- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- II-1766-189/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01353-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, G. P., institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovui Vaclovui Vonsevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. P. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009-10-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 053263 G. P.. Protokole nurodė, kad 2009-10-01 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto pareigūnai nustatė, kad buitinės nuotėkos iš namo (duomenys neskelbtini) (II korpusas), Vilniuje – abonentas UAB „Vilniaus vaizdas“ pagal vandens pirkimo – pardavimo ir nuotėkų šalinimo sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“, išleidžiamos į UAB „Grinda“ eksploatuojamus lietaus (paviršinių nuotekų) kanalizacijos tinklus, o per juos patenka į aplinką – Neries upę, vyksta aplinkos teršimas nevalytomis buitinėmis nuotėkomis ir tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-515 „Nuotėkų tvarkymo reglamentas“ 6 p. reikalavimai.(b.l. 39-40).
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009-10-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14.1-436 AM 054940 G. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 51⁶ str. 1 d. padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 300 Lt baudą (b.l. 37-38).
Šalies argumentai
Skunde G. P. prašo nutarimą panaikinti arba pakeisti. Paaiškino, kad apie tai, jog nuotėkos išleidžiamos į UAB „Grinda“ eksploatuojamus lietaus tinklus nežinojo ir negalėjo žinoti. Pagal UAB „Vilniaus vaizdas“ 2005 m. sudarytą sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ bei UAB „Vilniaus vandenys“ paruoštą eksploatacijos ribų planą visi nuotekų tinklai buvo prijungti prie miesto nuotekų tinklų. UAB „Vilniaus vaizdas“ pasitikėjo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikta informacija ir kiekvieną mėnesį mokėjo UAB „Vilniaus vandenys“ už vandenį ir nuotekų šalinimą. Po 2005 m. jokie darbai susiję su vandentiekio ar nuotėkų tinklais nebuvo atliekami. Nuotėkos prie lietaus tinklų galėjo būti prijungtos dar 1962 m. Be to, nei Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūra, nei UAB „Vilniaus vandenys“ nenustatė asmens, kuris neteisingai prijungė prie UAB „Grinda“ eksploatuojamų lietaus tinklų nuotekos tinklus, todėl nei jis nei UAB „Vilniaus vaizdas“ nėra kalti ir negali būti atsakingi už aplinkos teršimą. Kadangi UAB „Vilniaus vaizdas“ į nuotekas neišleidžia nešvaraus vandens, nes nevykdo jokios ūkinės veiklos, kurioje naudotų vandenį, aplinka nebuvo užteršta. Nustatant ar dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ veikos faktiškai buvo užteršta aplinka privalėjo būti paimti mėginiai iš nuotekų vamzdžio, kuris buvo prijungtas prie lietaus kanalizacijos. Tuo tarpu pareigūno paimtas mėginys galėjo būti paimtas iš lietaus tinklų, į kuriuos patenka ir kiti tinklai. Be to, dėl padaryto pažeidimo jis gailisi ir ėmėsi visų priemonių, kad pažeidimas būtų ištaisytas, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ jau atliko tinklų rekonstrukciją. Jis, kaip UAB „Vilniaus vaizdas“ direktorius sudarė sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl nuotėkų šalinimo ir užtikrino, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ apmokėtų už nuotekų šalinimą. Kitokių veiksmų imtis negalėjo, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nuotėkos patenka į lietaus tinklą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007-10-08 įsakymu patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 p. nustatyta, kad nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką gali būti vykdomas tik per išleistuvą, kuriam įrengti teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas arba suderintas statybos projektas ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ str. 1 d., nuotėkų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba viršijant jame nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), taip pat nuotėkų išleidimas pažeidžiant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), kai leidimas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo trijų iki šešių šimtų litų.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 39-40), patikrinimo aktas (b.l. 43-44), teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinė kortelė (b.l. 45), Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolas (b.l. 46-47) tvirtina, kad buitinės nuotėkos iš namo (duomenys neskelbtini) (II korpusas), Vilniuje – abonentas UAB „Vilniaus vaizdas“ pagal vandens pirkimo – pardavimo ir nuotėkų šalinimo sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“, išleidžiamos į UAB „Grinda“ eksploatuojamus lietaus (paviršinių nuotekų) kanalizacijos tinklus, o per juos patenka į aplinką – Neries upę, vyksta aplinkos teršimas nevalytomis buitinėmis nuotėkomis, todėl ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 51⁶ str. 1 d.
Atkreiptina, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, aptariamos situacijos pasekmės susijusios su nuosavybės teisės objekto naudojimu, todėl atsakomybės našta pagal nutarime minimus teisės aktus tenka pareiškėjui.
Pareiškėjas anksčiau ATPK 51⁶ str. nepažeidė, ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti eksploatuojamą buitinių nuotekų šalinimo sistemą iš namo (duomenys neskelbtini) II korpuso, Vilniuje, todėl administracinė nuobauda švelnintina (ATPK 301 str. 1 d., 31 str. 1 d. 1 p.).
Ginčijamo nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo pagrindas (LR ATPK 250 str.) neįrodytas.
Paskirtoji administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 5 p., 128 str.,
nutarė:
patenkinti skundą iš dalies.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009-10-22 nutarimą Nr. AM 054940, kuriuo G. P. (asm. k. (duomenys neskelbtini)) buvo nubaustas 300 Lt bauda, pakeisti, skiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.