- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-99-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16438-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- „ERGO Insurance SE“
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, trečiasis asmuo R. M., dėl žalos priteisimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą (toliau – atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš „Ergo Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, ieškovui 562,82 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad 2008 m. liepos 12 d. Vilniuje, autoįvykio metu buvo sužalotas S. T., transporto priemonę (toliau – automobilis) vairavo trečiasis asmuo, kuris VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius administracinėje byloje Nr. 10/0108000276177 dėl minėto eismo įvykio kilimo buvo pripažintas kaltu. Eismo įvykio metu automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas pas atsakovą. Ieškovas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 8.11-183 S. T. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažinto draudiminiu įvykiu, minėtam asmeniui ieškovas jo nedarbingumo laikotarpiu išmokėjo 5749,12 Lt ligos pašalpą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. T. ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 m. birželio 8 d. paskyrė ir išmokėjo 1698,75 Lt periodinę kompensaciją ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 8.40-1928 paskyrė ir išmokėjo 2591,52 Lt vienkartinę kompensaciją dėl netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 6 d. iki 2010 m. birželio 16 d. Šias socialinio draudimo išmokas išmokėtas S. T. dėl aukščiau paminėto eismo įvykio UADB „ERGO Lietuva“ atlygino 2009 m. balandžio 29 ir lapkričio 9 dienomis. Nuo 2015 m. gruodžio 29 d. S. T. neterminuotai nustatytas 30 procentų netektas darbingumas, tuo pagrindu ieškovas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 8.24-873 S. T. nuo 2015 m. gruodžio 29 d. neterminuotai paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kurios dydis kinta pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms. Ieškovui laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. išmokėjus S. T. 562,82 Eur periodinės kompensacijos dėl R. M. kaltės buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ieškovas su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovą, atsakovas žalos neatlygino, nurodė, kad atlieka savo žalos administravimo procedūrą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 1 ir 2 d. nustatyta, kad atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Jei per nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. Ieškovas pateikė pretenziją 2016 m. kovo 15 d., atsakovas per nurodytą terminą nepriėmė sprendimo dėl žalos atlyginimo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 21 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nedarbingumo netekimas S. T. nustatytas daugiau kaip 7 metai po eismo įvykio, buvo nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo, todėl kyla abejonės, ar prieš daugiau nei 7 metus eismo įvykio metu S. T. patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas gali lemti pastovų 30 procentų dydžio darbingumo netekimą, kuris nustatytas tik 2015 m. gruodžio 29 d. Pažymėjo, kad tiek iki minimo eismo įvykio, tiek ir po jo S. T. buvo patyręs įvairių traumų, jis buvo gydęsis nuo įvairių susirgimų, jam buvo diagnozuoti įvairūs sveikatos pakitimai. Prašė teismo išreikalauti S. T. sveikatos sutrikdymo ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pažymoje DLN-2 Nr. 0029982 diagnozių kodai T91.1 (Stuburo lūžio padariniai (po Th5 impresinio lūžio 2008 m.), G54.3 (Krūtinės nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur (FNII)), M41.94 (Skoliozė, nepatikslinta, krūtinės sritis), M54.6 (Stuburo krūtininės dalies skausmas) yra nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, įvykusio 2008-07-12, liekamieji padariniai (pasekmės). 2016 m. sausio 4 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. NA-4146 nurodyta diagnozė susijusi su nelaimingu atsitikimu darbe: stuburo lūžimo padariniai (po Th5 impresinio lūžio 2008 m.), krūtinės nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur, skoliozė, nepatikslinta, krūtinės sritis, stuburo krūtininės dalies skausmas, tokia diagnozės nustatytos remiantis specialistų, konsultantų išvadomis, taigi akivaizdu, kad S. T. nustatytas stuburo Th5 slankstelio lūžis ir kiti stuburo pažeidimai yra 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio pasekmė, tai įrodo eilė nuoseklių dokumentų, išduotų kvalifikuotų gydytojų ir kompetentingų specialistų. Atsikirsdamas į atsiliepimo argumentus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl sveikatos sutrikdymo pažymėjo, kad civilinėje atsakomybėje yra svarbus ne sveikatos sužalojimo mastas, o pats sveikatos sužalojimo faktas. Darbingumo lygio nustatymo vertinimui buvo atsižvelgta į ankstesnius S. T. patirtus sužalojimus, tai nekeičia išvados, kad darbingumas prarastas dėl eismo įvykio.
5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame atkreipė dėmesį, jog susipažinus su teismo išreikalauta baudžiamąja byla Nr. 10-1-01549-08 paaiškėjo, kad tiriant šią baudžiamąją bylą pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo pavedimus buvo atlikti net keli medicininiai ekspertiniai tyrimai (tiek vieno eksperto, tiek komisijos) dėl S. T. 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykyje patirtų sužalojimų, pagal byloje gautus medicininių ekspertinių tyrimų rezultatus atmestini ieškovo argumentai, kad aptariamo eismo įvykio metu S. T. būtų patyręs stuburo slankstelio Th5 lūžį. Byloje esančiose specialistų išvadose nurodoma, kad objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų patvirtinti 5-o krūtininio slankstelio lūžio atsiradimą 2008 m. liepos 12 d. autoįvykio metu, nėra, todėl jis sužalojimu nekvalifikuojamas, o medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo trukmė neatitinka kūno sužalojimo pobūdžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog iš byloje esančio teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad trečiojo nukentėjusiojo asmens 5 krūtininio slankstelio viršutinės dengiamosios plokštelės lūžis negalėjo būti padarytas 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio metu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teisingai pastebėjo, jog neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2015 m. gruodžio 29 d. nukentėjusiam neterminuotai nustatė 30 procentų netekto darbingumo, t.y. po 7 metų po 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio. Teismas taip pat sutiko su atsakovo motyvu, jog tiek iki minimo įvykio, tiek ir po jo nukentėjusysis buvo patyręs įvairių traumų, jis buvo gydęsis nuo įvairių susirgimų, jam buvo diagnozuoti įvairūs sveikatos pakitimai, medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad stuburo krūtininės dalies Th 5 slankstelio pažeidimas yra 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio pasekmė, todėl byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu nukentėjęs patyrė traumą, dėl kurios jam buvo nustatytas 30 procentų netektas darbingumas. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu spręstina, jog labiau tikėtina, kad ieškovo reikalavimu prašoma priteisti žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su avarijos kaltininko veiksmais, už kuriuos yra atsakingas atsakovas. Tokia išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs teismui pateiktus įrodymus, ekspertizės išvadą, taip pat abejonę keliančius faktus, jog nedarbingumo netekimas nustatytas praėjus nemažai laiko po įvykio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti.
8. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neįsigilino į visas byloje esančias aplinkybes ir netinkamai jas vertino. Neteisinga išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog S. T. nuo 2015 m. gruodžio 29 d. neterminuotai nustatytas 30 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe – 2008 m. liepos 12 d. įvykusio eismo įvykio, yra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) S. T. dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, nustatė 50 procentų netektą darbingumą laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki iki 2009 m. birželio 8 d., iki to laiko minėtam asmeniui buvo nustatytas laikinas nedarbingumas nuo 2008 m. liepos 12 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d., taigi nedarbingumas tęsėsi ilgiau nei 10 dienų. S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir liekamųjų padarinių jis turėjo išeiti iš ankstesnės darbovietės, jo sveikata ypač pablogėjo, buvo apribotos jo galimybės įsidarbinti: jis nebegali dirbti sėdimo darbo, kadangi negali sėdėti ilgesnį laiką dėl stuburo skausmų, turi nuolat keisti kūno poziciją, po gydymo jo sveikatos būklė neatsistatė į būseną, buvusią iki eismo įvykio. Minėtos aplinkybės paneigia teismo išvadą dėl priežastinio ryšio nebuvimo.
9. Skunde ieškovas atkreipia dėmesį, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus - ikiteisminio tyrimo byloje Nr.10-1-1549-08 esantį ekspertizės aktą Nr.EKG 1(27/211)/11(01), kuriame nurodyta, kad S. T. 5 krūtininio slankstelio viršutinės dengiamos plokštelės lūžis negalėjo būti padarytas eismo įvykio metu. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad minėtos ekspertizės akto tiriamosios dalies apibendrinime nurodyta, kad nauja stuburo trauma dėl eismo įvykio sąlygojo nežymų slankstelių pasislinkimą, lydimą lokalių bei šaknelinių skausmų. S. T. sveikatos būklę, darbingumo lygį, darbingumo lygio priežastį vertino kvalifikuoti NDNT medicinos specialistai, kurie padarė išvadą, jog S. T. 30 proc. nedarbingumo lygio priežastis yra nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (eismo įvykis), pagrindo abejoti tokia išvada nėra. Ieškovas pažymi, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi ekspertizės akto Nr. EKG 1(27/211)/11(01) išvadomis, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų, kuris nėra neginčijamas, minėtas aktas vertintinas kritiškai, nes jo nepatvirtina kiti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, jog prie akto esanti 2008 m. kovo 14 d. stuburo rentgenograma Nr. 1332-3, kurioje nurodyta, kad S. T. stuburas kiek pakrypęs į kairę, tarpslanksteliniai kūnų paviršiai paryškėję, tarpai nepakitę, pirmo laipsnio skoliozėm, tačiau šioje rentgenogramoje duomenų apie stuburo lūžius nėra. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes paneigiama pirmos instancijos teismo išvada, kad S. T. nustatytas 30 procentų netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, nėra susijęs priežastiniu ryšiu su 2008 m. liepos 12 d. įvykusiu eismo įvykiu, todėl teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ieškovo išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija priežastiniu ryšiu nėra susijusi su avarijos kaltininko veiksmais, už kuriuos yra atsakingas atsakovas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01549-08 esančioje Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės G. K. pateiktoje 2008 m. liepos 31 d. Specialisto išvadoje Nr. G3712/08 (01) nėra nurodoma, kad S. T. aptariamo eismo įvykio metu būtų patyręs stuburo slankstelio Th5 lūžį. To paties specialisto pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. G150/09 (01) nurodyta, kad objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų patvirtinti 5-o krūtininio slankstelio lūžio atsiradimą 2008 m. liepos 12 d. autoįvykio metu, nėra, todėl jis sužalojimu nekvalifikuojamas. Medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo trukmė neatitinka kūno sužalojimo pobūdžio, todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastą į ją nėra atsižvelgiama. 2009 m. kovo 26 d. Specialisto išvadoje Nr. G1209/09 (01) patvirtinama, kad S. T. sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei nėra konstatuojama, kad S. T. aptariamo eismo įvykio metu būtų patyręs stuburo slankstelio Th5 lūžį. Ekspertizės akte Nr. EKG 1(27/211)/11 (01) ekspertų komisija pateikė išvadą, kad stuburo krūtininės dalies kompiuterinės tomografijos metu nustatyti stuburo krūtininio 5-o slankstelio viršutinės plokštelės sklerozės požymiai rodo seną, daugiau nei 8-24 savaičių plokštelės pakenkimo terminą. Sužalojimai, kurių atsiradimo laikas neatitinka nagrinėjamam eismo įvykiui, teismo medicininiam vertinimui nepriskiriami. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog atliekant S. T. darbingumo lygio vertinimą, vertinimą atlikusiems specialistams nebuvo žinoma informacija apie tai, kad ikiteisminiame tyrime, pradėtame dėl eismo įvykio, atliktais medicininiais ekspertiniais tyrimais yra paneigta, jog S. T. aptariamo eismo įvykio metu būtų patyręs stuburo slankstelio Th5 lūžį.
11. Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentą dėl ekspertizės akto vertinimo atsakovas pažymi, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tyrimus atliko teismo ekspertų statusą turintys, nei materialiai, nei procesiškai bylos baigtimi nesuinteresuoti asmenys, akte nurodytas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausta ekspertė. Taip pat pažymėtina, jog S. T. tiek iki aktualaus eismo įvykio, tiek ir po jo buvo patyręs įvairių traumų, buvo gydęsis nuo įvairių susirgimų, jam buvo diagnozuoti įvairūs sveikatos pakitimai, 2015 m. vasario 25 d. medicininiuose dokumentuose fiksuotas įrašas, kad pacientas S. T. buityje patyrė kairės mentės lūžį, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimu prašoma priteisti žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su avarijos kaltininko veiksmais, už kuriuos yra atsakingas atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
13. Byloje yra kilęs ginčas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2016 m. sausio 4 d. sprendimu (vertinimas buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2015-12-29 iki 2016-01-04), trečiajam asmeniui S. T. nustatyto 30 procentų netekto pastovaus darbingumo ryšio su nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą, įvykusiu 2008 m. liepos 12 d. Ginčo šalims suprantama, kad konstatavus, jog tokia aplinkybė atitinka tikrovę, ieškovo regresiniai reikalavimai į atsakingo už 2008 m. liepos 12 d. įvykusį eismo įvykį asmens draudiką turėtų būti tenkinami, o šios aplinkybės nenustačius - atmetami.
14. Darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, kad pagrindinė diagnozė, dėl kurios S. T. yra nukreiptas dėl netekto darbingumo lygio įvertinimo, yra diagnozė - „T9.1“ stuburo lūžimo padariniai (Th5 impresinis lūžis 2008 m.). Šiame akte aprašoma, kad 2008-07-12 autoįvykio metu S. T. nukentėjo kaip pėstysis pakeliui į darbą, jam diagnozuotas Th5 slankstelio impresinis lūžis, gydytas ambulatoriškai, dabar yra stuburo krūtininės dalies osteochondrozė, I0 skoliozė į kairę, Th 5 Šmorlio išvarža, Th 4-5 diskozė, Th 7-8 disko protrūzija, torakalgija, lėt. skausmas VAS 4-5 b.
15. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens būklė, kuri Neįgalumo ir darbingumo lygio vertinimo tarnybos įvardijama kaip „dabartinė“, nėra atsiradusi po 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio. Medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad 1996-03-26 tretysis asmuo buvo patyręs Th6, Th7 krūtininių slankstelių kompresinį lūžį (duomenys iš VU Vaikų ligoninės). Taip pat medicininiai dokumentai patvirtina, kad iki eismo įvykio S. T. ne sykį kreipėsi į gydymo įstaigas dėl nugaros ir stuburo skausmų ir jam buvo diagnozuotos įvairios su tuo susijusios ligos ir būklės (lumbalgija, cervikobrachialgija (kaklo ir pečių skausmas), radikulopatija, kaklinės dalies osteochondrozė, taxoplazmozė ir kt., VšĮ Antakalnio poliklinika, VšĮ M.Marcinkevičiaus ligoninė).
16. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2016 m. sausio 4 d. akto matyti, kad tiriamojo asmens būklės vertinimas apėmė tik dokumentus ir gydymą po nurodyto eismo įvykio, o dėl pagrindinės diagnozės („T9.1“ stuburo lūžimo padariniai) ryšio su 2018 m. liepos 12 d. įvykusiu eismo įvykiu iš viso nėra pasisakyta.
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad ir po nelaimingo atsitikimo 2008 m. liepos 12 d., S. T. buvo patyręs traumų, dėl kurių kreipėsi į gydymo įstaigas: medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad „2012-05-02, vakar darant kūlverstį suskaudo tarp menčių“, „2015-02-15, trauma buityje“, „kairės mentės nesenas lūžis, 2015-03-04“.
18. Visuma šių aplinkybių rodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2016 m. sausio 4 d. akte išsamiai nevertino nei pagrindinės diagnozės („T9.1“ stuburo lūžimo padariniai), nei kitų būklių priežastinio ryšio su 2018 m. liepos 12 d. trečiojo asmens patirta trauma.
19. Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime 2009-12-04 ekspertizės akte ekspertai atsakė į konkretų teismo užduotą klausimą, t.y. ar S. T. nustatytas sužalojimas – 5-ojo krūtininio slankstelio viršutinės dengiamosios plokštelės lūžis buvo padarytas 2008-07-12 eismo įvykio metu. Ekspertai pateikė išvadą, kad toks lūžis negalėjo būti padarytas šio eismo įvykio metu. Tokią išvadą ekspertai pateikė ne tik įvertinę medicininius dokumentus, bet ir atlikę būtent šiai aplinkybei patikrinti skirtus rengenograminius ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Ekspertai konstatavo, kad stuburo krūtininio 5-o slankstelio kūno plokštelėje priekiniame krašte yra įtrūkimas, būdingas Šmorlio išvaržai, kuris yra senas, neatitinkantis įvykio aplinkybių laiko.
20. Teismas neturi pagrindo abejoti tokia ekspertų išvada. Pažymėtina, kad pagrindinės diagnozės ryšys su eismo įvykiu nėra neabejotinas, nes šis Th5 slankstelio lūžis buvo nustatytas ne iš karto po traumos. Medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad 2008-07-12 lūžių nenustatyta (rengenogramoje), įtariamas Th5 senas lūžis, o tai atitinka ekspertų išvadas ikiteisminiame tyrime. Todėl teismas ekspertizės išvadas laiko patikimomis ir jomis vadovaujasi.
21. Trečiojo asmens S. T. pateikta specialisto išvada, t.y. gydytojo radiologo A. K. 2017 m. gruodžio 18 d. atliktas MRT tyrimo, daryto 2006-03-15 Centro poliklinikoje, nuotraukų aprašymas, taip pat nepaneigia ekspertinio tyrimo išvadų. Kaip nurodo gydytojas radiologas A. K., jis vertino MRT tyrimo nuotraukas, o ne elektroninius vaizdus (nes 2006 metais radiologinių tyrimų vaizdai nebuvo saugomi). Be to, nuo šio tyrimo, atlikto 2006 m. iki 2008 m. liepos 12 d. eismo įvykio yra praėjęs ilgas laiko tarpas, per kurį galėjo susiformuoti ikiteisminiame tyrime ekspertų išvadoje minimas stuburo 5-o slankstelio įtrūkimas dėl ekspertų nurodytų priežasčių (Šmorlio išvaržos).
22. Apeliantas pažymi, kad 2008-03-14 atlikus rengenogramą Nr. 1332-3 (ekspertizės akto Nr. EKG 1(27/211)/11(01) puslapis 10/15), stuburo lūžis nebuvo fiksuotas, ir tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad lūžis yra 2008-07-12 eismo įvykio pasekmė. Bet kaip jau minėta, tokio pobūdžio tyrimas, t.y. rengenograma, nebuvo pakankamas šiam konkrečiam lūžiui konstatuoti, nes toks 5-o slankstelio lūžis nebuvo pastebėtas ir po 2018-07-12 atliktos rengenogramos Nr. 559-568-54.5 ((ekspertizės akto Nr. EKG 1(27/211)/11(01) puslapis 9/15), po kurios gydytojai pateikė išvadas, kad „rengenogramoje lūžių nesimato“ (gyd. D.G., 2008-07-12 apžiūra) ir kad „šviežių lūžimo linijų nesimato“ (gyd. M.G., 2018-07-14 konsultacija). Kaip matyti, pirmą kartą trečiajam asmeniui S. T. Th5 deformacija yra konstatuota tik po 2008-08-20 atliktos kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 1730.
23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti trečiajam asmeniui nustatytos sveikatos būklės priežastinio ryšio.
24. Atmetus apeliacinį skundą, teismas tenkina atsakovo prašymą dėl 496,10 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui „ERGO Insurance SE“, Estijos juridinio asmens kodas 10017013, iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, 496,10 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.