Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-2766-614/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04534-2020-9 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01907-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1.

2020 m. birželio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“ (toliau BUAB) bankroto byloje gautą nemokumo administratoriaus A. S. prieštaravimą dėl kreditorės VšĮ „CPO LT“ finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo ir civilinę bylą Nr.2766-614/2020 pagal VšĮ „CPO LT“ ieškinį atsakovei UAB „Anrestas“ dėl netesybų priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Anrestas“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. S.. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.

Prie šios bankroto bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo perduota civilinė byla Nr.e2-9482-1080/2020, kuriai Vilniaus apygardos teisme suteiktas Nr.e2-2766-614/2020, pagal VšĮ „CPO LT“ ieškinį atsakovei UAB „Anrestas“ dėl netesybų priteisimo. Prijungtoje byloje ieškovė VšĮ „CPO LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Anrestas“ 1 500,00 Eur baudą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji, vykdydama 2007 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 50 „Dėl centralizuotųjų viešųjų pirkimų vykdymo“ jai pavestas centrines perkančiosios organizacijos funkcijas, paskelbė apie viešąjį bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų pirkimą. Atsakovę paskelbus viešojo konkurso laimėtoja, ieškovė su ja sudarė 2017 m. gruodžio 12 d. įsigaliojusią preliminariąją sutartį. 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia sutartį dėl nevykdomų atsakovo sutartinių įsipareigojimų ir paprašė sutarties 10.10 p. numatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo, t.y. sumokėti 1 500 Eur baudą.

Nemokumo administratoriui įstatyme nustatyta pareiga patikrinti kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus, pateikti teismui savo nuomonę dėl reikalavimų pagrįstumo, ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis, 66 straipsnio 1 dalies 9 punktas). P. J. asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtuose juridinių asmenų nemokumo procesuose, sprendžiant su kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka susijusius klausimus taikomos Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) nuostatos (JANĮ 155, 153 straipsniai).

2020 m. balandžio 28 d. nutartimi BUAB „Anrestas“ bankroto byloje patvirtinti neginčijami kreditorių reikalavimai pagal nemokumo administratoriaus A. S. pateiktus duomenis. Administratorius pateikė papildomus paaiškinimus, nurodė, jog VšĮ „CPO LT“ bankroto byloje pareikštas reikalavimas dėl 1 500 Eur baudos ir toliau yra ginčijamas visoje apimtyje. Administratorius nurodė, kad bausti įmonę už tai, kad ji tapo nemoki yra neteisinga. Jau vien tai, kad ieškovė atmetė atsakovės orientacinius pasiūlymus yra atsakovės nubaudimas, nes atsakovė buvo pašalinta iš konkurso. Tuometu atsakovė turėjo finansinių sunkumų, ruošė restruktūrizavimo bylą, tačiau jai buvo iškelta bankroto byla. Sutarties 10.11 p. nurodoma, kad baudos yra minimalūs VšĮ „CPO LT“ nuostoliai, tačiau nuostolių atlyginimui reikalinga nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau šiuo atveju tokių sąlygų nėra, nes VšĮ „CPO LT“ nepagrindžia žalos susidarymo ir neįrodo kaltės bei priežastinio ryšio. Įmonės tapimas nemokia negali būti laikomas kaip jos neteisėtas veiksmas. Nemokumas, tai būsena, kada įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl papildomų sankcijų (baudų) taikymas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Iš bylos dokumentų matyti, kad konkurse buvo 172 dalyviai, todėl vieno ar keleto dalyvių pašalinimas iš konkurso ieškovei jokios žalos nepadaro, nes užsakymus gali atlikti dar labai didelis kiekis kitų konkurso dalyvių. Tokio nepagrįsto riekalavimo tenkinimas pažeistų kitų atsakovės kreditorių teises.

Dėl administratoriaus ginčijamo 1 500 Eur finansinio reikalavimo kreditorė VšĮ „CPO LT“ pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus prieštaravimus. Nurodė, kad savo pozicijos nekeičia, patvirtina savo procesiniuose dokumentuose jau nurodytas aplinkybes papildomai akcentuoja, kad ieškovės reikalavimo pagrindas nėra atsakovės nemokumo aplinkybė, reikalavimas keliamas iš neįvykdyto sandorio ir jame numatytos sutartinės atsakomybės. Atsakovė nepateikia jokių duomenų, kad jos sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė ieškovės veiksmai ar neveikimas, priešingai, atsakovė sutarties vykdymo metu nebendradarbiavo, į ieškovės užklausas neatsakinėjo, prašymus vykdyti sutartį ignoravo, apie priežastis neleidžiančias jau vykdyti sutarties ieškovo neinformavo. Finansiniai sunkumai, kuriais atsakovė bando pateisinti savo neteisėtą neveikimą vykdant sutartį, nėra ir negali būti nei teisėtu atleidimo nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nei teisėtu atleidimo nuo sutartinės atsakomybės pagrindu. Prašoma bauda šalių sutarimu laikytina minimaliais ieškovės nuostoliais, patiriamais teikiant paslaugas atsakovei (sutarties 10.11. p.). Ieškovė teikdama paslaugas atsakovei kūrė ir administravo atsakovei skirtą informacinės sistemos paskyrą, talpino ir viešino atsakovo užsakovams siūlomą produktą, todėl teiginiai, jog atsakovo pasitraukimo iš sutarties rezultate ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, nepagrįsti.

Prieštaravimai atmestini, finansinis reikalavimas tvirtintinas.

Ginčijamą kreditorės VšĮ „CPO LT“ finansinį reikalavimą, kurio tvirtinimo pagrįstumo klausimas išskirtas nagrinėti šioje byloje, sudaro sutarties vykdymo užtikrinimas - sutartinės netesybos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ nutarė suteikti teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas viešajai įstaigai CPO LT, ieškovei, bei suteikti teisę viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas – užbaigti viešąjį pirkimą „Preliminarioji sutartis dėl pastatų modernizavimo darbų užsakymų per CPO“ ir pasirašyti preliminariąsias sutartis su tiekėjais. Byloje nustatyta, kad vykdydama minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą bei pavestas centrines perkančiosios organizacijos funkcijas, ieškovė paskelbė konkursą apie viešąjį bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų pirkimą, t. y. užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą. Atsakovę (tiekėją) paskelbus viešojo konkurso laimėtoja, ieškovė ir atsakovė sudarė 2017 m. gruodžio 12 d. įsigaliojusią preliminariąją sutartį dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymo per CPO LT elektroninį katalogą Nr. 4R-886. Sutarties pagrindu atsakovė iš ieškovės gavo galimybę, naudodamasi ieškovės informacine sistema, neribotai dalyvauti statybos rangos darbų užsakymuose dėl viso Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus organizacijų bei daugiabučių pastatų modernizavimo darbų kiekio, kuris yra iš tiekėjų įsigyjamas pagal ieškovo ir tiekėjų sudarytas preliminariąsias sutartis. Vadovaujantis preliminariųjų sutarčių sąlygomis, kiekviena Lietuvos Respublikos perkančioji organizacija, daugiabučio namo administratorius ar bendrija sau reikalingą pastatų modernizavimo darbų kiekį gali užsakyti elektroniniame ieškovo kataloge sudarydama pagrindinę pastatų modernizavimo darbų pirkimo sutartį su tiekėja. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovė galimybę sudaryti neribotą kiekį pagrindinių sutarčių už neribotą vertę galėjo su sutartyje įtvirtinta sąlyga, jog vykdys savo sutartinius įsipareigojimus: sutarties 3.1.5 p. atsakovė UAB „Anrestas“ įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu atitikti konkurso pirkimų dokumentuose nurodytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.

Atsakovė neneigia, kad konkurso pirkimų dokumentuose įtvirtinti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai jai buvo žinomi iki dalyvaujant konkurse ir iki sudarant sutartį. Sutarties sutarties 3.3. punkte šalių buvo susitarta, kad tiekėjos (atsakovės) sutartinių įsipareigojimų nevykdymas yra laikomas esminiu preliminariosios sutarties pažeidimu, o sutarties 9.5.4. punkte numatyta ieškovės teisė prieš 10 dienų informavus tiekėją vienašališkai nutraukti sutartį jei tiekėja nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad ši šalių sutarties aptarta ir pasirašyta nuostata dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams yra reikšminga tiek apibūdinto teisinio reglamentavimo ir jo tiksų, tiek perkančiųjų organizacijų teisių užtikrinimo kontekse. Bylos rašytiniai dokumentai patvirtina, jog vykdydama savo funkcijas ieškovė nustatė, jog atsakovė kvalifikacijos reikalavimo, o būtent - reikalavimo neturėti įsiskolinimo Valstybiniam socialinio draudimo fondui neatitinka (Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2019 m. liepos 22 d. protokolas Nr. 58). Nustačiusi pažeidimą, sutartyje nustatyta tvarka ir būdu ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Šį ieškovės prašymą atsakovė gavo, perskaitė, tačiau į jį nereagavo. Atsakovei nepagrindus savo turimos kvalifikacijos ieškovė pagal sutarties 9.5.4 p. sutartį su atsakove nutraukė dėl pastarosios kaltės. Tiek apie sprendimą nutraukti sutartį, tiek apie šio sprendimo priežastis ir apie atsakovei taikytiną sutartinę atsakomybę atsakovė buvo informuota, tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovei neginčijant vienašalio ieškovės sutarties nutraukimo pagrįstumo, nagrinėjamu atveju laikytina, kad sutartis dėl netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo, su atsakove buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Atsakovė taip pat neginčijo sutarties sąlygų.

Sutarties šalių civilinė atsakomybė ir sutarties įvykdymo užtikrinimas sutarties šalių buvo numatyti sutarties 10. p., o būtent - CK 6.71 str. numatytas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo būdas – netesybos konkrečia pinigų suma - 1 500 Eur dydžio bauda, kuri taikoma kai sutartis nutraukiama dėl sutarties 9.5. p. nurodytų aplinkybių (Sutarties 10.10. p.). Ši bauda šalių sutarimu laikytina minimaliais ieškovės nuostoliais patiriamais teikiant paslaugas atsakovei (sutarties 10.11. p.), todėl sutiktina, jog minimalių nuostolių ieškovė byloje neprivalo įrodinėti.

Akcentuotina, kad šalių sutartis buvo sudaryta ieškovei įvykdžius viešąjį konkursą vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 30 str. 1 d. nuostatomis, kuriose nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Atsižvelgiant į šiuos imperatyvius įstatymo reikalavimus, netesybų dydis buvo išreikštas konkretaus dydžio bauda, išviešintas viešojo konkurso sąlygose bei preliminariosios sutarties projekte ir atsakovei neabejotinai buvo žinomas tiek dalyvaujant ieškovės centralizuotame viešajame konkurse, tiek preliminariosios sutarties sudarymo metu. Minėta, jog šios konkursinės nuostatos atsakovė neginčijo ir teismo vertinimu su tokio dydžio sutartyje nustatyta bauda sutiko būtent pateikdama pasiūlymą ir sudarydama preliminariąją sutartį. Svarbu paminėti tai, jog neįvykdžiusi prievolės atsakovė buvo verslininkė ir sutarties sudarymo metu numatė ir galėjo numatyti 1 500 Eur baudą kaip tikėtiną savo prievolės neįvykdymo pasekmę, todėl šią riziką laisva valia prisiėmė. Teismas sutinka su ieškovės (kreditorės) pozicija, jog preliminariosios sutarties pažeidimas ieškovei sukėlė tiesioginių (administracinių) nuostolių, nes ieškovė naudojo savo išteklius sutarties sudarymo ir vykdymo priežiūros administravimui. L. A. T. praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė: jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimų, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (L. A. T. 2016 m. gegužės 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-235-690/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką sutartinėmis netesybomis viešojo pirkimo sutartyse šalis gali siekti sumažinti įrodinėjimo naštą nuostolių atlyginimo atveju. Kasacinis teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos inter alia susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Ginčijamų netesybų dydis buvo išreikštas konkretaus dydžio bauda, išviešintas viešojo konkurso sąlygose bei preliminariosios sutarties projekte, tuo sukuriant teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos turėjo riboti ir prievolę pažeidusios sutarties šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Ieškovė (kreditorė) ieškiniu reikalavo tik to, dėl ko šalys buvo susitariusios sutartyje, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas sutarčių privalomumo principas (CK 6.189 str. 1 d.) ir, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta nemokumo administratoriaus prieštaravimus kaip nepagrįstus ir tvirtina ginčijamą VšĮ „CPK LT“ 1 500 Eur finansinį reikalavimą.

Ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas remiantis JANĮ 28 str. 1 d. 4 p.

Bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis kreditorei buvo grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 vasario 18 d. nutartimi, duomenų, kad šalys būtų patyrusios atstovavimo išlaidas į bylą nėra pateikta.

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41, 42 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nemokumo administratoriaus prieštaravimus atmesti.

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Tvirtinti kreditorės VšĮ „CPO LT“ 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 centų) finansinį reikalavimą UAB „Anrestas“ bankroto byloje.

Ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, tai yra per Vilniaus apygardos teismą.