- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2YT-21956-854/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16147-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- K. K.-Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Evelina Dobrovolska
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K.-Z. pareiškimą dėl įrašo gimimo liudijime keitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. K.-Z., būdama sūnaus M. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) įstatymine atstove, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) panaikinti suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. A136-1289/19 (2.4.1.51 -TD1); įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos sūnaus M. Z. pavardę į „Z.“ ir išduoti gimimo įrašą.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, ir jos sutuoktiniui K. Z., kuris yra Lenkijos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Z.. Ginčijama išvada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti vaiko pavardę iš Z. į Z.. Pareiškėja aiškino, jog šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Lenkijos, keliauja ir į kitas valstybes, todėl nuolat kyla klausimų dėl šeimos narių tapatybės, su nepatogumais dėl skirtingos sūnaus pavardės nei tėvų šeima susiduria ir kasdieniame gyvenime. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę A. į W. prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniui, taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26 ir 27 straipsnius. Be to, skundžiama išvada taip pat neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Be to, panašiose bylose Vilniaus miesto apylinkės teismas yra ne kartą patenkinęs analogiškus pareikštus reikalavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymo – pakeisti jos vaiko pavardę gimimo įraše į Z..
Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę Z. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide v. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Evelina Dobrovolska žodžiu nurodė palaikanti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame Gimimo įraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė kūdikis M. Z., jo tėvais nurodyti K. K.‘Z. ir K. Z. (el.b.l. 13).
Įsiteisėjusiu 2019-03-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8583-235/2019 buvo patenkintas pareiškėjos prašymas ir jos pavardė pakeista iš K.-Z. į K.-Z. (el.b.l. 7-11).
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama pakeisti vaiko pavardę gimimo įraše, tačiau prašymas nebuvo tenkintas (el.b.l. 17-18). Tokį sprendimą skyrius motyvavo tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė W sulietuvinta forma rašoma V.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
Teismas, įvertinęs aukščiau įvardintų teisės normų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose, turinį, daro išvadą, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, todėl konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti vaiko pavardę atitinka formaliuosius galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Tuo tarpu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).
Teismas, įvertinęs aukščiau cituotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kuri yra privaloma bylą nagrinėjančiam teismui, daro išvadą, kad tuo atveju, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų šeimos nariams rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų vaiko pavardė skiriasi nuo jo abiejų tėvų pavardės. Akivaizdu, kad tokia situacija sukuria rimtus tiek administracinius, tiek asmeninius nepatogumus visiems šeimos nariams, kuomet pareiškėjams nuolatos reikia imtis papildomų veiksmų (su savimi turint bei pateikiant papildomus dokumentus), įrodinėjant, kad sūnus yra jų vaikas (siekiant gauti viešas paslaugas, laisvai judėti Europos Sąjungoje ir pan.). Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos/apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).
Tiek suinteresuotasis asmuo, tiek išvadą teikianti institucija neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Be kita ko, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės (el. b. l. 26-27).
Atsižvelgiant į išdėstyta bei nesant duomenų, nukrypimas nuo šiuo metu galiojančio nacionalinio teisės reguliavimo sukeltų grėsmę valstybinei kalbai, pareiškėjos prašymas tenkinamas (CPK 514 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 516 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos K. K.-Z. pareiškimą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. A136-1289/19 (2.4.1.51 -TD1).
Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, veikiančią per Civilinės metrikacijos skyrių, civilinės būklės aktuose pakeisti įrašą apie pareiškėjos K. K.-Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinio K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „Z.“ į „Z.“ ir išduoti gimimo įrašą liudijantį išrašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.