- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2-19705-894/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14394-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 14 046,57 Eur skolos, 761,98 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog dalį skolos sudaro suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui už kambario nuomą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje.
Atsiliepimas
2015-11-06 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovo atstovė nurodė, jog ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Atsiliepime nurodoma, jog skolos dalis yra susidariusi dėl turto, esančio Jungtinėje Karalystėje, nuomos. Tokiu atveju, išimtinę jurisdikciją turi valstybės narės, kurioje yra turtas, teismai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
2012 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 81 straipsniu, taikomas nuo 2015 m. sausio 10 d. To paties Reglamento 80 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentu Nr. 1215/2012 pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ir nuo 2015 m. sausio 10 d. yra pagrindinis Europos Sąjungos teisės aktas, skirtas Europos Sąjungos valstybių narių teismų jurisdikcijai nustatyti, teismų sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimui ir vykdymui tarpvalstybinėse civilinėse ir komercinėse bylose reglamentuoti.
Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog atsakovo R. G. nuolatinė gyvenamoji vieta – Jungtinė Karalystė (76 b. l.).
Konkrečios specialiosios taisyklės, reglamentuojančios bylos teismingumą, identifikuojamos pagal byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, kurio kvalifikavimą lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalyje ir apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal tuo pagrindu pareikštą ieškinį turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (7 str. 1 d. a punktas). Kas yra prievolės vykdymo vieta Reglamentas Nr. 1215/2012 plačiau nedetalizuoja, todėl sprendžiant klausimą dėl alternatyvios specialios jurisdikcijos taisyklių taikymo, visų pirma, teisinę reikšmę turi materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, kvalifikavimas.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys įrodinėjamas 2013 m. liepos 6 d. skolos rašteliu, pagal kurį atsakovas pasiskolino iš ieškovo 14 046,57 Eur (48 500 Lt). Skolos raštelyje nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja skolą grąžinti iki 2014-06-06. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys nesusitarė nei dėl taikytinos teisės, nei kurioje šalyje bus nagrinėjamas kilęs ginčas.
Teisingumo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad nustatant prievolės įvykdymo vietą, reikia atsižvelgti į tą vietą, kuri užtikrina glaudžiausią ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl skolos grąžinimo pagal skolos raštelį tai būdingiausia prievole šiuo atveju yra laikomas skolos grąžinimas ieškovui. Taigi, prievolės įvykdymo vieta šiuo atveju yra labiausiai susijusi su ieškovo gyvenamąją vieta. Be to, CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, kad piniginės prievolės įvykdymo vieta yra kreditoriaus gyvenamoji vieta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovo G. L. gyvenamoji vieta, kaip ir atsakovo, yra Jungtinėje Karalystėje (18 b. l.).
Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją neatsižvelgiant į ginčo šalių nuolatinę gyvenamąją vietą nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma – turto buvimo vietos valstybės narės teismai. Ieškinyje nurodoma, kad dalį skolos (apytiksliai 2777 Eur) sudaro skola už gyvenamųjų patalpų ieškovui priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuomą (68-70 b. l.).
Vadovaujantis reglamento Nr. 1215/2012 4, 24 str. spręstina, kad byla yra teisminga Jungtinės Karalystės, o ne Lietuvos Respublikos teismams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo G. L. ieškinys atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo paliktinas nenagrinėtu CPK 782 str.), ieškovui grąžintinas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 2 p., 2 d., 782 str., 290-291 str.,
nutaria:
Ieškovo G. L. ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtu.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovui G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 444 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų, 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-06-30 vietiniu lėšų pervedimu (mokėtojas A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.