Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį 13 metų laisvės atėmimo bausme. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini) Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendis ir jį nutarta vykdyti Lietuvos Respublikoje. Suderinta nuteistajam A. G. (duomenys neskelbtini) Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalimi ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2013 m. rugpjūčio 3 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 3 d.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nuteistojo A. G. skundas atmestas. Apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis atitinka formaliąsias BVK nustatytas sąlygas lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, lig šiol iš esmės vykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones. Apylinkės teismas pažymėjo, jog nuteistasis teistas iš viso šešiolika kartų, nusikaltimai sunkėja, ir kad šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo užsienyje padarymą, nusikaltimas susijęs su smurtu prieš žmogų, ir jo seksualinio apsisprendimo laisvę, ir kad savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Be to, teismas nurodė, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo individualiuose pokalbiuose, psichologinėse konsultacijose EPP (Elgesys – Pokalbis – Pasitikėjimas), tačiau nedalyvavo pozityvaus užimtumo programose, neįvykdė komisijos rekomendacijos lankyti profesinę mokyklą pataisos įstaigoje ir įgyti suvirintojo elektra specialybę. Marijampolės apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, nors ir paskutiniu metu nuteistasis ir deda tam tikras pastangas taisytis ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, jis yra pareiškęs prašymą pataisos įstaigoje būti įdarbintas, ir nors dėl darbo vietų stygiaus įdarbintas nebuvo, savo iniciatyva atliko lokalinio sektoriaus remonto darbus, prižiūrėjo šiltnamio augalus ir gėles, taip pat užsiima individualia menine kūryba, tačiau nuteistojo darbinės perspektyvos ateičiai kelia tam tikrų dvejonių - nuteistojo teigimu, bedarbiu išėjęs į laisvę nebus, užsiims individualia veikla, mokys vaikus, gaminti iš medienos laivų modelius. Bausmės atlikimo Lietuvoje metu (nuo 2018 m.) nuteistasis buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, ir, nors abi šios nuobaudos vėliau paskatinimo tvarka buvo panaikintos ir šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nuteistąjį tai charakterizuoja neigiamai ir kelia pagrįstų abejonių, dėl jo pastangų stabilumo, ir kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Atkreipė dėmesį į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką naudojant OASys metodiką ir nustatytą vidutinę grupę su 80 balų, ir vis dar išliekančios arčiau aukštos. Teismas taip pažymėjo, kad didžiąją dalį balų sudaro kintamieji balai, net 45 balai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis ir geru elgesiu gali sumažinti iki minimumo ar net visai panaikinti, ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs. Teismas pažymėjo, kad neatliktos bausmės dalis yra dar pakankamai didelė. Teismas taip pat atsižvelgė ir į socialinio tyrimo išvadą, kuri nuteistajam nėra itin palanki, kadangi jis yra linkęs pakartoti klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo, problemų atpažinime yra tam tikrų prieštaravimų, lengvai praranda savitvardą, veiksmuose yra pastebimas impulsyvumas, linkęs koncentruotis į trumpalaikius ir greitus sprendimus, pasekmes dėl savo elgesio labiau suvokia sau bei artimiesiems, todėl teismo vertinimu, Komisija pagrįstai ir pakankamai motyvuotai sprendė, kad nėra pakankamai aplinkybių, leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog šiuo metu lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, jog praeityje A. G. buvo teistas net 15 kartų. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog nuteistojo nusikaltimai sunkėja, pagrįstai teismas nurodė, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą užsienyje, kuris susijęs su smurtu prieš žmogų ir jo seksualinio apsisprendimo laisve, taip pat atsižvelgiama, kad nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad sistemingas nusikalstamų veikų darymas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, didelis teistumų skaičius rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas dar nepilnamečiu asmeniu (pirmą kartą teistas 15 m. amžiaus), iš viso teistas 16 kartų, didžiąją dalį padarytų nusikaltimų sudaro vagystės ir plėšimai.

12. Apylinkės teismas pagrįstai nutartyje pažymėjo ir vertino tą aplinkybę, jog nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (nedalyvavo pozityvaus užimtumo programose, taip pat neįvykdė ir komisijos rekomendacijos lankyti profesinę mokyklą pataisos įstaigoje ir įgyti suvirintojo elektra specialybę).

13. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nors paskutiniu metu nuteistasis deda tam tikras pastangas taisytis ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, išreikšdamas norą būti įdarbintam pataisos įstaigoje, tačiau negavus darbo dėl darbo vietų stygiaus, nuteistasis atliko lokalinio sektoriaus remonto darbus, prižiūrėjo šiltnamio augalus ir gėles, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iškelta dvejone dėl nuteistojo darbinės perspektyvos ateityje, kadangi tikslaus užsibrėžto tikslo nuteistasis neturi. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nurodė, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos kalinimo įstaigose atlieka nuo 2018 m., tačiau per šį laikotarpį du kartus už administracijos nurodymų nevykdymą buvo baustas drausmine tvarka, o tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors abi drausminės nuobaudos paskatinimo tvarka buvo panaikintos, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad buvusių drausminių nuobaudų turėjimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstas abejones dėl jo pastangų stabilumo, ir kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Tokie duomenys patvirtina, kad A. G. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, kad jam sunku laikytis nustatytos tvarkos, todėl yra pakankamas pagrindas abejoti, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

14. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės - 80 balų, iš kurių net 45 balai yra kintantys, t. y. šie balai gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir balai gali būti sumažinti iki minimumo, ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs, lygtinio paleidimo metu ir vėliau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog šiuo momentu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiama dinamika nėra pakankama, kadangi per 7 mėnesių laikotarpį nusikalstamo elgesio rizika tesumažėjo 6 balais ir vis tiek išliko arčiau aukštos rizikos grupės.

15. Kaip minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama vidutinei, netgi artimai aukštai nusikalstamo elgesio rizikai. Kad nuteistasis dėtų aktyvias pastangas, siekdamas keisti savo elgesį pozityvia linkme, atitinkamai ir mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, duomenų nėra. Socialinio tyrimo išvadoje A. G. nustatyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo būdas, draugų įtaka, savikontrolės problemos. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas yra svarbus, ypač atsižvelgiant į tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis yra linkęs pakartoti klaidas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, problemų atpažinime yra tam tikrų prieštaravimų, lengvai praranda savitvardą, veiksmuose stebimas impulsyvumas, nuteistasis labiau yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius ir greitus sprendimus, pasekmes dėl savo elgesio labiau suvokia sau bei artimiesiems. Kadangi nuteistojo nusikalstamam elgesiui turi įtakos ir jo impulsyvumas, nuteistajam derėtų lankyti programas, kurios padėtų įveikti šį jam nustatytą kriminogeninį veiksnį, tačiau apie tokių programų lankymą ir jų įtaką nuteistojo elgesiui duomenų byloje nėra. Taigi, aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos vertinimu, jog nėra pakankamai aplinkybių ir duomenų, leidžiančių pagrįstai tikėtis, kad lygtinai paleistas A. G. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

16. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, kadangi nuteistasis A. G. šiuo metu neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo reikalavimų.

17. Visos paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis adekvataus nuteistojo elgesio ir reakcijos sudėtingose ar konfliktinėse gyvenimiškose situacijose, leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę. Rodo, kad pataisos procesas A. G. atžvilgiu nėra itin efektyvus, kad nuteistasis dar turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą ir elgesį, gyvenimo būdą, o tuo pačiu tokiomis savo pastangomis ir sumažintų kintančius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik tokiu atveju būtų galima spręsti, jog A. G. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

18. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. G. lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusios Komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. G., siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo įsiklausyti į Komisijos ir teismo išsakytus argumentus, laikytis bausmės atlikimo režimo, sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, bei įtikinti tiek Komisiją, tiek teismus, kad ateityje jis gali gyventi laisvėje veikdamas išimtinai teisėtais būdais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo A. G. gynėjo advokato A. B. skundas netenkinamas ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. gynėjo advokato A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.