- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-2075-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04136-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria pakeistas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikino išlaikymo dydis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama ieškovės E. V. G. ir atsakovo A. G. ištuokos byla.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi priteisė iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. G., po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą padidinti atsakovo nepilnamečiam bylos šalių vaikui teikiamą išlaikymą, nustatant, kad atsakovas sūnaus N. G. išlaikymui kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos moka 1800 Lt dydžio sumą. Paaiškino, kad nuo laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo praėjo ketveri metai. Per minėtą laikotarpį pablogėjus nepilnamečio vaiko sveikatai ir padidėjus jo poreikiams, priteistos iš atsakovo išlaikymo sumos nepakanka padengti net neįgalaus vaiko dietinės mitybos išlaidų. Dėl sveikatos būklės nepilnamečiui skiriami specialūs papildai, padedantys reguliuoti svorį, antibiotikai, kurių nekompensuoja ligonių kasos, rekomenduojami kineziterapijos kursai, dėl iškrypusio stuburo vaikui reikalinga lova su ortopediniu čiužiniu. Be to, dėl antsvorio vaikui būtini didelių dydžių drabužiai ir ortopediniai batai, kurie kainuoja daugiau už įprastus vaikų drabužius ir avalynę. Taip pat yra patiriamos išlaidos už papildomai lankomus anglų kalbos kursus ir korepetitorių pagalbą, vaikas lanko kompiuterio būrelį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir padidino iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą iki 1200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsižvelgęs į visų byloje šiuo metu esančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad specialius poreikius turinčiam vaikui būtinos papildomos išlaidos, tačiau ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia būtent jos prašomo priteisti laikino išlaikymo 1800 Lt dydžio.
Anot teismo, tai, kad nepilnamečiam N. G. laikinas išlaikymas buvo priteistas 2009 m., patvirtina, kad po 3 metų, vaikui sulaukus 15 metų, ir esant jam nustatytoms ligų diagnozėms, vaiko specialūs poreikiai yra padidėję, lyginant su prašomos pakeisti nutarties priėmimo metu buvusiais poreikiais. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad vaiko apranga perkama specializuotoje parduotuvėje ir tai sąlygoja didesnes aprangai bei avalynės įsigijimui skiriamas lėšas. Iš N. G. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jam reikalinga ir prailginta ortopedinė lova su pastiprintomis grotelėmis bei septynių zonų ortopediniu čiužiniu. Taigi, augančiam vaikui reikalinga ir nauja lova, pritaikyta atsižvelgiant į jo sveikatą. Be to, priimant 2009 m. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, mokykloje, kurioje mokosi Narimantas nebuvo įvestas 30 Lt dydžio mokinio mokestis.
Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl N. G. išlaikyti skirtinų lėšos sumos, negalima apsiriboti vien tik būtinų vaiko poreikių patenkinimų, vaikui turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti visuomeninėje veikloje, socializuotis ir lavintis. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad N. G. lanko kompiuterių kursus. Be vaikui skiriamos neįgalumo pašalpos, bei tėvo būtinųjų poreikių užtikrinimui skiriamų lėšų, papildomai turi būti skiriama lėšų vaiko lavinimui, įgūdžių tobulinimui. Be to, dėl specialiųjų poreikių vaikas negali būti paliktas vienas, tam yra samdoma auklė, kuri jį prižiūri, ką patvirtino ir apklausta vaiko auklė liudytoja J. Ž.. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės yra pakankamas faktinis pagrindas konstatuoti padidėjusius vaiko poreikius.
Teismas, susipažinęs su byloje esančiais atsakovo turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais manė, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas asmuo, užsiimantis verslu, turi galimybes teikti laikiną nustatyto dydžio išlaikymą. Kadangi šalių sūnus gyvena su ieškove, anot teismo, jai tenka nuolatinė priežiūra, o atsakovas, yra laisvas nuo sūnaus priežiūros, slaugos, ugdymo ir lavinimo. Todėl teismo vertinimu, atsakovas šiuo metu turi visas sąlygas galimybes bei pareigas prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo, teikdamas 1200 Lt dydžio laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
1. Sutiktina, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus, atsižvelgiant į jo sveikatą, turi specifinių poreikių lyginant su savo bendraamžiais. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi priteisė du kartus didesnį laikiną išlaikymą, nei toks išlaikymas priteisiamas vaikams be specialiųjų poreikių vadovaujantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Kadangi laikino išlaikymo suma yra indeksuojama, atitinkamų kainų augimas yra kompensuojamas, o šiuo metu mokamo išlaikymo suma yra 870 Lt. Sūnus papildomai gauna 1026 Lt neįgalumo pašalpą, todėl šiuo metu valstybės ir bylos šalių sūnaus išlaikymui skiriama suma yra 2766 Lt. Byloje nustatyta, kad vaistai, ortopedinės priemonės sūnui yra kompensuojami iš Valstybinių ligonių kasų. Taigi, sūnaus gaunamo išlaikymo pinigų sumos yra pakankamos vaiko poreikių bylos nagrinėjimo metu užtikrinimui. Teismas padidindamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 1200 Lt pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principą ir pernelyg suvaržė atsakovo turtines teises.
2. Byloje nėra jokių duomenų, kad auklei iš tiesų būtų mokama 1000 Lt. Tačiau net ir laikant, kad mokama 1000 Lt, auklės paslaugos apima ne tik sūnaus priežiūrą, bet ir namų tvarkymą bei maisto visai šeimai gaminimą, todėl auklėjimo paslaugos sudaro 1/3 dalį visų teikiamų paslaugų, o likusios paslaugos yra perkamos išimtinai ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui. Poreikis pirkti vaikui prailgintą ortopedinę lovą su pastiprintomis grotelėmis bei septynių zonų ortopediniu čiužiniu turėtų būti įvertintas teismo sprendimo priėmimo metu. Tai yra ilgalaikis turtas, skirtas tarnauti mažiausiai 5 metus. Be to, tokio turto kaina nežinoma. Taigi priteisiant laikiną išlaikymą šis poreikis negali būti vertinamas. Nėra pagrindas didinti laikino išlaikymo nei 30 Lt dydžio mokestis mokykloje, nei išlaidos kompiuterių kursams. Pažymėtina, kad iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų už kompiuterių kursus, nėra aišku už kieno kursus mokėta.
3. Atsakovo turtinė padėtis nuo bylos nagrinėjimo pradžios nesikeitė. Palikus galioti skundžiamą nutartį sūnaus poreikių tenkinimui būtų skiriama virš 3200 Lt kas mėnesį, o atsakovui liktų 1800 Lt asmeniniams poreikiams ir visiems mokesčiams sumokėti. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos vaikui yra lygos, todėl išskirti ieškovę, suteikti jai privilegijuotą padėtį dėl tos aplinkybės, kad šalių nepilnametis sūnus lieka gyventi su ja nėra jokio pagrindo. Be to, ieškovė savo pareigas rūpintis sūnumi paveda auklei, iš kurios 2012 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu duotų parodymų aišku, kad ji vaikui formuoja neigiamą nuostatą apie tėvą. Ieškovei įtrauktus vaiką į santuokos nutraukimo konfliktą, vaikas yra traumuojamas, daromos kliūtys tėvo ir sūnaus bendravimui.
Atsiliepimas
Ieškovė E. V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad ginčo šalių nepilnamečiui sūnui yra nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis bei specialieji poreikiai. Teismas tinkamai įvertino faktus, kad šiuo metu atsakovo teikiamas laikinas išlaikymas yra nepakankamas, nes sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia apie 5000 Lt. Bet kuriuo atveju sūnaus poreikiai per 3 metų laikotarpį nuo laikino išlaikymo priteisimo padidėjo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja, nesirūpina jo auklėjimu ir būtent ieškovei tenka nuolatinės sūnaus priežiūros našta. Pažymėtina, kad atsakovas vengia teikti nuo 2009 m. gegužės 4 d. priteistą išlaikymą, dėl ko ieškovei teko net keturis kartus kreiptis į antstolį. Sūnui perkamų vaistų bei ortopedinės avalynės Valstybinės ligonių kasos nekompensuoja. Auklei 1000 Lt suma yra mokama išimtinai už vaiko priežiūrą. Ortopedinė lova šalių sūnui yra būtina dėl jo sveikatos būklės, ką patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų. Atsakovas klaidina teismą dėl savo turtinės padėties, nes dar besitęsiant ištuokos procesui atsakovas įgijo visas UAB „Presto prekyba“ akcijas, kas patvirtina, jog atsakovas yra pajėgus teikti padidintą laikiną išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui dydį.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama ieškovės ir atsakovo ištuokos byla. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi priteisė iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. G., po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovas atskirajame skunde paaiškina, kad jo manymu keisti minėto laikino išlaikymo dydžio nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – užtikrinti, kad būtų maksimaliai patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai ir interesai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau nepasisako dėl ginčo esmės. Būtinybė priteisti laikiną išlaikymą negali būti formaliai siejama su grėsmės teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui buvimu, tačiau ji išplaukia iš besąlyginės tėvų prigimtinės ir teisinės pareigos išlaikyti savo vaikus esmės.
Laikinosios apsaugos priemonės – priteisto laikino išlaikymo, dydžio pakeitimas turi būti siejamas su faktinių aplinkybių visetu, t.y. arba su pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, kurių patenkinimui neužtenka priteisto laikino išlaikymo, arba su pasikeitusia vieno iš tėvų, iš kurio priteistas laikinas išlaikymas, materialine padėtimi, kuri akivaizdžiai apsunkintų tėvo galimybę teikti nepilnamečiam vaikui priteistą laikiną išlaikymą (CPK 148 str. 1 d., CK 3.192 str. 2 d.).
Ginčo byloje nėra dėl to, kad šalių nepilnametis sūnus dėl savo sveikatos būklės turi specialių poreikių lyginant su jo bendraamžiais ir jo išlaikymui yra būtinos didesnės nei vidutinės sumos. Neįrodinėtina aplinkybė, jog vaikui augant didėja ir jo poreikiai, ypač esant tokiai sveikatos būklei, kokia yra ginčo šalių nepilnamečio sūnaus. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė sūnui perka specializuotą aprangą ir avalynę, kuri yra brangesnė nei įprasta, vaiko priežiūrai samdo auklę, taip pat dalį sūnaus išlaikymui skiriamų pinigų yra panaudojama nekompensuojamiems vaistams pirkti. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaikui turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti visuomeninėje veikloje, socializuotis ir lavintis, ypač atsižvelgiant į jo amžių bei sveikatos būklę. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog ieškovė prima facie įrodė, kad yra pagrindas padidinti laikino išlaikymo dydį, nes šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai lyginant su buvusiais 2009 m. pasikeitė taip, kad šiuo metu teikiamo laikino išlaikymo nepakanka jiems patenkinti (CPK 12, 178 str.). Atsakovo samprotavimai apie tai, kad dalį vaiko išlaikymo išlaidų padengia neįgalumo pašalpa, ar kad sūnaus poreikiams nėra būtina šiuo metu įsigyti specializuotų daiktų, kurie galimai yra reikalingi užtikrinti tinkamą jo sveikatos būklę, nepaneigia aukščiau minėtų išvadų.
Laikino išlaikymo dydžio pakeitimo negalimumo nepagrindžia ir atsakovo teiginiai esą jo turtinė padėtis neleidžia teikti pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteisto išlaikymo. Atsakovas pats pripažįsta, kad tuo atveju, jeigu laikino išlaikymo dydis būtų padidintas iki 1 200 Lt, jam pragyvenimui liktų bent 1 800 Lt, t.y. tik 330 Lt mažesnė suma nei iki šiol. Taigi akivaizdu, kad atsakovas materialiai yra pajėgus teikti ir padidintą laikiną išlaikymą. Be to, savaime suprantama, kad didesnė šalių sūnaus išlaikymo našta tenka ieškovei, su kuria sūnus gyvena.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino pateiktus įrodymus bei priėmė nutartį tinkamai pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties pakeisti ar panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.