Vilniaus apygardos teismo nutartis

Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė areštuoti hipotekos lakštu Nr. ID 032120040008225, 2004-11-23 įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos m. apylinkės teismo, žurnalo Nr. 4468, įkeistus žemės sklypą unikalus Nr (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausantį G. M. ir A. M.; hipotekos lakštu Nr. 01120050024567, 2005-12-02 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitus AB Sampo bankui (Danske Bank A/S) nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys nesklebtini) k., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M.; butą unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys nesklebtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį A. M.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys nesklebtini) vs.,Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M.; žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M.; G. M. užtikrinant gauto kredito gražinimą iki 2014-11-19 hipotekos lakštu Nr.01120060017770, 2006-07-31 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeistą AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) skolininkei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav.:gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti.

Nurodė, kad 2004-11-19 Kredito sutartimi Nr. KVR0107041271 su vėlesniais 2005-11-25 susitarimu Nr. KVR0107041271-P-1, 2005-12-08 susitarimu Nr. KVR0107041271-P-2 toliau - Kredito sutartis) Danske Bank S/A Lietuvos filialas, buvęs pavadinimas AB SAMPO bankas (toliau - Bankas), G. M., suteikė 1 440 280 eurų kreditą laikotarpiui iki 2011-11-19. Kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu ID 13120040008225, 2004-11-23 įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos m. apylinkės teismo, žurnalo eil. Nr. 4468, buvo įkeistas prašomas areštuoti turtas. G. M. pasirašydama Kredito sutartį įsipareigojo nustatytu grafiku gražinti kreditą ir mokėti priskaičiuotas palūkanas, tačiau savo įsipareigojimų nesilaikė, t. y. pažeisdama Kredito sutarties 15 punktą neužtikrino, jog G. M. vardu atidarytoje sąskaitoje kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo dienomis būtų sukaupta pinigų suma reikalinga kredito ir palūkanų mokėjimui. Banko darbuotojai ne kartą tiek telefonu, tiek 2009-02-17 raštu Nr. l_SB-2009-28529, 2009-03-19 raštu Nr. 2_SB-2009-195, 2009-04-19 raštu Nr. 3_SB-2009-31957 ragino G. M. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skola taip ir liko nesumokėta. Kadangi G. M. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties 38 punktu, 2009-05-14 raštu Nr. dnk0907276 kreipėsi į G. M., taip pat vadovaudamasis Laidavimo sutarties Nr. FA-KVR0107041271 punktu 2009-05-14 raštu Nr. dnk 0907316 kreipėsi į A. M., kaip laiduotoją ir įkeistų nekilnojamųjų daiktų savininką, su raginimu sumokėti pradelstą mokėti sumą, kuri tai dienai už pradelstas paskolos įmokas, palūkanas bei delspinigius buvo lygi 73 807, 55 eurų ir įspėjo skolininkę/turto savininkę, taip pat laiduotoją/turto savininką, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymuose nustatyta tvarka iš įkeisto turto. Taip pat 2009-06-25 raštu Nr. dnk 09096181 bankas kreipėsi į G. M., kaip nekilnojamojo turto savininką, informuodamas apie esamą įsiskolinimą ir įspėdamas, kad per 30 kaendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta be be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymuose nustatyta tvarka iš G. M. įkeisto turto. Įpareigojimas neįvykdytas, 2009-08-18 G. M. skola bankui buvo 1 212 039, 07 EUR (1 159 271, 74 EUR negražinto kredito, 45 415, 95 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 11 351, 38 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių).

Šalies argumentai

Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas, 2010 m. kovo 25 d. pateikė teismui pakartotinį pareiškimą dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių ir prašė priimti nutartį parduoti iš varžytinių kreditoriui įkeistą A. M. ir G. M. nuosavybės teise priklausantį 6,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys nesklebtini) vs.,Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M.; žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys neskelbtini) vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) vs., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M.; butą unikalus Nr. (duomenys nesklebtini),esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį A. M.; žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys nesklebtini)., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M.; skolininkei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav.:gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ne ginčo tvarka iš G. M., kaip skolininkės, kreditoriaus naudai išieškoti 1 424 896,92 EUR (1 159 271,74 EUR negrąžinto kredito, 45 167,81 EUR nesumokėtų palūkanų, 220 457,37 EUR priskaičiuotų delspinigių) negrąžintos skolos, viso 4 932 138,20 lt, 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 11 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo teismui padavimo iki visiško skolos išieškojimo.

Nurodė, kad skolininkei ir įkeistų daiktų savininkams neįvykdžius 2004-11-19 Kredito sutartimi Nr. KVR0107041271 su vėlesniais 2005-11-25 susitarimu Nr. KVR0107041271-P-1, 2005-12-08 susitarimu Nr. KVR0107041271-P-2 toliau - Kredito sutartis) prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius vienašališkai nutraukęs kredito sutartį, kreipėsi į teismą prašydamas areštuoti hipotekos lakštu Nr. ID 032120040008225 įkeistus skolininkams ir įkeistų daiktų savininkams priklausančius daiktus. Teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi prašymą patenkino areštavo hipotekos lakštais Nr. ID 032120040008225, 01120050024567 ir 01120060017770 įkeistą turtą bei įspėjo skolininkę ir įkeistų daiktų savininkus, jog per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos hipoteka įkeistas skolininkės ir įkeistų daiktų savininkų turtas bus parduotas iš varžytinių. Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Praėjus teismo nustatytam terminui, skola negrąžinta, todėl prašė teimo priimti nutartį parduoti iš varžytinių įkeistą turtą. Sudarydamos 2004 m. lapkričio 19 d. kredito sutartį šalys susitarė, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos nuo teismo pritesitos sumos bus mokamos 11 procentų dydžio metinės palūkanos (sutarties 41 p.), todėl prašė teismo palūkanas priteisti.

Suinteresuoti asmenys G. M., A. M., T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl 220 457, 37 EUR delspinigių išieškojimo iš skundžiamoje nutartyje nurodyto įkeisto nekilnojamojo turto, sumažinti išieškotinus delspinigius iki 0,02 procentų dydžio.

Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo nesprendė apsiribodamas tik pinigų sumos sudarančios įsiskolinimą konstatavimu ir tuo pagrindu tenkino visus kreditoriaus reikalavimus. Teismas neįvertino kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo priteistos netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir sudaro galimybę, kreditoriui nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Įstatymas numato teismui galmybę sumažinti netesybas (CK 6.32 str. 2 d.) tiek, kad jos netaptų mažesnės už kreditoriaus patiriamus nuostolius dėl netinkamo sutarties įvykdymo, todėl kredito sutartyje G. M. numatytos 0,08 procentų dydžio netesybos yra per didelės, ir jos mažintinos iki 0,02 procentų. Kredito sutartyje numatytas 0,08 procentų dydžio netesybos yra baudinio, o ne kompensacinio dydžio, o baudinės netesybos Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nenumatytos. Teismas neįvertindamas kreditoriaus nurodytų aplinkybių bei jų pagrįstumo ydingai taikė Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio nuostatas ir toks įstatymo taikymas teisinėje valstybėje negalimas, nes buvo sudarytos sąlygos kreditoriui piktnaudžiauti savo teisėmis, vykdant operatyvų skolos išieškojimą iš skolininkės, iš anksto numatant neprotingą netesybų dydį sutartyje. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 1.5 straipsnio, 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl nebuvo tinkamai užtikrintas tinkamas Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus nuostatų taikymas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamąją nutartį. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas, viešosios tvarkos reikalavimus, kurie neleidžia stipresniajai sutarties šaliai nustatyti baudinių netesybų bei nepagrįstai pasipelnyti. Aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog nagrinėjant bylą dėl hipotekos teisinių santykių nėra sprendžiamas ginčas dėl įsiskolinimo dydžio, o toks ginčas sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka, neturėtų būti aiškinama taip, jog priverstinio išieškojimo veiksmus vykdančiam teismui neprivalu vadovautis suinteresuotų asmenų skunde nurodytais argumentais. Hipotekos teismas yra atsakingas už tinkamą materialinės teisės normų taikymą, todėl ginčijamos skolos išieškojimas nukreipiant išieškojimą įkeistus nekilnojamuosius daiktus, kreditoriui vienašališkai nurodžius skolos dydį, negali būti vertinamas kaip tinkamas materialinės teisės normų taikymas bei prieštarauja visuotinai pripažintam principui audiatur et altera pars (Tebūnie išklausyta ir antroji pusė) principui.