Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimo I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Biržų rajono policijos komisariatas 2008 m. gegužės 8 d. Biržų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą pakeisti I. L. skirtus 400 valandų nemokamų viešųjų darbų į administracinį areštą. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 22 d. iš seniūnijos gautas pranešimas, jog minėtas asmuo viešųjų darbų neatlieka.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

I. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl nutarimo vykdymo senaties terminų, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1688/2001, 2004 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-904-04 ir kt.), jog nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senatis pasibaigia, kai yra praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), arba kai nutarimo vykdymo metu yra 2 metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (pagal įstatymo analogiją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, jog nutarimų dėl administracinių nuobaudų paskyrimo vykdymo procese pagal analogiją taikant minėto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, turi būti vadovaujamasi ir šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1256-07 ir kt.).

I. L. už ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu skirta 4000 Lt bauda buvo pakeista į viešuosius darbus 2006 m. sausio 6 d. teismo nutarimu. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir buvo perduotas vykdymui. Iš teismui pateikto pranešimo matyti, kad Biržų rajono policijos komisariatas 2006 m. sausio 19 d. informavo Širvėnos seniūniją apie I. L. siuntimą atlikti jam skirtus nemokamus viešuosius darbus. Nors I. L. adresuotas 2008 m. sausio 19 d. siuntimas atlikti viešuosius darbus, kuriame pateikiama informacija, kur ir kada jis privalo atvykti, yra jo nepasirašytas, tačiau akivaizdu, kad ši informacija jam buvo žinoma, nes iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Širvėnos seniūnijos 2008 m. balandžio 22 d. rašto Nr. ISD-110, 2009 m. kovo 9 d. rašto Nr. ISD-61 matyti, jog I. L. 2006 m. vasario 7 d. atvyko į minėtą instituciją, 2008 m. vasario 8 d. pradėjo dirbti, atliko 80 valandų nemokamų viešųjų darbų, tačiau jų nebaigė. I. L. nenurodė jokių aplinkybių, objektyviai trukdžiusių jam tęsti pradėtus viešuosius darbus, todėl spręstina, kad juos atlikti jis vengė, dėl ko vertintina, kad nutarimo vykdymo senaties eiga sustojo (įstatymo analogijos pagrindu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalis). Širvėnos seniūnija Biržų rajono policijos komisariatą apie skirtų viešųjų darbų nevykdymą informavo jau minėtu 2008 m. balandžio 22 d. raštu, po ko Biržų rajono policijos komisariatas 2008 m. gegužės 8 d. kreipėsi į apylinkės teismą dėl jų pakeitimo į administracinį areštą. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes pagrindo konstatuoti esant praleistam ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatytam trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminui ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje (pagal įstatymo analogiją) numatytam dviejų metų nutarimo vykdymo senaties terminui nėra.

ATPK 334 straipsnyje, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, reglamentuota, kad asmeniui, piktybiškai vengiančiam atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, teikimu gali pakeisti nemokamus viešuosius darbus administraciniu areštu.

Iš teismui pateiktos administracinės bylos Nr. A2.13-14-346/2006 matyti, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 6 d. nutarimu I. L. skirta ir nesumokėta 4000 Lt bauda buvo pakeista į nemokus viešuosius darbus gavus jo rašytinį sutikimą. Byloje, kaip minėta, yra nustatyta, jog I. L. buvo žinoma, kur ir kada jis privalo atvykti nemokamų viešųjų darbų atlikimui, jis 2008 m. vasario 8 d. buvo pradėjęs juos atlikinėti, tačiau darbų nebaigė ir nenurodė jokių tam objektyviai trukdžiusių aplinkybių. Tuo remiantis spręstina, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatuota, jog I. L. jam skirtus viešuosius darbus vengė atlikti piktybiškai. Pažymėtina, kad ir pats I. L. apeliaciniame skunde pastarosios aplinkybės iš esmės neginčija. Byloje taip pat nėra nustatytos ATPK 29 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinis areštas negali būti skiriamas. Atsižvelgus į nurodytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakeisti I. L. skirtus viešuosius darbus administraciniu areštu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skirta administracinio arešto trukmė yra keistina. ATPK 334 straipsnyje yra numatytas santykis, kuriuo būtina vadovautis keičiant neatliktus viešuosius darbus į administracinį areštą – viena arešto para skaičiuojama už tris nemokamų viešųjų darbų valandas, bet ne ilgiau kaip trisdešimt parų. Nors pagal šį santykį pakeitus I. L. neatliktų viešųjų darbų kiekį (320 valandų) administraciniu areštu, gaunasi ilgesnis nei ATPK 334 straipsnyje numatytas maksimalus administracinio arešto laikas, tačiau šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra būtina įvertinti ir tai, kad I. L., vykdydamas 2006 m. sausio 6 d. nutarimą, dirbo 80 valandų. Šis laikotarpis sudaro 20 procentų viso jam skirto nemokamų viešųjų darbų laikotarpio, tad likusi neatlikta viešųjų darbų dalis (320 valandų) turėjo būti keičiama ne į maksimalios – 30 parų – trukmės administracinį areštą, o į proporcingai trumpesnės trukmės administracinį areštą. Pažymėtina, kad ši išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-4458/2008). Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra keičiamas nurodant, kad I. L. neatlikta nemokamų viešųjų darbų dalis keičiama į 24 parų trukmės administracinį areštą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas viešųjų darbų pakeitimo į administracinį areštą klausimą išnagrinėjo nedalyvaujant I. L. ir jo tinkamai neinformavus apie nagrinėjamo klausimo esmę, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galima konstatuoti priešingai. Tai laikytina proceso teisės normų pažeidimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. N-575-1439-07, administracinė byla Nr. N-444-3056/2008 ir kt.), kad ATPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą, nėra detalizuota teismo proceso keičiant skirtą baudą į nemokamus viešuosius darbus ar administracinį areštą tvarka, tačiau administraciniu areštu yra apribojama asmens laisvė, todėl jam turi būti garantuojamos teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 bei 6 straipsniuose, o būtent inter alia asmeniškai ar per atstovą dalyvauti teismo posėdyje, žinoti, kada ir kur bylą, susijusią su laisvės apribojimu, nagrinėja teismas. Todėl, nagrinėjant teisme asmeniui skirtos baudos pakeitimo į viešuosius darbus ar administracinį areštą klausimą, pažeidėjui yra būtina pranešti apie šio teisme nagrinėjamo klausimo esmę, nagrinėjimo datą ir vietą teismo šaukimu, kuris turi būti įteiktas pagal bendras šaukimų įteikimo taisykles. ATPK 334 straipsnyje taip pat reglamentuota galimybė apriboti asmens judėjimo laisvę, tad taikant šią teisės normą turi būti laikomasi analogiškų procesinių reikalavimų. Tačiau vertinant jau minėtą nagrinėjamoje byloje padarytą procesinį pažeidimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad I. L. juo savo apeliacinio skundo negrindžia, todėl jis negali būti laikomas absoliučiu pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad dėl šio procesinio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis). Apeliantas teismui pateikė argumentus tik dėl ginčijamo nutarimo vykdymo senaties termino, kurie, visų pirma, kaip jau minėta, yra nepagrįsti, ir, antra, pirmosios instancijos teismas ginčijamame nutarime atsižvelgė į minėtą terminą ir dėl jo pasisakė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą pakeisti ir nutarimo rezoliucinės dalies pirmą pastraipą išdėstyti taip: „I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neatliktą Biržų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 6 d. nutarimu skirtų nemokamų viešųjų darbų dalį – 320 valandų – pakeisti į 24 (dvidešimt keturias) paras administracinio arešto“.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas