Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-556-1007/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-06
Bylos Nr.
1-556-1007/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
T. B.
Nukentėjusysis
K. B.
Advokatai
Albertas Kruminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-556-1007/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35031-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.3; 2.12.2.8
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 6 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Jūratei Damskytei, Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,kaltinamajam T. B. ir jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui,nukentėjusiajam K. B.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; Lietuvos Respublikos pilietis; lietuvis; įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, nedirbantis, neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. 2018 m. liepos 22 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu vieną kartą galva trenkė savo broliui K. B. į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tai yra T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. B. teisiamajame posėdyje kaltu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog brolis K. B. supyko dėl to, kad jis susitiko su močiute. T. B. į tai pasakė, kad jeigu norės, tai ir eis pas močiutę. Po to jiedu susigrūmė. T. B. liepė broliui nusiraminti ir vieną kartą galva trenkė į nosį. Jiedu kartu su broliu kartu gyvena mamos bute, tik skirtinguose kambariuose. Konflikto metu T. B. nurodo buvęs blaivus. Jo draugė iškvietė policiją. Iškart po įvykio su nukentėjusiuoju nesusitaikė, tik prieš posėdį pasirašė susitaikymą. Brolio atsiprašė. Su broliu pykdavosi ir ankščiau. Šį kartą susipyko dėl močiutės, bet nežino, kodėl brolis jam neleidžia bendrauti su močiute. Dėl savo poelgio gailisi, žada nebesipykti su broliu.

Kaltinamasis supranta prokuroro pareikštą kaltinimą, savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir būti tuoj pat teisiamas, bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka. Yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 426 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios; 2) baudžiamoji byla dėl padarytos nusikalstamos veikos turi būti nagrinėjama apylinkės teisme; 3) nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo ne daugiau kaip keturiolika dienų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. B. parodė, kad su broliu T. B. gyvena kartu apie dvi savaites pas jų tėvus (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 22 d. apie 19.30 val. grįžo namo minėtu adresu pas tėvus iš Panevėžio. Grįžęs bute rado savo brolį ir jo merginą A.. Pamatęs brolį ir priėjęs prie jo pasakė, kad nevaikščiotų pas močiutę I. B., gyv. (duomenys neskelbtini), nes močiutės vyrui nepatinka, kai pas juos ateina jo brolis, – tuo metu seneliui visada pakyla spaudimas, nes brolis yra konfliktiškas asmuo, nes jis prieš kokius metus laiko Panevėžyje turėjo reikalų su policija, po to buvo Mažeikiuose kirpykloje išdaužęs langą ir išplėšęs duris. Visa giminė tai žino, jo vengia ir nenori bendrauti dėl šitokio jo elgesio. Tuomet kai pasakė broliui, kad šis nesilankytų pas močiutę, šis pradėjo jam aiškinti, kad ,,kiek norės, tiek ir vaikščios“. Po įvykusio žodinio konflikto jis jį pradėjo stumti prie sienos, o jis jį atgal bandė atitraukti ir tuo metu jis galva jam trenkė į dešinės pusės veido sritį, ko pasekmėje jam nubrozdino dešinės pusės antakį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir tuo metu jis pasišalinęs iš buto paskambino į policiją ir pranešė, jog jį sumušė. Dėl tokių T. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo (b. l. 13);

– Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2018 m. liepos 22 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kambaryje. Prie protokolo pridėta foto lentelė, kurioje atvaizduota įvykio vieta ir nukentėjusiojo veidas su dešinėje pusėje apie akį matomais sužalojimais (b. l. 12-18).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad T. B. 2018 m. liepos 22 d. apie 19.30 val. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui K. B.. Bylos aplinkybės yra aiškios, T. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – T. B. savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Esminių prieštaravimų joje nenustatyta. T. B. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, trenkdamas galva į veidą savo broliui K. B., smurtavo prieš savo brolį ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes, T. B. padarytas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas įvairaus masto sveikatos sutrikdymas, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis T. B. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiojo brolio atsiprašė, su juo susitaikė, o šis jam atleido, pretenzijų neturi, pateikė teismui kaltinamojo ir nukentėjusiojo surašytą susitaikymo protokolą. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. T. B. anksčiau neteistas (b. l. 21), jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos T. B. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas T. B. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant ir laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir procesą nutraukti. Kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, šiuo metu darbo biržoje nesiregistruoja prašė jam skirti 30 valandų nemokamų darbų visuomenės labui, juos atliekant per tris mėnesius. Kaltinamasis su šiuo prokuroro siūlymu teismo posėdyje sutiko.

Įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, byloje surinktus kaltinamąjį T. B. charakterizuojančius duomenis, bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kad kaltinamasis T. B. ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, kurie gali padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui ateityje siekiant tiek išvengti smurto, tiek sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismo vertinimu, tokia kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo konkrečiu yra būtina ir atitinka teisingumo, teisėtumo bei proporcingumo principų suderinamumą siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo.

Kaltinamajam T. B. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291, 297, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308, 313, 428 ir 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atleisti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju K. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 70 straipsniu T. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdešimties) valandų nemokamus darbus, kurie turi būti atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartimi T. B. paskirtą kardomąją priemonę – Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimą.

Išaiškinti T. B., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė