Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. Z. dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl CPK 771 str., reglamentuojančio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, įvykdymą ir sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymą.

Pareiškėja pateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą, kuriuo prašė skirti baudą skolininko UAB „Auto katalizatorius“ vadovui N. Z.. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-02 nutartimi c.b. Nr. 2-4859-155/2012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant skolininkui UAB „Auto katalizatorius“ naudoti gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini) komercinei ūkinei – ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Teigė, jog CPK 771 str. 1 d. pagrindu patikrinus sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo rezultatus, nustatė, kad skolininkas nevykdo minėtame vykdomajame dokumente nurodyto įpareigojimo. 2012-08-14 skolininko vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), skolininko veiklos vietos adresu: Dariaus ir Girėno g. 21, Vilnius bei skolininko buveinės adresu: Ramunių g. 37, Zujūnų k., Vilniaus r. buvo išsiųsti patvarkymai dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį. Pažymėjo, jog nei vienu iš minėtų adresų skolininkui skirtų procesinių dokumentų įteikti nepavyko, todėl vadovaujantis CPK 123 str. 4 d. skolininkui skirti antstolės procesiniai dokumentai 2012-09-20 buvo dar kartą persiųsti skolininko buveinės adresu. Remiantis minėta teisės norma, terminas įvykdyti teismo nutartį baigėsi 2012-09-30 imtinai. Nurodo, jog skolininkas iki šiol nėra įvykdęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-02 nutarties bei antstolės įpareigojimų, todėl vadovaujantis CPK 771 str. 5 d., 7 d. prašė teismo skirti skolininko vadovui N. Z. vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (LR CPK 634 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė priėmė vykdyti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-08-02 išduotą nutartį c.b. Nr.2-4859-155/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko „Auto katalizatorius“ atžvilgiu, kuria nutarta uždrausti skolininkui naudoti gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini) komercinei – ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. CPK 771 str. 1 d. pagrindu patikrinus minėto teismo procesinio sprendimo vykdymo rezultatus, antstolė nustatė, jog skolininkas teismo įpareigojimų nevykdo. 2012-08-14 antstolė išsiuntė skolininko vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos, skolininko buveinės ir veiklos adresais patvarkymus dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį. Kadangi nei vienu iš minėtų adresų skolininkui procesinių dokumentų įteikti nepavyko, antstolė pirmos instancijos teismui nurodė, jog 2012-09-20 pakartotinai skolininko buveinės adresu išsiuntė patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdyti teismo nutartį ir vadovaujantis CPK 123 str. 4 d. laikė, jog 2012-09-30 terminas įvykdyti antstolės reikalavimą baigėsi. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nebuvo įvykdęs teismo nutarties ir antstolės įpareigojimų, antstolė kreipėsi į teismą su prašymu CPK 771 str. 5 d. pagrindu skirti baudą skolininko vadovui.

Pagal CPK 771 str. 5 d. teismas, nustatęs sprendimo neįvykdymo faktą, skolininkui gali paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymo svarbu konstatuoti ne tik patį sprendimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir sprendimo neįvykdymo priežastis, realias šio sprendimo įvykdymo galimybes. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo skolininko vadovui, savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad antstolės išsiųsti pranešimai yra įteikti skolininkui CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Nors antstolė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodė, jog nepavykus procesinių dokumentų įteikti skolininko vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos, skolininko buveinės ir veiklos adresais, pakartotinai persiuntė procesinius dokumentus skolininko buveinės adresu: Ramunių g. 37, Zujūnų k., Vilniaus r., tačiau pirmos instancijos teismas į šią, antstolės nurodytą faktinę aplinkybę, neatsižvelgė ir sprendė, kad antstolė, neturėdama duomenų apie tinkamą įteikimą, pakartotinai neišsiuntė skolininkui patvarkymo dėl įpareigojimo įvykdyti teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors su prašymu skirti skolininko vadovui baudą antstolė nepateikė jos nurodytą faktinę aplinkybę, jog procesiniai dokumentai buvo pakartotinai persiųsti skolininko buveinės adresu, patvirtinančių dokumentų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pagrindo abejoti antstolės nurodyta faktine aplinkybe nėra. Tokia išvada darytina iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų registruotos pašto siuntos išrašų iš AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos ir pašto siuntų sąrašo, iš kurių matyti, kad 2012-09-21 antstolės procesiniai dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti skolininko buveinės adresu: Ramunių g. 37, Zujūnų k., Vilniaus r. (b.l.56-58), kurie, kaip matyti iš nurodytų dokumentų, 2012-10-27 grįžo siuntėjui kaip neįteikti adresatui (b.l.56). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog remiantis CPK 123 str. 4 d. antstolė pagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo 2012-09-21, t.y. terminas įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-02 nutartį baigėsi 2012-10-01 (imtinai), todėl prašymas skirti baudą skolininko vadovui CPK 771 str. 5 d. pagrindu pagrįstas ir tenkintinas. Nors pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo skolininko vadovui ir neturėjo įrodymų, patvirtinančių, jog patvarkymas įvykdyti teismo nutartį ir kiti antstolės procesiniai dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti skolininko registruotos buveinės adresu, tačiau iš prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų matyti, kad registruota pašto siunta į antstolės kontorą buvo grąžinta kaip neįteikta adresatui 2012-10-27, tuo tarpu antstolė į teismą su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu kreipėsi į 2012-10-04, taigi akivaizdu, jog dokumentai, patvirtinantys pakartotinio procesinių dokumentų išsiuntimo skolininko registruotos buveinės adresu faktą, antstolės kreipimosi į teismą metu negalėjo būti pateikti teismui. Šiuo atveju atsisakius skirti baudą skolininko vadovui, esant pateiktiems įrodymams, jog antstolės įpareigojimas vykdyti teismo nutartį buvo pakartotinai išsiųstas skolininko registruotos buveinės adresu, nebūtų užtikrinta įstatymo leidėjo nustatyta CPK 123 str. 4 d. paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), tame tarpe ir tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis c.b. Nr. 2-596/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog antstolė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodo, jog pakartotinai procesiniai dokumentai skolininko registruotos buveinės adresu buvo išsiųsti 2012-09-20, tuo tarpu atskirajame skunde antstolė nurodo ir iš pridedamų dokumentų matyti, jog pakartotinis procesinių dokumentų išsiuntimas buvo atliktas 2012-09-21, tačiau toks faktinių aplinkybių nurodymo netikslumas neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininko vadovui pagrįstumo.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog remiantis VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2012-10-11 yra pasikeitęs skolininko vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad terminas įvykti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-02 nutartį baigėsi 2012-10-01 (imtinai), tuo metu skolininko UAB „Auto katalizatorius“ vadovo pareigas ėjo N. Z., bauda už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą skirtina būtent šiam fiziniam asmeniui.

Teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių bei antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo pripažinti skundžiamą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-11-06 teisėta bei pagrįsta. Įgyvendinant proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, civilinė byla, negražinant jos iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, išnagrinėtina apeliacinės instancijos teisme (CPK 7 str.). Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-11-06 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –skirti UAB „Auto katalizatorius“ (į.k.302612440) buvusiam vadovui N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) 1000 Lt dydžio baudą išieškotojo AB „SEB lizingas“ (į.k.123051535) naudai.