Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-145-198/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-05
Bylos Nr.: e2A-145-198/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Jonaitienė
Atsakovas: UAB „Panevėžio gatvės“
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

35.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-145-198/2016

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07520-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.1.; (S) 35.3.1.;35.3.6.; 44.1.; 44.5.2.; 44.8.;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 5 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Panevėžio gatvės“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-6648-400/2015 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atsakovei UAB „Panevėžio gatvės“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Panevėžio miesto savivaldybei, A. B., UAB „Aukštaitijos vandenys“, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2015-08-18 patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Panevėžio gatvės“ priteisti solidariai 388,22 Eur (1340,45 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 36-39, t-2).

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2012-10-29 nenustatytai transporto priemonei pervažiavus kelyje, adresu Janonio g. 12, Panevėžyje, esantį šulinį, pakilęs šulinio dangtis sugadino kelyje stovėjusią transporto priemonę „Opel Zafira“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės „Opel Zafira“ vairuotojo A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė „Opel Zafira“ ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti) priekinis kairės pusės sparnas bei sugadintos (reikalinga remontuoti) priekinės kairės pusės durelės. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Kelias“ sudaryta remonto sąmata, UAB „Kelias“ pateikta PVM sąskaita-faktūra Serija KEL Nr.0275049, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 388,22 Eur (1340,45 Lt) draudimo išmoką. Nepritvirtintas ar netinkamai pritvirtintas šulinio dangtis yra kelio trūkumas. Kelias, adresu Janonio g., Panevėžyje, nuosavybės teise priklauso atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei. Prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė pavedė atsakovei UAB „Panevėžio gatvės“ prižiūrėti, eksploatuoti kelio inžinerinius statinius – paviršinių nuotekų nuotakyno bei jo įrengimus/įrenginius. Savivaldybė, pasitelkdama atsakovę UAB „Panevėžio gatvės“ kelio inžinerinių statinių (šulinių) priežiūrai užtikrinti, perleido jai įstatyme įtvirtintas minėto statinio valdytojo pareigas šioje srityje. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta. Atsakovė UAB „Panevėžio gatvės“ privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.266str. 1d. pagrindu, nes: atsakovė UAB „Panevėžio gatvės“ yra kelio (Janonio g., Panevėžyje) inžinerinių statinių – paviršinių nuotekų nuotakyno, bei jo įrengimų/įrenginių faktinė valdytoja; nepritvirtintas ar netinkamai pritvirtintas kelio inžinerinio statinio (šulinio) dangtis sugadino transporto priemonę „Opel Zafira“ ir atsirado žala; žala yra kelio ir jo inžinerinio statinio (šulinio) trūkumų rezultatas. Aplinkybė, kad savivaldybė sudarė sutartį su privačiu juridiniu asmeniu UAB „Panevėžio gatvės“ dėl inžinerinių statinių – paviršinių nuotekų nuotakyno, bei jo įrengimų/įrenginių priežiūros (eksploatacijos) ir remonto darbų atlikimo, reiškia, jog ji perdavė šiam asmeniui savivaldybei įstatyme nustatytą funkciją, kartu ir atsakomybę už pareigų nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Panevėžio gatvės“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 388,22 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 388,22 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014-10-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,82 Eur žyminį mokestį, 28,96 Eur atstovavimo išlaidas. Priteisė iš atsakovės UAB „Panevėžio gatvės“ 30,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-29 buvo apgadintas pakėlus lietaus kanalizacijos tinklų šulinio dangtį. Atsižvelgęs į įstatyminį reglamentavimą teismas konstatavo, kad už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga atsakovė UAB „Panevėžio gatvės“, eksploatuojanti ir remontuojanti bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus lietaus (paviršinių) nuotekų nuotakyno ir įrengimus/įrenginius juose. Įvertinęs byloje esančius UAB „Aukštaitijos vandenys“ avarijų registravimo žurnalo spalio 29 d. - spalio 30 d. išrašus, UAB „Panevėžio gatvės“ pateiktą atliktų darbų aktą už 2012 m. spalio mėn. ir kitus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo šulinio faktinė valdytoja yra UAB „Panevėžio gatvės“. Nustatęs, kad Panevėžio miesto savivaldybė ir atsakovė UAB „Panevėžio gatvės“ yra sudariusios sutartį, kuria susitarė dėl lietaus nuotekų tinklo eksploatavimo ir remonto, teismas sprendė, kad ši aplinkybė reiškia, jog už lietaus (paviršinių) nuotekų nuotakyno šulinių būklę Panevėžio mieste yra atsakinga UAB „Panevėžio gatvės“ kaip faktinė jų valdytoja. UAB „Panevėžio gatvės“ atstovas taip pat pripažino, kad atsakovė yra atsakinga už lietaus nuotekų tinklų eksploatavimą ir priežiūrą. Todėl teismas darė išvadą, jog ginčo atveju už atsiradusią žalą atsakinga UAB „Panevėžio gatvės“, kuriai perduota atsakomybė už lietaus (paviršinių) nuotekų tinklų (šulinių) būklę. Įvertinęs tai, kad vairuotojai net ir būdami maksimaliai apdairūs ir atidūs šių šulinių neprivalo apvažiuoti, juos pamatę vertinti kaip kliūtį kelyje, tikėtis, kad šuliniai gali būti atviri ar turintys kokių tai kitų trūkumų, byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai, kad galėjo pastebėti, kad šulinio dangtis netinkamai pritvirtintas ir išvengti autoįvykio, teismas nenustatė teisinio pagrindo mažinti prašomą priteisti žalą. Teismas nesutikdamas su atsakovės teiginiu, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės galimų neteisėtų veiksmų, kadangi iš nutarime nustatytų aplinkybių matyti, kad šulinio dangtis buvo pakeltas nenustatyto pravažiuojančio krovininio automobilio, pažymėjo, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio patvirtino, kad esant tinkamai įtvirtintam šulinio dangčiui, be specialios įrangos jo neįmanoma pakelti, jo nepakelia ir pravažiuojančios transporto priemonės. Teismo nuomone, dėl senos šulinių būklės, dėl didelio transporto priemonių srauto šulinių dangčiai išjudinami, tokiu atveju gali pasikelti šulinio dangtis ir apgadinti ant šulinio užvažiavusią ar greta esančią transporto priemonę. Kada buvo keisti lietaus nuotekų šulinių dangčiai Janonio g. ir kada buvo atlikta jų apžiūra atsakovė duomenų neteikė (CPK 12, 178 str.). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir ją įvertinęs sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė lietaus (paviršinių) nuotekų nuotakyno ir jų įrenginių/įrengimų techninę priežiūrą bei eksploataciją, todėl automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl netinkamai įtvirtinto lietaus (paviršinių) nuotekų nuotakyno šulinio dangčio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu UAB „Panevėžio gatvės“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad nėra tinkamas atsakomybės už netvarkingą lietaus kanalizacijos šulinio dangčio būklę ir dėl apgadinus transporto priemonę padarytos žalos atlyginimo, subjektas. Savivaldybė pavedė atlikti konkrečius darbus, tačiau šis faktas negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog apeliantei perleista ir daikto (gatvių) valdymo teisė ir kad apeliantė tapo gatvių valdytoja. Apeliantė po 2010-12-28 sutarties sudarymo nebeatliko nuolatinės objektų priežiūros, apeliantei buvo pavedami tik pavieniai darbai, o ne nuolatiniai gatvių priežiūros darbai. Minėta sutartis buvo sudaryta po atviro konkurso, kai pirkimo objektas buvo tik priežiūros ir remonto darbai, o gatvių apžiūrų nebeliko. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog už lietaus (paviršinių) nuotekų nuotakyno šulinių būklę Panevėžio mieste yra atsakinga UAB „Panevėžio gatvės“ kaip faktinė jų valdytoja, yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Panevėžio miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Sutarties 3.8, 6.1.1, 6.1.3, 6.2.1, 7.2.3 punktuose numatytos sąlygos, susijusios su darbų kiekvienais metais nustatytų darbų apimtimi, Savivaldybės pateikiamais užsakymais, darbų derinimu su savivaldybe, užtikrina Savivaldybės teisę tikrinti atliekamų darbų pagal Sutartį vykdymo eigą, kiekį ir kokybę, tačiau tai nepaneigia nuolatinės sutartyje nurodytų objektų priežiūros, kadangi sutartis savo trukme nėra epizodinė ar trumpalaikė, nes joje numatytas darbų teikimo terminas 12 mėnesių, su galimybe pratęsti du kartus po vienerius metus. Lyginant ankstesnės sutarties ir sutarties dalykus, jie yra tapatūs, kadangi abejuose yra numatytas lietaus nuotakų tinklų priežiūros (eksploatacijos) ir remonto darbai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismo 2015-07-14 nutartimi konstatuota, kad transporto priemonei „Opel Zafira“ žala padaryta dėl statinių trūkumų ir kad už padarytą žalą tiesiogiai yra atsakingas faktinis daikto gatvės su nuotekų šulinių valdytojais, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad nėra tinkamas atsakomybės už netvarkingą lietaus kanalizacijos šulinio dangčio būklę ir dėl to apgadinus transporto priemonę padarytos žalos atlyginimo, subjektas.

Apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje neginčijamos aplinkybės, kad ieškovė buvo suteikusi draudimo apsaugą (Kasko draudimas) lengvajam automobiliui Opel Zafira, valst Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. (12-13 b.l. t-1). 2012-10-29 nenustatytai transporto priemonei pervažiavus kelyje, adresu Janonio g. 12, Panevėžyje, esantį šulinį, pakilęs šulinio dangtis sugadino kelyje stovėjusią transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14-19, 56-62 b.l.). Sugadintas automobilio priekinės kairės pusės sparnas ir priekinės kairės pusės durelės (1 t, b.l. 16-20, 58, 61-62, t-1).

Panevėžio miesto savivaldybė ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2010 m. gruodžio 28 d. sudarė Panevėžio miesto infrastruktūros (gatvių, takų, aikščių, šaligatvių, tiltų, fontanų, mažosios architektūros, želdinių, užtvankų, apšvietimo tinklų, lietaus nuotekų tinklų) priežiūros (eksploatacijos) ir remonto sutartį (2011-12-22 šalių sutarimu sutartis pratęsta iki 2012-12-28), kuria atsakovė UAB „Panevėžio gatvės“ įsipareigojo prižiūrėti lietaus nuotekų tinklus (šulinius) tame tarpe ir Janonio g. 12, Panevėžio m. ir pagal Panevėžio miesto savivaldybės nurodymus atlikti Panevėžio miesto lietaus nuotekų tinklų remonto darbus Panevėžio mieste (sutarties 1.1., 1.2. p. sutarties priedas Nr. 1) ( b.l. 74-111). Pagal šią sutartį Panevėžio miesto savivaldybė pavedė atsakovei UAB „Panevėžio gatvės“ prižiūrėti, eksploatuoti kelio inžinerinius statinius – lietaus (paviršinių) nuotekų nuotakyno bei jo įrengimus/įrenginius. Savivaldybė, pasitelkdama atsakovę UAB „Panevėžio gatvės“ kelio inžinerinių statinių (šulinių) priežiūrai užtikrinti, perleido jai įstatyme įtvirtintas minėto statinio valdytojo pareigas šioje srityje (sutarties 7.1.2, 7.1.4, 7.1.5 p.).

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija), nustatantis Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, numatė: kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.); kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.); kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.); kelio statiniai – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltai, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) (Kelių įstatymo 2 str. 11 d., 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija); kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 2 str. 12 d.); vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.); vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.); kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 str.).

Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), be kita ko, numato: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Panevėžio miesto savivaldybė, kaip kelio savininkė, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakinga už šulinio, esančio kelio juostoje, tačiau nesančio kelio dalimi Kelių įstatymo prasme, priežiūrą. Tokia pozicija atitinka teismų praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Kauno miesto savivaldybė dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, bylos Nr. A624-1698/2014.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Pažymėtina, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Tarp trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Panevėžio miesto savivaldybės ir atsakovės UAB „Panevėžio gatvės“ yra sudaryta 2010 m. gruodžio 28 d. Panevėžio miesto infrastruktūros (gatvių, takų, aikščių, šaligatvių, tiltų, fontanų, mažosios architektūros, želdinių, užtvankų, apšvietimo tinklų, lietaus nuotekų tinklų) priežiūros (eksploatacijos) ir remonto sutartis (2011-12-22 šalių sutarimu sutartis pratęsta iki 2012-12-28), kuria atsakovė UAB „Panevėžio gatvės“ įsipareigojo prižiūrėti lietaus nuotekų tinklus (šulinius) tame tarpe ir Janonio g. 12, Panevėžio m. ir pagal Panevėžio miesto savivaldybės nurodymus atlikti Panevėžio miesto lietaus nuotekų tinklų remonto darbus Panevėžio mieste (sutarties 1.1., 1.2. p. sutarties priedas Nr. 1). Ieškovė sutarties sudarymo fakto neginčijo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Panevėžio miesto savivaldybė savo funkcijas, susijusias su lietaus nuotekų tinklų eksploatavimu ir priežiūra Panevėžio mieste, sutarties pagrindu perdavė UAB „Panevėžio gatvės“, kuri, būdama atsakinga už nuotekų šulinio priežiūrą Panevėžio mieste, privalėjo užtikrinti, kad ginčo šulinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad šalys yra sudariusios sutartį, kuria susitarė dėl lietaus nuotekų tinklo eksploatavimo ir remonto, reiškia, kad už lietaus (paviršinių) nuotekų nuotakyno šulinių būklę Panevėžio mieste yra atsakinga UAB „Panevėžio gatvės“ kaip faktinė jų valdytoja. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo atveju už atsiradusią žalą atsakinga UAB „Panevėžio gatvės“, kuriai perduota atsakomybė už lietaus (paviršinių) nuotekų tinklų (šulinių) būklę.

Apeliantės teigimu, aplinkybę, kad po 2010 m. gruodžio 28 d. sutarties su Panevėžio miesto savivaldybe sudarymo, ji nebeatliko nuolatinės objektų priežiūros patvirtinta minėtos sutarties nuostatų palyginimas su ankstesnės 2007 m. gruodžio 10 d. sutarties Nr. 224-22-6.38-1211 sąlygomis. Apeliantė nurodo, kad 2007 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta po supaprastinto atviro konkurso, kai pirkimo objektas buvo gatvių priežiūra ir remontas (konkurso sąlygų 2.1 punktas) b.l. 58-78, t-2), todėl ankstesnės sutarties priedo Nr. 2 6-8 pozicijose ( sutarties 17-18 lapai) ( b.l. 109-110, t-2) buvo numatytos ir gatvių priežiūros. Tuo tarpu 2010 m. gruodžio 28 d. sutartis sudaryta po atviro konkurso, kai pirkimo objektas buvo tik priežiūros ir remonto darbai ( konkurso sąlygų 2.1 punktas) ( b.l. 87-92, t-2), o gatvių apžiūrų nebeliko. Nesutikdamas su apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lyginant ankstesnės 2007 m. gruodžio 10 d. sutarties bei 2010 m. gruodžio 28 d. dalykus, jie yra tapatūs, kadangi abejose yra numatyti lietaus nuotakų tinklų priežiūros (eksploatacijos) ir remonto darbai ( sutarčių 1.1 punktai). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 28 d. sutarties priedo Nr.1 1.74-1.7.6 pozicijose buvo numatytos ir gatvių apžiūros ( b.l. 87-92, t-2). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2010 m. gruodžio 28 sutartyje gatvių apžiūrų nebeliko. Esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog už lietaus (paviršinių) nuotekų nuotakyno šulinių būklę Panevėžio mieste yra atsakinga UAB „Panevėžio gatvės“ kaip faktinė jų valdytoja.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė