Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. R. skundu prašo panaikinti 2018-01-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) viršininko įsakymą Nr. 20-TE-27 „Dėl M. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos) (1 t., b. l. 2-5).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2017-11-26 – 2017-11-29 pareiškėjas nebuvo tarnyboje, kadangi 2017-11-25 namuose susižalojo sūnus M., gimęs (duomenys neskelbtini)m. Sūnus Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Kauno klinikas, atlikus išsamią sūnaus apžiūrą, buvo nutarta netaikyti stacionaraus gydymo, o gydyti ambulatoriškai. Kadangi sūnaus mama negalėjo jo slaugyti, medikų paprašė nedarbingumo pažymėjimą išduoti tėvui M. R.. Tą pačią dieną (2017-11-25) jis paskambino T. P. (tačiau jis buvo užsienyje), tuomet D. K. (Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos vadui) ir informavo, jog jis turi nedarbingumo pažymėjimą ir negalės atvykti į tarnybą, kadangi slaugo susižalojusį sūnų. Tačiau šis faktas nebuvo užfiksuotas 2018-01-10 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-6. 2017-11-26 jam paskambino Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vadas, atsakingas už Patrulių rinktinės veiklą, M. S., kurį jis taip pat informavo, jog jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau 2017-11-30, nuvykęs pas šeimos gydytoją, sužinojo, kad Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje jam nedarbingumo pažymėjimo nuo 2017-11-26 neišduotas. Nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai nuo 2017-11-25 iki 2017-11-27 jam išduotas tik 2018-07-03, nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017-11-28 iki 2017-11-29 išduotas tik 2018-06-28.

Pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 9, 13 punktų, Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies l punkto, Lietuvos policijos pareigūnų etikos taisyklių 4.6 punkto reikalavimus, tačiau būtina surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius galimai padaryto nusižengimo faktą, asmens kaltę, patikrinti paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

Be to, Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalyje įpareigojimas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš tarnybos) nėra imperatyvus. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui suteikiama teisė spręsti, ar nustačius šios įstatymo normos taikymo sąlygas valstybės tarnautojui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, ar parinkti švelnesnę. Tarnybinė nuobauda pagal minėtą teisės normą skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti bei įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

Pareiškėjas sutinka, jog jo elgesio variantas, kad neįsitikinęs, ar jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nebuvo tarnyboje 4 darbo dienas, neatitinka pareigingo, atsakingo pareigūno elgesio, kurio jis privalėjo laikytis, tačiau jis yra įsitikinęs, jog įvertinus nustatytas aplinkybes, paskirta nuobauda - atleidimas iš tarnybos yra neproporcinga ir neadekvati tarnybinė nuobauda. Svarbu ir tai, kad šiuo metu pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiui nuo 2017-11-25 iki 2017-11-29 yra išduoti vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) sprendimais. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija), ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime (1 t., b. l. 59-63) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamas įsakymas jo priėmimo metu buvo pagrįstas ir teisėtas. Kauno apskrities VPK viršininko 2017-12-04 pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės (toliau – PR) 2 - osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. R. veiksmų, t.y. nebuvimo tarnyboje be pateisinamosios priežasties vieną ar daugiau dienų. 2018-01-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-6 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 - osios kuopos 1- ojo būrio vyriausiojo patrulio M. R. nebuvimo tarnyboje be pateisinamos priežasties“ (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad vadovaujantis 2017-10-23 patvirtintu 2017 m. lapkričio mėn. Kauno apskrities VPK PR 2 - osios kuopos 1-ojo būrio darbo grafiku Nr. 20-IL-50407, pareiškėjas 2017-11-26 turėjo vykdyti tarnybą nuo 6.00 val., tačiau į tarnybą neatvyko. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas 2017-12-20 paaiškinime nurodė, jog jis 2017-11-26 – 2017-11-29 be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, kadangi buvo įsitikinęs, kad turi jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą slaugyti susižalojusį sūnų M.. Taip pat nurodė, kad jis dėl susižalojusio vaiko buvo labai išsigandęs ir buvo įsitikinęs, kad jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas skirtas vaiko slaugai, todėl kai 2017-11-26 apie 6.00 val. jam paskambino M. S., pastarąjį jis informavo, jog turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Tik 2017-11-30 iš šeimos gydytojo sužinojo, kad Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Gydytojai paaiškinęs susiklosčiusią situaciją, prašė išduoti jam nedarbingumo pažymėjimą už tas dienas, kurias jis nebuvo tarnyboje, tačiau gydytoja atsisakė tai padaryti. Kadangi jam pačiam labai skaudėjo nugarą, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017-11- 30 iki 2017-12-06.

Pažymėjo, jog atsakovas tarnybinio patikrinimo metu kreipėsi į Kauno klinikas dėl patikslintos informacijos apie 2017-11-25 įvykį gavimo. Kauno klinikos 2018-01-05 rašte Nr. S-(1.22)-150 be kita ko nurodė, jog nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje nebuvo išduotas.

Skunde pareiškėjas nurodo, jeigu anksčiau nei 2017-11-30 būtų sužinojęs, jog jam nesuformuotas nedarbingumo pažymėjimas, kaip pareigingas ir atsakingas pareigūnas, būtų tikrai atvykęs į tarnybą. Tačiau šis M. R. teiginys prieštarauja jo faktiniam elgesiui, t. y. tariamai tik 2017-11-30 sužinojęs, kad nuo 2017-11-26 jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ne tik nesusisiekė su savo tiesioginiu viršininku dėl susiklosčiusios situacijos paaiškinimo, tačiau iš gydančios šeimos gydytojos pats gavęs nedarbingumo pažymėjimą ir toliau nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią neišvengiamoms pasekmėms atsirasti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, dėl nežinomų priežasčių vengė bendravimo su tiesioginiu vadovu, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jis tarnybinį nusižengimą padarė sąmoningai ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių.

Pareiškėjo neatvykimas į tarnybą vertintas kaip tyčiniai veiksmai, pažeidžiantys Kauno apskrities VPK Vidaus tvarkos taisyklių 9, 13, 24.3. punktų, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6., 4.10. ir 14.3. punktų reikalavimus. Nors nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai nuo 2017-11-25 iki 2017-11-27 pareiškėjui išduotas 2018-07-03, nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017-11-28 iki 2017-11-29 išduotas 2018-06-28, tačiau tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ginčijamo įsakymo priėmimo metu nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjui nebuvo išduotas ir pareiškėjo veiksmai vertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – 2018-01-11 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 20-TE-27, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, pagrįstumas ir teisėtumas.

Ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 13 punktu (kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) ir Kauno apskrities VPK viršininko patvirtintos 2018-01-10 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-6 duomenimis (1 t., b. l. 6).

Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas)(teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi teisės normų redakcijomis, galiojusiomis tarnybinio tyrimo ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 33 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir kt. (Tvarkos aprašo 26 p.). Taigi, prieš priimant sprendimą atleisti policijos pareigūną iš vidaus tarnybos, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.

Teismui pateiktų įrodymų administracinėje byloje visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, 2017-11-26 – 2017-11-29 nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties. Kauno apskrities VPK viršininko 2017-12-04 pavedimu, pagal 2017-12-01 Kauno apskrities VPK PR 2 - osios kuopos vado D. K. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR-2-17023 „Dėl nebuvimo tarnyboje be pateisinamosios priežasties vieną ar daugiau dienų“, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK PR 2 - osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio (tarnybinio nusižengimo dieną ėjusio to paties būrio vyresniojo patrulio pareigas) M. R. veiksmų (1 t., b. l. 8-11). 2018-01-10 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-6 nurodyta, kad vadovaujantis 2017-10-23 patvirtintu 2017 m. lapkričio mėn. Kauno apskrities VPK PR 2 - osios kuopos 1-ojo būrio darbo grafiku Nr. 20-IL-50407, pareiškėjas 2017-11-26 turėjo vykdyti tarnybą nuo 6.00 val., tačiau į tarnybą neatvyko. Kauno apskrities VPK PR 3 - osios kuopos 1 - ojo būrio vadas M. S. nurodė, jog 2017-11-26 nuo 6.00 val. iki 18.00 val. buvo atsakingas už Kauno apskrities VPK PR pareigūnų tarnybinę veiklą, kai M. R. neatvyko į tarnybą, jis patruliui skambino telefonu ir pastarasis paaiškino, kad turi nedarbingumo pažymėjimą. D. K. nurodė, kad 2017-11-27 keletą kartų skambino M. R. telefono numeriais, kurie nurodyti pakėlimo pagal pavojaus signalą schemos priede (t. y. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), tikslu sužinoti kada patrulis galės vykdyti tarnybą, tačiau niekas neatsiliepė, o telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išjungtas. D. K., įvertinęs situaciją, padarė prielaidą, jog pareiškėjas serga ir 2017 m. lapkričio mėn. grafike bei pajėgų išdėstymo žurnale M. R. sutartiniu žymėjimu („L“) pažymėjo jo ligą. Tik vėliau D. K. buvo pranešta, jog „Sodros“ duomenų bazėje nėra užregistruoto pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimo nuo 2017-11-26 iki 2017-11-29. D. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas nebuvo tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų t. y. 2017-11-26 – 2017-11-29 (1 t., b. l. 8, 13-18, 22).

Tarnybinio patikrinimo metu, Kauno apskrities VPK PR 3 - osios kuopos 1 - ojo būrio vadas M. S. 2017-12-05 tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-47429 nurodė, kad 2017-11-26 nuo 6.00 val. iki 18.00 val. jis buvo atsakingas už Kauno apskrities VPK PR patrulių tarnybinę veiklą. 2017-11-26 6.15 val. jis instruktavo tarnybą pradedančius patrulius, tačiau į instruktažą pareiškėjas neatvyko. Pastarasis pagal pajėgų išdėstymo planą, 2017-11-26 tarnybą turėjo vykdyti nuo 6.00 val. iki 18.00 val. Po instruktažo, apie 6.30 val., jis telefonu informavo kuopos vadą D. K. apie į tarnybą neatvykusį M. R. bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskambino. Atsiliepęs pareiškėjas nurodė, jog serga ir į tarnybą neatvyks, kad vyks į gydymo įstaigą ir turės nedarbingumo pažymėjimą, todėl jo liga buvo atžymėta pajėgų išdėstymo plane (1 t., b. l. 22). Šias aplinkybes liudytojai D. K. ir M. S. patvirtino teismo posėdžio metu.

Pareiškėjas tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde nurodė, jog 2017-11-26 – 2017-11-29 be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, kadangi buvo įsitikinęs, kad turi jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą slaugyti susižalojusį sūnų M. Susižalojęs sūnus 2017-11-25 tyrimams atlikti buvo pristatytas į Kauno klinikas. Po apžiūros sūnus buvo išleistas į namus, kur turėjo gydytis toliau, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas skirtas vaiko slaugai. 2017-11-26 apie 6.00 val. jam paskambino M. S., kurį jis informavo apie tai, jog turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Tik 2017-11-30 iš šeimos gydytojo sužinojo, kad Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėjas teigė, gydytojai paaiškinęs susiklosčiusią situaciją, prašė išduoti jam nedarbingumo pažymėjimą už tas dienas, kurias jis nebuvo tarnyboje (t. y. už 2017-11-26 – 2017-11-29), tačiau gydytoja atsisakė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam labai skaudėjo nugarą ir dėl to jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017-11- 30 iki 2017-12-06 (1 t., b. l. 23).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjui laikinojo asmens nedarbingumo pažymėjimas serija: EF Nr.: 0419056 išduotas tik nuo 2017-11-30 iki 2017-12-06. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017-11-26 tarnybą turėjo vykdyti nuo 6.00 val., tačiau patrulis į tarnybą neatvyko ir tarnybos vietoje nebuvo visą dieną, vėliau į tarnybą neatvyko ir tarnybos vietoje nebuvo visą dieną 2017-11-27, 2017-11-28, 2017-11-29, tačiau šiomis dienomis nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos ambulatorinės kortelės įdėtiniame lape nurodyta, jog po pareiškėjo sūnaus M. R. apžiūros 2017-11-25 nedarbingumo pažyma neišduota (1 t., b. l. 49). Liudytoja gydytoja G. B. taip pat patvirtino, jog ji apžiūrėjo pareiškėjo sūnų patyrusį traumą, tačiau nedarbingumo pažymėjimas vaiko tėvui išduotas nebuvo, pareiškėjas jo ir neprašė išduoti. Liudytoja gydytoja rezidentė A. M. taip pat nurodė, jog nedarbingumo pažymėjimas vaiko tėvui 2017-11-25 išduotas nebuvo. Nustatyta, kad pareiškėjui neatvykus į tarnybą 2017-11-26 pastarajam pirmas skambino M. S., vėliau (2017-11-27) tikslu sužinoti, kada patrulis galės vykdyti tarnybą D. K. keletą kartų skambino pareiškėjui telefono numeriais, kurie nurodyti pakėlimo pagal pavojaus signalą schemos priede (t. y. tel. Nr(duomenys neskelbtini)), tačiau niekas neatsiliepė, o telefonas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo išjungtas. Taigi, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas apie neatvykimą į tarnybą niekam nepranešė, nesiėmė jokių veiksmų informuoti apie tai, kad neatvyks į tarnybą, vengė bet kokio kontakto, neatsiliepė į telefoninius skambučius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip nurodė M. S., jog jis 2017-11-26 po instruktažo paskambinęs pareiškėjui pastarojo buvo informuotas, kad serga pats patrulis ir tik planuoja vykti pas gydytojus gauti nedarbingumo pažymėjimą. Todėl pareiškėjo motyvas, kad jis buvo įsitikinęs, jog jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas slaugyti susižalojusį sūnų, prieštarauja ankščiau minėtiems įrodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms, todėl atmestinas ir vertintinas, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.

Bylos nagrinėjimo teisme metu elektroninis nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai pagal pareiškėjo 2018-05-22 prašymus (1 t., b. l. 105, 125) nuo 2017-11-25 iki 2017-11-27 išduotas 2018-07-03 (VSDFV Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2018-06-29 sprendimas Nr. VPA-SP8-225), nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017-11-28 iki 2017-11-29 išduotas 2018-06-28 (VSDFV Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2018-06-28 sprendimas Nr. VPA-SP8-222 (1 t., b. l. 128-129, 141-162)). Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų vaiko slaugai išdavimas 2018-06-28 ir 2018-07-03 neginčijamai patvirtina, jog nei neatvykimo į tarnybą laiku, nei tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, nei ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjui nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai. Minėti VSDFV Kauno skyriaus sprendimai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantys.

Atsižvelgus į nustatytas faktines įvykio aplinkybes, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, neatvykdamas į tarnybą 2017-11-26 – 2017-11-29 ir nebūdamas tarnybos vietoje keturias dienas be pateisinamos priežasties (tuo metu nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjui išduotas nebuvo), apie neatvykimo priežastis neinformuodamas savo tiesioginio vadovo, pažeidė Kauno apskrities VPK Vidaus tvarkos taisyklių 9 punktą, kuriame numatyta, kad darbuotojas, negalintis laiku atvykti arba visai negalintis atvykti į darbą, nedelsdamas apie tai informuoja savo tiesioginį vadovą ir nurodo vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Kai į darbą neatvykstama dėl ligos, pirmąją nedarbingumo dieną privaloma pranešti tiesioginiam vadovui ir darbuotojui, atsakingam už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą. Darbuotojas taip pat turi pranešti apie gydytojo nustatytą nedarbingumo laikotarpį. Jeigu darbuotojas apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti pats, tai gali padaryti kiti asmenys; 13 punktą, kuriame numatyta, kad darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo; 24.3 punktą, kuriame numatyta, kad darbuotojai privalo laikytis etikos reikalavimų; Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalavimų; Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 punktą, kuriame numatyta, jog policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą; 4.10 punktą, kuriame numatyta, laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo nurodymus ir pavedimus; 14.3 punktą, kuriame numatyta, privatų gyvenimų tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija, normas. Šiuo atveju pareigūnas padarė tyčinį tarnybinį nusižengimą, jo veiksmai pagrįstai vertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Pažymėtina ir tai, jog statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-77/2011).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatytą jo padarytą pažeidimą, teismas konstatuoja, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač Taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ginčijamas įsakymas jo priėmimo metu buvo teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui, kaip jau minėta, nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai pagal 2018-05-22 pareiškėjo prašymą VSDFV Kauno skyriui nuo 2017-11-25 iki 2017-11-27 buvo išduotas 2018-07-03 (VSDFV Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2018-06-29 sprendimas Nr. VPA-SP8-225), nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017-11-28 iki 2017-11-29 išduotas 2018-06-28 (VSDFV Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2018-06-28 sprendimas Nr. VPA-SP8-222 (1 t., b. l. 125- 129, 141-162)).

Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos 2010-07-21 Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-653/A1-356 (toliau – Taisyklės, aktuali redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu). Taisyklių 55 punktas numato, kad elektroniniai pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Siunčiant vaiką į ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, elektroninį pažymėjimą (pirminį) vaiko slaugai išduoda siunčiantis gydytojas. Jei iki atvykimo į ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą elektroninis pažymėjimas vaiko slaugai išduotas nebuvo ar vaiką slaugantis šeimos narys jo atsisakė, atsiradus poreikiui, pažymėjimą išduoda šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas. Šeimos nariais laikomi: sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Sergančiam vaikui slaugyti pažymėjimas gali būti išduodamas ir seneliui (senelei) bei globėjui, o šių Taisyklių 57.2 ir 57.5 papunkčiuose numatytais atvejais – taip pat ir rūpintojui, jeigu šie asmenys pripažinti globėju ar rūpintoju ir pateikė dokumentus, patvirtinančius globos ar rūpybos nustatymą. Elektroninius pažymėjimus šiose Taisyklėse nenustatytais atvejais gali išduoti asmenis gydantys gydytojai, gavę Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, teikdamas prašymą išduoti elektroninį pažymėjimą už tam tikrą laikotarpį, nurodo priežastis, dėl kurių elektroninis pažymėjimas nebuvo išduotas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka (77 punktas).

Taigi, nagrinėjamoje situacijoje vienintelis teisės aktų reikalavimus atitinkantis darbdavio elgesio būdas buvo įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos priėmimas. Šiuo atveju teise kreiptis dėl atgaline data išduodamo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo galėjo pasinaudoti tik pats fizinis asmuo (pareiškėjas), šios teisės už jį negalėjo įgyvendinti joks kitas subjektas (taip pat ir darbdavys), todėl negalima konstatuoti, jog nagrinėjamoje situacijoje darbdavys elgėsi neteisėtai, nesiėmė būtinų veiksmų, aiškindamasis pareiškėjo atleidimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir tuo metu priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Šioje situacijoje įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo yra naikintinas tik tuo pagrindu, jog pareiškėjui buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas atgaline tvarka, taigi, laikytina, jog priverstinės pravaikštos laikas tiesiogiai priklausė nuo paties pareiškėjo veiksmų – savalaikio kreipimosi į gydymo įstaigą (o vėliau ir į VSDFV Kauno skyrių) dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog į gydymo įstaigą - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas pareiškėjas kreipėsi 2018-01-08 (1 t., b. l. 12), tačiau iki ginčijamo įsakymo priėmimo jokio atsakymo negavo ir nuo 2018-01-08 iki 2018-05-22 į gydymo įstaigą ar VSDFV Kauno skyrių dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo už ginčo laikotarpį nesikreipė, jokių aktyvių veiksmų dėl to nesiėmė. Tik 2018-05-22 su prašymu išduoti nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2017-11-25 iki 2017-11-29 vaiko slaugai jis kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas ir VSDFV Kauno skyrių (1 t., b. l. 105, 125). Skundą teismui dėl įsakymo panaikinimo pateikė 2018-02-08 (1 t., b. l. 2-5). Taigi, praėjus daugiau, kaip keturiems mėnesiams nuo atleidimo iš tarnybos ir jau įpusėjus bylos nagrinėjimui teisme (įvykus trims teismo posėdžiams) pareiškėjas 2018-05-22 kreipėsi dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo už ginčo laikotarpį (1 t., b. l. 105, 125, 149-150). Byloje nenustatyta aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių pareiškėjui šia teise pasinaudoti anksčiau. Atsižvelgiant į tokį nepagrįstą pareiškėjo delsimą pasinaudoti savo teise dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, taip pat į tai, jog pareiškėjas ir mažamečio sūnaus ligos laikotarpiu bei iškart po jo nesidomėjo, ar nedarbingumo pažymėjimas yra išduotas, ar tinkamai įformintas, vertintina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jo elgesys neatitiko bendrųjų operatyvumo ir protingumo principų. Būtent dėl tokio pareiškėjo elgesio priverstinės pravaikštos laikas prasitęsė nepateisinamai ilgai. Vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, darbdavys šioje situacijoje negali būti laikomas atsakingu už nepagrįsto pareiškėjo delsimo sąlygotą priverstinės pravaikštos trukmę, todėl vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjui nepriteistinas, šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 -2 punktu, 132 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2018-01-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 20-TE-27 „Dėl M. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.