Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-215/2014, iškeltoje pagal ieškovės Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės ieškinį atsakovei Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenei, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, valstybinei įmonei (toliau VĮ) Registrų centrui dėl bendruomenės reorganizavimo ir pastato valdymo nuosavybės teise nustatymo nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenė kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ieškovės reorganizavimą – pavadinimo ir įstatų pakeitimą – patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1997-12-30 įsakymu, remiantis suklastotų dokumentų pagrindu, ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 1991-11-25 priklausančio nuosavybės teise ieškovei, įregistravimą VĮ Registrų centras atsakovės vardu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Mažeikių rajono valdybos 1991-09-18 potvarkiu buvo įregistruota Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenė. Bendruomenės pastoriumi buvo paskirtas V. E. (W. E.). Teigė, kad buvo nuspręsta, jog, kai pastoriaus V. E. nebus, jo pareigas laikinai perims kitas bendruomenės narys – A. Ž., tačiau pastarasis viršijo savo kompetenciją ir perregistravo Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenę į Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenę, perimdamas ir Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės nuosavybę – maldos namus. Tvirtina, kad ši aplinkybė ieškovės vadovui V. E. paaiškėjo tik 2012-02-29, kai iš VĮ Registrų centro Telšių filialo buvo gauti minėtus faktus patvirtinantys dokumentai. Mano, kad naujai sukurtos bendruomenės faktas prieštarauja esamai teisinei padėčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenė prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, senaties terminą. Tvirtina, kad dokumentų klastojimo faktus teismas turėjo pripažinti savo iniciatyva. Bendruomenę reorganizavo subjektas, neturintis šios teisės. Apeliantės vertinimu, atsakovė ir Teisingumo ministerija suklaidino teismą, liudytojų parodymai buvo tendencingi ir teismas nukrypo nuo ieškinio reikalavimų esmės.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės apeliacinis skundas netenkintinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas panaikintinas ir civilinė byla nutrauktina.

Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi ieškovė Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenė, atstovaujama atstovų V. E. ir advokato.

Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 2.33 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

LR Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad kitos religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises nuo jų įstatų ar juos atitinkančių dokumentų įregistravimo. Religinių bendruomenių, bendrijų įstatus ar juos atitinkantį dokumentą įregistruoja Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jų pateikimo.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

VĮ Registrų centro duomenimis, šiuo metu juridinių asmenų registre nėra registruotas juridinis asmuo – Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenė.

Taigi teismui pateiktas neegzistuojančio juridinio asmens ieškinys.

Bylos duomenimis, 1997-12-30 buvo priimtas LR Teisingumo ministro 1997-12-30 įsakymas įregistruoti Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės pavadinimo pakeitimą į Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenę ir įstatų naują redakciją (1 tomas, 84 b. l.). Vadovaujantis minėtu ministro įsakymu nuo 1997-12-30 juridinių asmenų registre įregistruota Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenė (1 tomas, 88 b. l.).

Akivaizdu, kad ieškovė Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenė, kaip šiuo metu neegzistuojantis juridinis asmuo, negali savo vardu įgyti ir turėti teisių bei pareigų, tarp jų: būti ieškove ar atsakove teisme.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais.

Įgaliojimų suteikimas atstovui paduoti ieškinį teisme ir ginti atstovaujamojo subjektines teises civilinio proceso tvarka turi būti išreikštas įstatymų nustatyta tvarka. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja ir įgyvendina civilines teises, prisiima ir vykdo civilines pareigas per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinio asmens valdymo organo kaip atstovo pagal įstatymą teises veikti juridinio asmens vardu ir jo interesais nustato įstatymai ir steigimo dokumentai. Tačiau juridiniai asmenys taip pat turi teisę sudaryti sandorius per atstovus (pvz., įgaliojimo pagrindu), išskyrus tuos, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tik asmeniškai, ir kitokius įstatymo nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). Pagal įstatyme pateiktą įgaliojimo sąvoką įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.).

Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovės vardu pareiškė V. E., kuris sudarė atstovavimo sutartį su advokatu.

Iš bylos duomenų matyti, kad 1992-05-01 Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės narių susirinkimas ir bendroji taryba nusprendė, jog pastorius V. E. bus atsakingas už visą bažnyčios veiklą ir bendrą administracinę bei finansinę kontrolę, o, kai jo nebus, šias pareigas laikinai perims A. Ž. (2 tomas, 90–91).

1997-01-26 įvyko bendruomenės susirinkimas, kuriuo metu buvo išrinkta bendruomenės narių taryba, tarp jų nebuvo V. E. (1 tomas, 62 b. l.).

1997-04-19 įvyko visuotinis Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės narių susirinkimas, kuriuo metu, be kita ko, nutarta A. Ž. laikyti bendruomenės vadovu (1 tomas, 63–68 b. l.), t. y. V. E. buvo pašalintas iš bendruomenės vadovo pareigų.

Pažymėtina, kad V. E. neskundė ir nekvestionavo prieš tai minėtų visuotinių Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės narių susirinkimų sprendimų.

Taigi V. E. jau nuo 1997-04-19 nebuvo Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės vadovu.

Pažymėtina, kad V. E. netapo ir Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenės nariu, kadangi 1997-10-25 visuotinio Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenės susirinkimo metu buvo patikslintas šios bendruomenės narių sąrašas, ir tarp narių nebuvo V. E. (1 tomas, 71–75, 77 b. l.).

Šiuo metu Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenės vadovu yra A. Ž..

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, V. E. neginčijus prieš tai minėtų visuotinių bendruomenės narių susirinkimų sprendimų, jam nesant Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės vadovu ar jos organu nariu, ir Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenei neįgaliojus šio asmens atstovauti bendruomenei, teisėjų kolegija sprendžia, V. E. nebuvo suteikta teisė reikšti ieškinį bendruomenės vardu.

Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad asmuo, neturintis teisės atstovauti juridiniam asmeniui (V. E.), sudarė atstovavimo sutartį dėl neegzistuojančio juridinio asmens atstovavimo teisme su advokatu, nepagrindžia advokato procesinių teisių, t. y. sudaręs atstovavimo sutartį su neįgaliotu fiziniu asmeniu, nesančiu juridinio asmens vadovu ar organu, advokatas neįgijo teisių teisme atstovauti bendruomenei.

Pagal LR Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį.

Atstovavimo sutarties su advokatu sudarymas yra veiksmas, susijęs su pavedimo atstovauti teisme vykdymu, šis veiksmas atitinka atstovaujamosios interesus ir procesinės teisės atstovavimo instituto tikslus tik tuo atveju, kai atstovų turimi įgaliojimai atspindi tikrąją įgaliotojos valią. Byloje nėra jokių duomenų, kad įgaliotoja suteikė atstovui (V. E.) teisę paduoti ieškinio pareiškimą teismui ir V. E. nepagrindė galėjimo bendruomenės vardu sudaryti sutartį su advokatu. Taigi ieškinį ieškovės vardu pareiškę atstovai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti šiuos procesinius veiksmus.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 9 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių evangelikų krikščionių bendruomenės ieškinį atsakovei Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bendruomenei, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, valstybinės įmonei Registrų centrui dėl bendruomenės reorganizavimo ir pastato valdymo nuosavybės teise nustatymo nuginčijimo nutraukti.