- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- 1S-272-1053/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- M. S.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 3621 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1742 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. S. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies, 6, 7, 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies, 5, 6, 7, 8 punktus, 187 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. balandžio 16 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 26 d. – 4 metai 9 mėnesiai 21 diena. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. gruodžio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. birželio 28 d. nutarimu nutarė netaikyti M. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Nuteistasis, skunde cituodamas lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią doktriną, teigia, kad dauguma Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Tačiau buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, suabsoliutinant aplinkybes, susijusias su nusikaltimo sunkumu. Nutartyje yra nurodyta, jog M. S. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes M. S. yra įvykdęs visas jo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Nuteistasis rodė iniciatyvą spręsti savo ankstesnes problemas ir dalyvavo eilėje skirtingų pozityvaus užimtumo priemonių. Todėl šiuo atveju nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.
5.2. Skunde pažymima, kad teismo teiginys, jog bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus, yra nepagrįstas. Vadovaujantis tokia logika, iš esmės neigiamas lygtinio paleidimo institutas apskritai. M. S. visiškai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pavyzdingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Nuteistojo teigimu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog M. S. nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Tuo tarpu, nei Komisija, nei teismas balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeniniu veiksniu skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo rizika pakartotinai nusikalsti, didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Teismas neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti kriminogeninius veiksnius, kokiu priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai. Buvo ignoruojamas faktas, jog nuteistasis M. S. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, ko pasėkoje jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir paskutinių vertinimų metu sumažėjo nuo 62 iki 51 balų, o tai įrodo akivaizdžią M. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat buvo išskirtas intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, darbinė veikla bei egzistuojantys apsauginiai veiksniai.
5.4. Skunde teigiama, kad Socialinio tyrimo išvadoje M. S. išskiriami tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, egzistavę nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga nėra pakankama taikyti lygtinį paleidimą, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad M. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys. Šis teiginys neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes nuteistasis paleidžiamas atostogų tik tais atvejais, kai tarp visų kitų sąlygų yra ir sąlyga, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant. Kadangi M. S. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, yra akivaizdu, kad jis atostogų yra išleidžiamas būtent dėl nustatytos pažangos ją mažinant. Dėl akivaizdžios pažangos darymo M. S. buvo perkeltas ir į pusiaukelės namus.
5.5. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis atitinka visus Apraše rekomenduotinus kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką: jis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą; bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje.
5.6. Skunde pažymima, jog teiginiai apie „abejingą požiūrį į darbinę veiklą“ ir „išrankumą darbo pobūdžiui“ yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės. M. S. savo iniciatyva kreipėsi į laisvės atėmimo vietų ištaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tačiau darbo negavo, nes nebuvo laisvų darbo vietų. Nepaisant to, nuteistasis yra dirbęs VĮ „M“, taip pat su kitais nuteistaisiais pagal iškvietimą dirbo metalo perdirbimo ceche. Šiuo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri prilyginama darbinei veiklai. Nuteistasis savarankiškai įsidarbino UAB „P“ ir dirba ten šiuo metu. Lygtinio paleidimo atveju M. S. turėtų darbą. Be to, nuteistasis aktyviai įsitraukė į neatlygintino darbo iniciatyvas, savanoriškai yra atlikęs eilę nemokamų darbų, deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas bausmę didelę dalį laiko paskyrė mokslams ir 2021 metais Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo specialybę. Šiuo metu mokosi Utenos kolegijos Verslo ir technikos fakultete, laiko baigiamuosius egzaminus. Už gerus mokymosi rezultatus M. S. gauna stipendiją. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistojo nuostata į darbą yra teigiama, savo užimtumą bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai išnaudoja darbinei veiklai ir savęs tobulinimui.
5.7. Nuteistojo teigimu, sutiktina, jog po nusikalstamų veikų įvykdymo jis turi įsiskolinimų, tačiau jis kas mėnesį dengia įsiskolinimus savarankiškai. Nors nutarime nurodyta, jog „yra daromi išskaitymai solidariai priteistai sumai nukentėjusiesiems išmokėti, tačiau suma nėra padengta“, vis tik šiame kontekste svarbu pažymėti, jog turi būti vertinamas ne formalus turtinės žalos atlyginimo faktas, o nuostata dėl žalos atlyginimo ir (ar) pašalinimo. Nuteistasis savanoriškai išmokėjo dalį žalos padengiančią piniginių lėšų sumą nusikaltimo aukoms ir jų artimiesiems. Šios aplinkybės parodo, kad M. S. dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, prisiima atsakomybę už padarytas klaidas ir stengiasi ištaisyti kilusias pasekmes.
5.8. Skunde teigiama, kad šiuo metu M. S. netrūksta problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžių. Jis ne mažiau nei 3 paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus.
5.9. Skunde neginčijama, jog su nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą.
5.10. Skunde pabrėžiama, jog M. S. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Kaip minėta, M. S. laisvės atėmimo vietoje dirba, kas akivaizdžiai rodo, jog jis nepalaiko kriminalinės subkultūros, kurios besilaikantys asmenys vengia dirbti. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Narkotinių medžiagų nevartoja, aktyviai sprendė savo problemą dėl alkoholio vartojimo (išklausė AA kursą pas RS psichologus, šiuo metu visiškai atsisakė alkoholio vartojimo). Nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas ir susikoncentruoja į tam tikrą kryptingą veiklą. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
5.11. Skunde teigiama, kad Socialinio tyrimo išvados turinio analizė rodo, jog kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio nuostatomis M. S. atveju yra siejamos išimtinai su nuteistojo elgesiu ir asmenybės aspektais, vyravusias nusikalstamų veikų padarymo metu, tuo pačiu akcentuojant M. S. subjektyvų savo veiksmų vertinimą, kuris šiuo atveju netenkina tuos veiksmus retrospektyviai nagrinėjusių Komisijos narių. Tokiu, nurodytu dirbtiniu sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas, priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, todėl e nutarime nurodyti motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Sutiktina, jog nutarime nurodytos, su M. S. elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, kaip žinia, M. S. už tai buvo nuteistas, už tai jam buvo paskirta bausmė ir šios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visą likusį gyvenimą. Visi kiti cituoti motyvai yra absoliučiai abstrahuoto pobūdžio, nėra grindžiami jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir faktais. M. S. bendrauja su savo artimaisiais. Buvo suabsoliutinti su M. S. gyvenimo stiliumi, draugais, mastymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančiu, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nutarime nėra pateikta. To nepateikė ir teismas skundžiamojoje nutartyje, Vien tik tokie abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti M. S. asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
5.12. Skunde nuteistasis teigia nesuprantantis, ką reiškia nutarties teiginys, jog M. S. neva formaliai laikosi laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei rėžimo reikalavimų. M. S. bausmės metu elgiasi pavyzdingai, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas net 12 kartų. Šiuo metu M. S. bausme atlieka VK atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Pusiaukelės namuose, kur yra intensyviai ruošiamas lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Būdamas ten kiekvieną savaitę vyksta į namus trumpalaikėms dviejų parų išvykoms. 2024 m. kovo mėn. M. S. buvo leista išvykti i namus kasmetinėms atostogoms. Visų išvykų metu nuteistasis M. S. pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimui resocializacijos procesą, tai įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse. Kaip minėta, nuteistasis M. S. aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje. M. S. sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. M. S. nuostatos į priežiūrą yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Tai rodo, kad nuteistasis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. M. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei.
5.13. Skunde pažymima, jog M. S. turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais. Nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, M. S. turėtų gyvenamąją vietą (kurioje yra visos sąlygos intensyvios priežiūros taikymui).
5.14. Nuteistojo teigimu, tai, kad M. S. yra atlikęs įstatymo nustatyta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jau savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų ištaigos. Įstatymų leidėjas, nustatydamas formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. privalomą atlikti bausmės laiką, siekiant taikyti lygtinį paleidimą, užtikrino nurodytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Kaip pažymima ir aukštesniosios instancijos teismų praktikoje, kai skirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Šiuo metu M. S. atlikta bausmės dalis sąlygoja jo teisę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atliktos bausmės dalis pilnai atitinka įstatymo nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t.y. privalomą atlikti bausmės laiką.
5.15. Skunde teigiama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šią riziką mažinti. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai.
5.16. Skunde teigiama, jog šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti M. S. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir Komisija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad M. S. sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu - intensyvi priežiūra.
5.17. Nuteistojo teigimu, aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį M. S. padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. M. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis M. S. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, ir 9 mėnesių laikotarpyje jis bus atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų.
10. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
11. Iš aktualios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu 2019 m. ir 2021 m. nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vėliau nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir šiuo atveju reikia nustatyti, ar M. S. padarė akivaizdžią pažangą ją mažinant.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.
13. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad M. S. anksčiau neteistas, teisiamas ir bausmę atlieka pirmą kartą. Šiuo metu M. S. atlieka bausmę už dviejų labai sunkių (kvalifikuotas nužudymas ir sunkus sveikatos sutrikdymas), dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą. M. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų, taip pat kitiems trylikai asmenų sunkiai ir nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
14. Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su nuteistojo skunde akcentuojamomis aplinkybėmis, kurios teigiamai jį apibūdina. Tačiau negalima sutikti su skundo teiginiais, jog apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo turi būti vertinamos ir teigiamai, ir neigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Aukštesniojo teismo vertinimu, lemiamą reikšmę, vertinant nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, turi nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir kriminogeniniai veiksniai, kurie iš esmės nulėmė nuteistojo nusikalstamą elgesį.
15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, jog neturėjo kito pasirinkimo. Dėl nusikaltimo atsakomybę verčia savo jaunam amžiui, taip pat netinkamai pasirinktus draugus jaunystėje. Kalbėdamas apie nusikaltimą nuteistasis linkęs save pateikti kaip aplinkybių auką, o ne kaip iniciatorių ar vykdytoją. Savo kaltės neneigia, tačiau yra linkęs save teisinti. Apie pasekmes mąsto atsižvelgdamas tik į savo poreikius. Nusikaltime dalyvavo ir jo jaunesnis brolis. Nuteistasis vadovaujasi nuostata, jog jis privalo ginti brolį, todėl manytina, jog šis įsitikinimas gali būti rizikos faktoriumi ateityje nusikalsti. Daroma išvada, kad nuteistasis dar nėra linkęs prisiimti visišką atsakomybę už savo nusikalstamą veiką ir linkęs kaltinti kitas aplinkybes. M. S. savivertė aukšta, įvardina tik savo teigiamas savybes, savęs vertinimo anketoje nurodo, kad jokių probleminių ar koreguotinų sričių šiuo metu neturi. Nors nuteistajam akivaizdus poreikis intervenciniam darbui nenustatytas, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio situaciją, galėtų būti orientuotas į emocijų valdymo ir/ar problemų sprendimo įgūdžių stiprinimą. Daroma išvada, kad M. S. yra linkęs keisti savo elgesį ir mąstymą, tačiau vis dar išlieka savęs minimizavimas. Nuteistajam dar reikia išsiugdyti stipresnį atsakomybės jausmą, kadangi nors kaltės ir neneigia, yra linkęs ją sumenkinti.
16. Nuteistasis taip pat neigia apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamų veikų darymo metu, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje buvo baustas už alkoholio vartojimą. Nors jis išklausė AA kursą ir yra priėmęs sprendimą visai atsisakyti alkoholio, tačiau pastebėtina, kad nuteistasis yra laikomas struktūrizuotoje aplinkoje, todėl šiuo metu negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, jog būdamas laisvėje nuteistasis nevartos alkoholio. Išlieka reali tikimybė, jog pavartojus alkoholio nepasverti ir neapgalvoti smurtinio elgesio atvejai ateityje gali kartotis.
17. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo teiginiais, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys rodo, kad įvykdytos socialinės reabilitacijos priemonės savo tikslų paminėtose srityse dar nepasiekė. Vien tai, kad nuteistasis imasi veiksmų siekdamas mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, savaime neleidžia spręsti, jog tie veiksmai pasiekia tokius rezultatus, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą esminėse kriminogeninėse srityse ir paleistas į laisvę pakartotinai nenusikals.
18. Skunde akcentuojama, jog nuteistasis pastaruoju metu įkalinimo įstaigoje elgiasi nepriekaištingai, yra daug kartų skatintas. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
19. Aukštesnysis teismas sutinka su Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad M. S. nepadarė akivaizdžios pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis pakartotinai nenusikals. Sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti nuteistojo nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžiai, nevisiškas atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti.
20. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.