2010 m. sausio 4 d. pareiginis laipsnis buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui.

Nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. A. A. vykdo prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 2 kategorija). Nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. vykdo vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 3 kategorija). 2012 m. liepos 17 d. jam buvo suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas.

Nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. A. C. vykdo prižiūrėtojos pareigas (C lygis, 2 kategorija). 2007 m. rugsėjo 10 d. jai buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis. Nuo 2010 m. sausio 4 d. pareiginis laipsnis buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. 2013 m. balandžio 4 d. suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas.

Nuo 2013 m. gegužės 21 d. A. Š. vykdo prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 2 kategorija). 2013 m. rugpjūčio 22 d. jam buvo suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas.

Nuo 2013 m. gegužės 13 d. P. J. vykdo prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 2 kategorija). 2013 m. rugpjūčio 19 d. man buvo suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas.

Nuo 2007 m. sausio 2 d.E. P. vykdo prižiūrėtojos pareigas (C lygis, 2 kategorija). 2007 m. kovo 19 d. jai buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis. Nuo 2010 m. sausio 4 d. pareiginis laipsnis buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui. 2013 m. balandžio 4 d. suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas.

Nuo 2012 m. spalio 12 d. T. B. vykdo prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 2 kategorija). 2013 m. sausio 15 d. jam buvo suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas.

Nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. A. G. vykdė prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 2 kategorija), o nuo 2012 m. lapkričio 20 d. vykdo vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 3 kategorija). 2011 m. rugsėjo 5 d. jam buvo suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas.

Nuo 2011 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. balandžio 25 d. R. P. vykdė prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 2 kategorija), o nuo 2013 m. balandžio 25 d. vykdo vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (C lygis, 3 kategorija). 2013 m. kovo 14 d. jam buvo suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas.

Nuo 2007 m. sausio 22 d. J. J. vykdo prižiūrėtojos pareigas (C lygis, 2 kategorija). 2007 m. balandžio 19 d. jai buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis. Nuo 2010 m. sausio 4 d. pareiginis laipsnis buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui.

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl susidariusios valstybės sunkios ekonominės padėties neproporcingai, juos diskriminuojant, pažeidžiant jų teises, Konstituciją, konstitucinius teisinės valstybės principus, buvo sumažintas darbo užmokesčio priedas už rangą. Dėl teisės aktų, kurių pagrindu buvo sumažintas darbo užmokesčio priedas už rangą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjai skunde pažymėjo, jog 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-l791 (toliau - ir Statutas), kurio 3 straipsniu buvo numatytas Statuto įsigaliojimas nuo 2009 m. liepos 1 d. Statuto 41 str. 3 d. buvo numatyti padidinti priedų už pareiginį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. - už rangą) koeficientai, atitinkamai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą- iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio); 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio); 4) už pataisos pareigūno III rangą- iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio); 5) už pataisos pareigūno II rangą- iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio); 6) už pataisos pareigūno I rangą- iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio); 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą - iki 0,6 bazinio dydžio (buvo 0,45 bazinio dydžio); 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą- iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio); 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą- iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 0,55 bazinio dydžio); 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą - iki 0,9 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio); 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą- iki 1 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio). Šio straipsnio, kaip ir viso Statuto, išskyrus jo 3str. 2 d., įsigaliojimas buvo numatytas 2009 m. liepos 1 d. Tačiau 2008-12-23 LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t.y. 2010-01-01.

2009 m. gruodžio 8 d. iki Statuto įsigaliojimo, Statuto I straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535 buvo keičiamos teisės normos, reglamentuojančios priedų už tarnybinį rangą dydį, t. y. šiuo įstatymu buvo laikinai sumažinti iki tol nustatyto pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, taikant iki padidinimo buvusius dydžius.

Pareiškėjai skunde pažymėjo, jog priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai buvo didinami ir tuo pačiu įstatymu laikinai mažinami tris kartus, t.y. 2010 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-948, 2011 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XI-1724 bei 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) . Toks pakartotinis laikinas sumažinimas tęsėsi iki 2014m. sausio 1 d.

Dėl koeficientų už rangus sumažinimo pareiškėjams buvo nepagrįstai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Jų teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi nuo atitinkamų metų, t.y. nuo 2010 m. sausio 1 d., nuo 2011 m. sausio l d., nuo 2012 m. sausio 1 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d., buvo pažeistas. Priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidė pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, nes pareiškėjai negavo pajamų, kurias būtų gavę, jei įstatymų leidėjas nebūtų mažinęs koeficientų už rangus dydžio ir neatidėjęs įstatymo dėl padidintų koeficientų už rangus įsigaliojimo.

Pareiškėjų nuomone, tokiu teisiniu reglamentavimu darbo užmokestis bausmių vykdymo sistemos pareigūnams kriziniu laikotarpiu buvo sumažintas neproporcingai didesne apimtimi, lyginant su kitais valstybės tarnautojais, kitų statutinių sistemų pareigūnais. Valstybės tarnautojams buvo mažinami tik pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacines klases dydžiai. Vidaus tarnybos pareigūnams buvo sumažinti tik pareiginės algos koeficientai 11-20 kategorijoms, tačiau nei priedai už laipsnius, nei priedų už kvalifikacines klases dydžiai nebuvo mažinti. Kitų statutinių sistemų pareigūnams jų statusą reglamentuojančiais teisės aktais darbo užmokesčio atitinkamų dalių dydžiai nebuvo mažinami. Todėl spręsdamas ginčą pagal analogiją teismas turėtų taikyti 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio teismo nutarimo, kuriuo pareiginės algų koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, nuostatas ir priedų už tarnybinį rangą koeficiento sumažinimas taip pat turi būti vertinamas kaip neteisėtas, diskriminacinis, neproporcingas, prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ieškinio senaties terminas šio pobūdžio reikalavimui nėra pasibaigęs. Pareiškėjų pažeista teisė į teisingą apmokėjimą už darbą privalo būti apginta, o padaryti nuostoliai atlyginti pagal nustatytą finansinių praradimų mechanizmą.

Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog konkrečiu atveju negali būti taikoma analogija, pareiškėjai prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti ar :

- 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 str., kuriuo laikinai iki 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinti priedų už rangus apskaičiavimo koeficientai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

-Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 sausio 1 d. - 2013 m. gruodžio 31 d.: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą- 0,1 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą -0,15 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,25 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą- 0,3 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą- 0,35 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą- 0,4 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą- 0,45 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą- 0,5 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą- 0,55 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą -0,7 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą - 0,8 bazinio dydžio, neprieštaravo Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d., 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

-2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 str., kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 209-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

-2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5

straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 str., kuriuo buvo laikinai iki 2012 m. gruodžio 31 d.

pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos

bazinį dydį koeficientų, nustatytų 209-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo

įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d.,

konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo

principams;

- 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5

straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 str., kuriuo buvo laikinai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos

bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo

įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d.,

konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo

principams.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius ( b.l. 77-80) atsiliepime su skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjams darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir specialiu teisės aktu - Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti ir išmokėti tariamai neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio dalies, nes teisės aktų nepažeidė. Atsakovo nuomone, šioje situacijoje nėra teisiškai teisinga taikyti analogiją su valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžių mažinimu, kaip tai nurodo pareiškėjai, kurių sumažinimą Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi šiame nutarime nebuvo nagrinėtas šio pobūdžio klausimas. Prašė kreiptis į Konstitucinį teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013m. liepos 1 d. nutarimas taikytinas Tarnybos kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos Statuto 41 str. 3 daliai.

Skundas netenkinamas.

Ginčas byloje keliamas dėl darbo užmokesčio dalies ( priedo už rango) laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2013-12-31 neišmokėjimo.

Pareiškėjai yra statutiniai pareigūnai, kurių veiklos teisinius pagrindus, jų teisinę padėtį nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Statuto 8 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos. Pareiškėjų teigimu, ginčo laikotarpiu (2010-01-01 iki 2013-12-31) dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties neteisėtai, lyginant su kitais valstybės tarnautojais ir pareigūnais, neproporcingai, juos diskriminuojant, pažeidžiant jų teises, Konstituciją, konstitucinius teisinės valstybės principus, buvo sumažintas darbo užmokesčio priedas už rangą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, tikslinga aptarti ginčo laikotarpiu galiojusį priedų už rangų teisinį reglamentavimą. Pagal LR Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631) redakciją, galiojusią iki 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo ( red. Nr. X-1791) priėmimo, Statuto 42 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti tokie priedų už turimus pareiginius laipsnius (pagal vėlesnį teisinį reglamentavimą laipsniai prilyginti rangams) apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai: 1) prižiūrėtojui – 0,1 bazinio dydžio; 2) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio; 3) viršilai – 0,25 bazinio dydžio; 4) jaunesniajam inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio; 5) inspektoriui – 0,35 bazinio dydžio; 6) vyresniajam inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio; 7) tarnybos viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio; 8) tarnybos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio; 9) direktoriaus pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio; 10) direktoriui – 0,6 bazinio dydžio; 11) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio;12) generaliniam direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.

2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymu (red. Nr. X-1791) ( toliau – ir Statuto pakeitimo įstatymas) buvo priimta nauja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Statuto redakcija (1 str.), kuria buvo įtvirtinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybiniai rangai (16 str.). Minėto įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimą, numatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, kuri reguliavo pareigūno tarnybos santykių pasibaigimą, pareigybės panaikinimo teisinius klausimus, įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

Statuto pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta, jog prižiūrėtojo laipsnis prilyginamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui ( 1p.), vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (2p.), viršilos laipsnis -pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui (3p.), jaunesniojo inspektoriaus laipsnis - pataisos pareigūno III rangui ( 4p.). Iš viso numatyta 12 rangų. Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio, reglamentavusio pareigūnų darbo užmokestį, 3 dalyje buvo nurodyta, jog pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą- iki 0,2 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą- iki 0,25 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,3 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą- iki 0,35 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą- iki 0,4 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą- iki 0,5 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą - iki 0,6 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą- iki 0,7 bazinio dydžio ; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą- iki 0,8 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą - iki 0,9 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą- iki 1 bazinio dydžio.

2008m. gruodžio 23 d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XI-123), kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 2 straipsnis, reglamentavęs įstatymo įsigaliojimo datą, juo nukeliant Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimą, išskyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 2dalį, 2010 m. sausio 10 dienai.

Tačiau dar iki Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (jam neįsigaliojus), 2009 m. gruodžio 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą ( Nr. XI-535), kuriuo pakeitė minėto įstatymo 41 str. 3 dalį, ja numatydamas iki 2008 m. lapkričio 6 d. Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo galiojusių priedų už pareiginius laipsnius dydžius pagal jų atitikmenį tarnybiniams rangams. Minėto įstatymo 5 straipsniu jo įsigaliojimas numatytas nuo 2010 m. sausio 1d. To paties įstatymo (Nr. XI-535) 2 straipsniu buvo įtvirtintas Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo nustatyti didesni pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pareiginės algos bazinį dydį koeficientai. Palyginus įstatymo redakcijas matyti, jog minėtų koeficientų dydis atitiko 2008-11-06 Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 41 str. 3 dalyje numatytus pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientus. Minėto įstatymo ( Nr. XI-535) 5 straipsniu 2 straipsnio įsigaliojimas buvo numatytas 2011m.sausio 1 d.

Vėliau priimtais teisės aktais minėtos normos įsigaliojimas buvo atidėtas dar kelis kartus. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-948 (red. Nr.82-4302) 41 straipsnio 3d. įsigaliojimas atidėtas iki 2012 m. sausio 1 d. 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1724 (red. Nr. 150-7039) - atidėtas iki 2013 m. sausio 1 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) ( red. Nr. 155-7996) - atidėtas iki 2014 m. sausio 1 d.

Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu (Nr. XI-535) buvo įtvirtintas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) 41 str. 3 dalyje numatytų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydžių koeficientų sumažinimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto įstatymo (Nr.X-1791) įsigaliojimas buvo atidėtas, o 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535) 2 straipsniu sugrąžinti Statuto pakeitimo įstatymo ( Nr. X-1791) 41 str. 3 dalyje numatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai, kurių įsigaliojimas buvo kelis kartus įstatymo leidėjo atidedamas, sprendžiant šį ginčą, negalima taikyti analogijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aptartai situacijai, nes Konstitucinio teismo nutarime nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo realiai sumažinti, t.y. buvo sumažinti jau kurį laiką galioję didesni dydžiai, pagal kuriuos valstybės tarnautojams buvo mokami tarnybiniai atlyginimai.

Konkrečiu atveju pareiškėjai didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangą koeficiento padidinimu nei iki ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu (2010-01-01 iki 2013-12-31) nėra gavę (šios aplinkybės neginčija), nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimą, įstatymui leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimą, įsigaliojo tik nuo 2014m. sausio 1 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymas (5 str. 1d.) kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau minėta norma taip pat įpareigoja asmenis, besikreipiančius teisminės gynybos įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimus. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, A502-926/2014, A662-491/2014).

Teisėtų lūkesčių apsaugos principas teismų praktikoje siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų - kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs teises.

Konkrečiu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimą įsigaliojo tik nuo 2014m. sausio 1 d. ir prieš jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjų darbo užmokestį, pareiškėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl jų teisės ir teisėti lūkesčiai nebuvo objektyviai pažeisti.

Tačiau, net ir pritariant pareiškėjų pozicijai, jog jų teisėms ir teisėtiems lūkesčiams turėjo įtakos teisinis reguliavimas, kurio įsigaliojimas įstatymo leidėjo buvo kelis kartus atidėtas, pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, privalo pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip skundo pagrindu, t.y. įrodyti savo argumentų pagrįstumą (ABTĮ 23 str. 2d. 7p., 57str.). Pareiškėjų nuomone, jų darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas dėl įstatymo leidėjo neteisėtų veiksmų, t.y. apskaičiavimo už tarnybinius rangus teisinis reguliavimas (jo pakeitimas, vėliau įsigaliojimo atidėjimas) buvo teisiškai ydingas, pažeidžiantis LR Konstituciją, joje įtvirtintus konstitucinius principus, Konstitucinio teismo suformuluotą doktriną ( cituoja Konstitucinio teismo 2006-03-28, 2009-12-11, 2010-04-20, 2013-02-15 nutarimus), tačiau dėstydami skundo aplinkybes, pareiškėjai nesieja nurodytų Konstitucinio teismo suformuluotų nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neišdėsto, kaip nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo nustatytas toks pat, kaip ir nustatytas iki jo įsigaliojimo galiojęs priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientų teisinis reguliavimas, pažeidė pareiškėjų skunde nurodytus konstitucinius reikalavimus įstatymų leidėjui, tik apsiriboja vien bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais.

Visiems žinoma aplinkybė, jog esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai laikotarpiu nuo 2008m. iki 2013 m. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų (asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) pareiginės algos buvo sumažintos. Dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės programoje konstatuota, kad "Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje", ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys - ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis). Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, Seimas priėmė keletą įstatymų, susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų, valstybės politikų atlyginimo už darbą mažinimu.

Siejami su ginču teisės aktai dėl bausmių vykdymo pareigūnų tarnybinių rangų teisinio reglamentavimo buvo priimti taip pat dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, nesant galimybių bausmių vykdymo pareigūnams didinti pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus koeficientų, tai patvirtina įstatymo leidėjo aiškinamųjų raštų turinys prie minėtų įstatymų projektų. Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra konstatavęs, jog esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai valstybės tarnautojų, pareigūnų darbo užmokesčio sumažinimas tam tikra apimtimi ir mastu buvo objektyvus ir būtinas ir neprieštaravo Konstitucijai.

Pareiškėjai skundą grindė aplinkybėmis, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnams darbo užmokesčio sumažinimas kriziniu laikotarpiu buvo neproporcingas, platesnis palyginus su kitais valstybės tarnautojais ir pareigūnais, diskriminacinio pobūdžio.

Kadangi pareiškėjai skunde bei pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu pareiškėjų darbo užmokesčio sumažinimą sieja su teisės aktų, 2008m.-2013 m. reglamentavusių pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientus, priėmimu, kitokių teisinių pagrindų dėl neproporcingo teisinio reguliavimo jų teisinės padėties atžvilgiu lyginant su kitais valstybės tarnautojais neišdėstė, tik abstrakčiai nurodė, jog jų darbo užmokestis buvo neproporcingai sumažintas, todėl minėti jų argumentai aptariami tarnybos rangų teisinio reglamentavimo požiūriu.

Pareiškėjų teisinę padėtį, jų funkcijas reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Minėtų pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais ( Statuto 2, 5,8 str.). Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybinių rangų suteikimo tikslas yra numatytas Statuto 16 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog rangai suteikiami pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti ir jų tarnybos patirčiai nustatyti, jų suteikimas vykdomas specialia tvarka, numatyta 17 straipsnyje. Minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis yra specifinė, išskirtinė ir daugeliu požymių besiskirianti nuo kitų statutinių pareigūnų, o juolab, nuo valstybės tarnyboje dirbančių asmenų teisinės padėties. Statuto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos. Šių įstatymo nuostatų kontekste pažymėtina, jog priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti viso darbo užmokesčio dydžio. Kadangi įstatymų leidėjas pareigūnų teisinį statusą nustatė specialiu įstatymu – Statutu, jų (pareigūnų), kaip turinčių specifinį teisinį statusą, mechaniškas sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigūnais nėra galimas.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Išnagrinėjusi analogiško ginčo pobūdžio bylą 2015 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog administracinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Teisėjų kolegija, atlikusi ginčui aktualios teisinės nuostatų analizę, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teisės aktų nuostatos nenumatė priedų už rangą koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas. Ginčas vyksta tik dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjams nebuvo taikytas planuotas priedų už rangą koeficientų didinimas, kurio įsigaliojimas nuolat buvo atidedamas. Pareiškėjų argumentai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigūnais) ir tokiu būdu jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vertinami kaip pareiškėjų nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta. Teisėjų kolegijos neįtikino pareiškėjų abejonės ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, t. y. teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principams, nes šių abejonių pareiškėjai tinkamai nepagrindė. Todėl teismas nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalies tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d., teisėtumo.

Pažymėtina, jog šios bylos ir išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015 tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis skundo pagrindas sutampa, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos teismo praktikos ( ABTĮ 20 str. 4d.).

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė