- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-144-935/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02820-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo N. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 1600 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. N. K. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 01.14 val., vairavo kelių transporto priemonę – mikroautobusą „Toyota Emina“, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo Saulėtekio al., Vilniuje, įtarus, kad vairavo būdamas neblaivus, tikrintis blaivumą atsisakė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Apeliaciniame skunde N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nemotyvavo nuobaudos dydžio parinkimo. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas buvo šališkas.
3. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog, siekiant išsiaiškinti, ar liudytojas R. D. galėjo matyti, kad N. K. vartojo alkoholinius gėrimus, teisėjas neleido N. K. užduoti liudytojui norimų klausimų. Be to, apeliantui nebuvo suteikta teisė pasakyti baigiamąją kalbą. Teismas atsisakė apklausti liudytoją A. K., kuris buvo kartu su apeliantu picerijoje, ir gali patvirtinti arba paneigti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes. Teisėjas, apklausiant policijos pareigūnus, sufleravo atsakymus, uždavė jiems atsakymą menančius klausimus.
4. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, principus, kadangi kritiškai vertino tik N. K. parodymus, tačiau nemotyvavo, kodėl taip pat nevertino liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų bei kitų liudytojų parodymų ir juos laikė patikimais, nors tarp apelianto ir liudytojų buvo kilęs nedidelis konfliktas. Apeliantas pabrėžia, kad liudytojų R. D. ir D. J. parodymai skiriasi tam tikrose detalėse, o būtent dėl to, kurioje vietoje picerijoje stovėjo apeliantas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojai, buvę picerijoje įvykio metu, patys vartojo alkoholinius gėrimus, nematė, jog apeliantas būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, abejojo dėl alkoholio vartojimo ir pan. Apie apelianto tariamą neblaivumą buvo sprendžiama iš alkoholio kvapo, elgsenos, kalbos. Nepašalinus prieštaravimų tarp apelianto ir liudytojų parodymų, visi neaiškumai turi būti vertinami apelianto naudai.
5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo posėdžio protokole yra užfiksuotos išgalvotos aplinkybės. Pavyzdžiui, protokole nurodoma, kad konfliktas buvo kilęs tarp N. K. ir A. K., nors konfliktas buvo kilęs tarp apelianto ir liudytojų E. S., R. D. bei D. J.. Teismo posėdžio protokole nurodoma, kad jis gaivųjį gėrimą gėrė iš stiklinės, nors iš tikrųjų gėrė iš buteliuko. Teismo posėdžio protokole neužfiksuota svarbi aplinkybė, kodėl N. K. savo automobilį paliko prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
N. K. skundas tenkintinas iš dalies.
6. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra paaiškėję jokių naujų bylos aplinkybių, taip pat nėra vertinami nauji įrodymai, vadovaujamasi administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais bei paties apelianto pateiktais duomenimis, todėl žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suformulavo prašymą dėl žodinio proceso, tačiau, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, jis nėra tenkinamas ir apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimas dalyje dėl N. K. pripažinimo kaltu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. N. K. kaltę padarius minėtą administracinį nusižengimą patvirtina tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.
8. Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį administracinėn atsakomybėn yra traukiami transporto priemonių vairuotojai, kurie vengė neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo. Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį privalu nustatyti, kad asmuo valdė transporto priemonę ir jis vengė pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog N. K. yra laikytinas transporto priemonės vairuotoju ir privalėjo tikrintis savo neblaivumą.
9. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 91 dalį vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę, o pagal to paties straipsnio 82 dalį transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Byloje surinktų duomenų visuma be jokių pagrįstų abejonių leidžia konstatuoti, kad N. K. vairavo transporto priemonę. Liudytojai E. S. (b. l. 30), R. D. (b. l. 31) ir D. J. (b. l. 31-32) teismo posėdžio metu parodė, kad jie visi buvo picerijoje. Toje pačioje picerijoje buvo ir N. K. su draugu. Vienu metu liudytojai E. S., R. D. ir D. J., stovėdami lauke, matė, kaip N. K. privažiavo automobiliu prie picerijos, kažką pasakė ir nuvažiavo. Netrukus jis vėl grįžo su automobiliu atgal prie picerijos. Visi trys liudytojai nurodė N. K. nevairuoti automobilio, kadangi jis yra neblaivus (sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli), bandė ištraukti jį iš automobilio. Vis tik N. K. liudytojų nepaklausė ir nuvažiavo prie parduotuvės „Iki“, kur pastatė savo automobilį. E. S. tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Iš esmės tokias pačios aplinkybės nurodytos ir E. S. (b. l. 5) bei R. D. (b. l. 6) rašytiniuose paaiškinimuose. Teismo posėdžio metu liudytojai P. L. (b. l. 30) ir H. A. (b. l. 29) patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, esančią Saulėtekio al., Vilniuje, netoli troleibusų žiedo, joje buvę liudytojai nurodė, jog būtent N. K. valdė transporto priemonę. Policijos pareigūno H. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog jam ir P. L. liudytojai R. D. ir E. S. nurodė, kad N. K. vairavo automobilį Toyota Emina, v. n. (duomenys neskelbtini). Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog faktas, kad N. K. valdė transporto priemonę yra įrodytas. Be to, skundą nagrinėjantis teismas šioje vietoje pažymi, kad teismo posėdžio metu pats N. K. neneigė, jog įvykio metu valdė transporto priemonę (b. l. 12-13). N. K. paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 14 d., apie 00.00 val., vairavo automobilį Toyota Estina Enima, v. n. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie „Senosios plytinės stotelės“, esančios Saulėtekio al., prie picerijos, pastatė automobilį prie parduotuvės „Iki“. Pastatęs automobilį su draugu nuėjo į piceriją. Išėjęs iš picerijos, nuėjo prie automobilio, sėdo prie vairo, privažiavo prie picerijos, o vėliau automobilį ir vėl pastatė prie parduotuvės „Iki“.
10. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog įrodžius, kad N. K. valdė transporto priemonę, t. y. ją vairavo, jis privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimų ir, policijos pareigūnui pareikalavus, pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Liudytojų parodymai bei ištirtoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys visiškai patvirtina, kad paminėtos pareigos N. K. nevykdė. Teismo posėdžio metu tiek liudytojas H. A. (b. l. 29), tiek P. L. (b. l. 30) nurodė, kad sulaikius N. K. ir paprašius pasitikrinti, ar yra blaivus, pastarasis vykdyti reikalavimą atsisakė. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir H. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 4). Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad N. K. atsisakė pūsti į alkotesterį (b. l. 32). Be to, teismo posėdžio metu pats N. K. pripažino ir sutiko, jog atsisakė būti patikrintas alkotesteriu, kadangi jis transporto priemonę valdė būdamas blaivus (b. l. 13). Taigi atsisakydamas tikrintis savo neblaivumą N. K. kaip vairuotojas padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Aplinkybė, kad, kaip nurodė N. K., jis automobilį valdė būdamas blaivus, o alkoholį vartojo po to, kai pastatė automobilį, nekeičia jo veiksmų vertinimo, kadangi kiekvienas vairuotojas pareikalavus policijos pareigūnams privalo pasitikrinti neblaivumą.
11. N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų D. J. ir R. D. parodymų dėl to, kur N. K. stovėjo picerijoje, kokius gėrimus jis vartojo. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina, kadangi esminių prieštaravimų tarp minėtų liudytojų parodymų nėra nustatyta. Pažymėtina, kad liudytojas R. D. teismo posėdžio metu aiškino, jog N. K. stovėjo šalia jo iš kairės pusės, vartojo gaivųjį gėrimą, o kitoje stiklinėje buvo rudos spalvos skystis (b. l. 31). Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu aiškino, kad jis nepamena, kas kur stovėjo picerijoje, apie galimai vartotą N. K. alkoholį išvis jokių paaiškinimų nedavė (b. l. 31-32). Be to, šioje vietoje pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai dėl to, kur stovėjo N. K. picerijoje, kokius gėrimus jis vartojo, neturi reikšmės N. K. veiksmų vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nėra privalu įrodyti asmens neblaivumo fakto, o būtina nustatyti, jog konkretus asmuo vairavo transporto priemonę ir atsisakė ar kitaip vengė tikrintis neblaivumą. Iš anksčiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, akivaizdu, kad minėtos aplinkybės yra visiškai įrodytos. Aplinkybė, kad liudytojai E. S., R. D. ir D. J. įvykio metu patys vartojo alkoholinius gėrimus, pasak apelianto, tarp jo ir liudytojų buvo kilęs konfliktas, nėra pagrindas nesivadovauti šių liudytojų parodymais, kadangi jie esminėse detalėse visiškai sutampa, juos patvirtina kiti byloje užfiksuoti duomenys, taip pat ir paties N. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu.
12. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 17 d., garso įrašo nustatyta, kad po liudytojo R. D. apklausos tiek N. K., tiek jo atstovui advokatui buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus minėtam liudytojui. Tiek N. K., tiek jo advokatas savo teise pasinaudojo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas N. K., pradėjus klausinėti liudytojo apie tai, ką jis valgė picerijoje, nurodė, kad minėti klausimai nėra susiję su nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu. Daugiau klausimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo liudytojui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad N. K. užduodami klausimai apie tai, ką liudytojas valgė picerijoje, nėra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, t. y. ar N. K. įvykio dieną valdė transporto priemonę, ar jis atsisakė tikrintis neblaivumą. Čia pabrėžtina, jog liudytojo atsakymas į N. K. užduotą klausimą bet kokiu atveju neturėtų jokios reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą. Taigi, bylą nagrinėjęs teisėjas, visiškai pagrįstai neleido užduoti minėto klausimo liudytojui R. D.. Iš to paties posėdžio garso įrašo nustatyta, kad, apklausiant liudytojus H. A. ir P. L., teismas uždavė ne atsakymus menančius, o patikslinamus klausimus. Pavyzdžiui, liudytojui P. L. teismo posėdyje nurodžius, kad N. K. atsisakė tikrintis neblaivumą, liudytojo buvo parašyta paaiškinti, kuo N. K. motyvavo atsisakymą tikrintis neblaivumą („negėrė, nevairavo, nenori“). Taigi nepagrįsti skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neleido N. K. pasinaudoti teise užduoti klausimus liudytojui R. D., daliai liudytojų teismas uždavė atsakymą menančius klausimus.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad apklausus A. K., kuris buvo kartu su N. K. picerijoje, galėtų būti gauta duomenų, kurie leistų apelianto veiksmus vertinti kitaip nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Iš N. K. paaiškinimo, kodėl reikėtų apklausti A. K., matyti, jog šis asmuo galėtų patvirtinti tai, ar N. K. vartojo alkoholį ar ne. Vis tik, kaip jau minėta, aplinkybė, ar N. K. buvo blaivus, nėra reikšminga sprendžiant atsakomybės klausimą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje nutarė į teismo posėdį kviesti A. K.. N. K. ir jo atstovas advokatas įsipareigojo atsivesti minėtą asmenį į posėdį. Teismo posėdyje, kuris vyko 2019 m. sausio 17 d., buvo paaiškinta, kad liudytojas negali dalyvauti posėdyje dėl asmeninių problemų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi ir pats iniciatyvos iškviesti nurodytą asmenį į teismo posėdį, t. y. siuntė A. K. (du kartus) šaukimus N. K. ir jo advokato nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau siųstų šaukimų niekas neatsiėmė. N. K. ir jo advokatas 2019 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, jog buvo nurodytas neteisingas liudytojo gyvenamosios vietos adresas.
14. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio protokole N. K. parodymai yra užfiksuoti netiksliai, t. y., nurodant, kad N. K. konfliktavo su A. K., nors teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad N. K. konfliktavo su picerijoje buvusiu jaunimu. Taip pat teismo posėdžio protokole neužfiksuotos visos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui, kad pastatęs automobilį prie parduotuvės „Iki“, jis išgėrė alkoholio ir ėjo link namų, pakeliui dar norėjo aplankyti savo draugą. Vis tik konstatuotina, jog šie faktai nėra pagrindas naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimą.
15. Pažymėtina, jog ANK 633 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašo 4 punkte yra nustatyta, kad civilinėse bylose, administracinių nusižengimų bylose ir administracinėse bylose padarytas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas. Taigi N. K. nurodytus neatitikimus pašalina teismo posėdžio garso įrašo turinys. Faktas, kad teismo posėdžio protokole buvo neteisingai užfiksuotos tam tikros neesminės aplinkybės, neturi reikšmės N. K. veiksmų vertinimui ir skundžiamo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui.
16. ANK 632 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad baigiant bylą nagrinėti teisme, pradedama klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamosiose kalbose pirmas kalba institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, po jo – nukentėjusysis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad baigiamojoje kalboje dėl duomenų vertinimo pasisakė N. K. atstovas advokatas. Teismui paklausus N. K., ar jo atstovas viską pasakė, ar pastarasis sutinka, N. K. nurodė, kad sutinka, jokių papildomų pastebėjimų, vertinimų nenurodė. Taigi nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti baigiamosiose kalbose, tuo labiau, kad jose dalyvavo jo gynėjas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad N. K. niekaip nepagrindžia, kaip realiai buvo pažeistos jo teisės, pirmosios instancijos teismui pasiūlius pažeidėjui pasakyti tai, ko baigiamosios kalbos metu nepasakė jo atstovas.
17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, jog nepagrįstas N. K. teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, buvo šališkas, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo aprašomojoje dalyje buvo nurodyta, kad N. K. pažeidė KET 14 punktą. Vis tik neįrodžius, kad N. K. valdė transporto priemonę būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nuoroda į KET 14 punkto reikalavimų pažeidimą iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies šalintina.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatęs, jog N. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, netinkamai nustatė N. K. nuobaudos – baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą. Asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, skiriama bauda, kurios dydis yra nuo vieno tūkstančio eurų iki dviejų tūkstančių eurų, taip pat tokiam asmeniui yra skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas N. K. skyrė baudą, kuri yra didesnė nei įstatyme numatytas šios nuobaudos vidurkis, taip pat pažeidėjui buvo nustatytas ženkliai didesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei įstatyme numatytas vidurkis.
20. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad N. K. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, jog N. K. anksčiau nėra teistas. Taigi N. K. skirtinos baudos dydis bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas neturi viršyti įstatyme numatytų šių poveikio priemonių vidurkių. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mažina N. K. paskirtos baudos dydį ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimą ir N. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti 1300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimo aprašomosios dalies pašalinti nuorodą į KET 14 punkto pažeidimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.