Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją gyvenantis ir vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 27 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija), nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. kovo 7 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. ir pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo neatvyko, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 8820,34 Eur. Dėl to Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-324-368/2022, UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį paliko nepakeistą. UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, dėl to taip pat susidarė 475,84 Eur šio mokesčio delspinigių. Siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo kreiptasi su nurodymais nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčio mokėtojo sąskaitų, o 2021 m. rugsėjo 1 d. priimtas sprendimas mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto, 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo kreiptasi su nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų, 2021 m. rugsėjo 28 d. priimtas sprendimas mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto, 2021 m. spalio 20 d. buvo kreiptasi su nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų. Pareiškime nurodoma, kad viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ Regitra duomenimis Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, Bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Bendrovė VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Bendrovės vadovas A. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. A. K. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma nuo 2021 m. balandžio 26 d. (pateikus patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją), vėliausiai nuo 2021 m. balandžio 26 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 10 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti Bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas A. K. nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. rašytinių paaiškinimų matyti, jog A. K. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi tik vieną kreditorių – Valstybinę mokesčių inspekciją. 2021 m. pabaigoje jis išvyko į Baltarusijos Respubliką, iš kur po kelių mėnesių grįžęs sužinojo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Siekdamas toliau vystyti ir vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir matydamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) su laiku bus pajėgi įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštaravo sudaryti minėtą sutartį ir teismui, nagrinėjančiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, tačiau teismas, nepaisant pateikto prašymo ir inicijuotų derybų, UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą. Pagrįstai tikėjosi, kad atsisakius iškelti bankroto bylą, UAB (duomenys neskelbtini) galės toliau sėkmingai vykdyti veiklą ir skola Valstybinei mokesčių inspekcijai su laiku bus padengta. Pateikęs prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, bandė ieškoti galimybių prievolei įvykdyti, tačiau teismas UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą. Jis ėmėsi visų veiksmų ir pagrįstai tikėjosi išsaugoti įmonę bei sudarius mokestinės paskolos sutartį atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, kuri iš jos pateikto prašymo dėl bylos sustabdymo taip pat matė pagrįstas galimybes šios sutarties sudarymui, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nusprendė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) iškelti. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje požymių.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą.

Nagrinėjamu atveju, A. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad būdamas UAB „Tovas” vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, tokiu savo neteisėtu neveikimu pažeidė bendrovės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, grindžiama byloje esančia rašytine medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis sudaro 8820,74 Eur, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, integruota kliento informacija – balansu, įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), mokestinių prievolių registro duomenimis, nurodymais nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimais mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto, mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis ir kita bylos medžiaga.

Byloje nustatyta, kad A. K. nuo 2021 m. sausio 27 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad buvo nuspręsta iš UAB (duomenys neskelbtini) turto išieškoti 7264,24 Eur mokestinę nepriemoką. Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad buvo nuspręsta iš UAB (duomenys neskelbtini) turto išieškoti 1470,79 Eur mokestinę nepriemoką. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinės ataskaitos registro tvarkytojui nebuvo teikiamos. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcija 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, padarius išvadą, kad bendrovė yra nemoki. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d. Įmonė 2022 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis valstybės biudžetui skolinga 8820,74 Eur.

Įvertinus administracinės bylos medžiagą bei A. K. pateiktų paaiškinimų turinį, pastebėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, apie bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma jau nuo 2021 m. balandžio 26 d. pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, taip pat iš 2021 m. gegužės 4 d. bei vėlesnių (iki 2021 m. spalio 20 d.) priimtų nurodymų (sprendimų) nurašyti (išieškoti) mokestines nepriemokas iš mokėtojo sąskaitos, taigi, kur kas anksčiau nei imtasi asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų veiksmų siekiant (2022 m. balandžio 25 d. prašymu) sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau bendrovės mokumo vadovas realiais veiksmais atkurti nemėgino ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti. Kreditoriui – VMI prie FM pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą. Kadangi VMI prie FM pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2022 m. kovo 7 d., laikytina, kad A. K. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei baigėsi 2022 m. kovo 7 d. Tuo pačiu teismas pažymi, kad bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius (šiuo atveju – VMI prie FM), nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdymą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jo kaltė dėl šio nusižengimo padarymo visiškai įrodyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda – 2 200 Eur bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų, skaičiuojant nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.