Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. B. ir G. P., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. B. ir G. P., 2012 m. vasario 16 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, K. S. priklausančiu automobiliu „Rover 218“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę prie E. G. sodybos, G. P. pasilikus laukti automobilyje prie sodybos, V. B. kartu su A. P. nuėjo į nukentėjusiosios E. G. sodybą, A. P. likus kieme, V. B. akmeniu tyčia išdaužė gyvenamojo namo plastikinio lango stiklą (219,55 Lt vertės), per langą įsibrovė į E. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir ,grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. būdamas su kauke ant veido ir laikydamas rankoje peilį, iš E. G. pareikalavo pinigų, taip ją išgąsdinęs, nukentėjusiajai E. G. padavus 360 litų, juos pagrobė, tuo padarydami nukentėjusiajai E. G. 579,55 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. P. atlikti veiksmai sudaro ne aptariamo straipsnio sudėtį, o BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką.

Tačiau byloje esantys duomenys, priešingai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms, tvirtina, kad ši BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika nebuvo padaryta A. P. veikiant bendrininkų grupėje su V. B. ir G. P..

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-400/2011). Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

Apeliaciniame skundu A. P. ginčija jo ir V. B. susitarimo apiplėšti nukentėjusiąją buvimą. Tvirtina, kad jokio susitarimo apie plėšimą panaudojant fizinį smurtą, peilį ar kitą daiktą, nebuvo, jis nežinojo, kokiu tikslu jie važiuoja iki močiutės, o jei būtų žinojęs ir susitaręs daryti plėšimą, tai nebūtų pabėgęs iš įvykio vietos. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiomis aplinkybėmis, su tokiu nuteistojo A. P. argumentavimu sutinka.

Iš bylos duomenų – nuteistųjų V. B. (2 t., 111 b. l.), G. P. (2 t., 113 b. l.), A. P. (2 t., 112-113 b. l.), nukentėjusiosios E. G. (2 t., 113-114 b. l.), liudytojo K. S. (2 t., 114-115 b. l.) parodymų, matyti, kad V. B. ir A. P., atvykę pas G. P. į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaimą, kalbėjosi apie pinigų prasimanymą. Nukentėjusiąją nurodė G. P., kuris vienas ir težinojo apie tame pačiame kaime gyvenančią močiutę, nes jie – kaimynai, jis rodė ir kelią į nukentėjusiosios sodybą. Nuvykus prie nukentėjusiosios namų A. P. ir V. B. išėjo, o G. P. liko jų laukti automobilyje. Tačiau jau šioje teisinėje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios namų langą išdaužė, ir per išdaužtą langą į vidų įlipo bei rankoje turėtu peiliu iš nukentėjusiosios pinigų reikalavo tik V. B.. Tuo tarpu, A. P., pamatęs, kad V. B. paėmė akmenį, ir kaip pats nurodo, tik tada supratęs, kad daromas nusikaltimas, išbėgo iš kiemo ir grįžo į mašiną, kur laukė V. B.. Vertinant vidinius (subjektyviuosius) ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius t. y. A. P. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, kolegija sprendžia, kad A. P. veiksmuose nenustatyta bendra tyčia, o susitarimas neįrodytas. Taigi, sutinkant su tuo, kad susitarimas prasimanyti pinigų tarp V. B., A. P. ir G. P. buvo, bylos duomenys rodo, kad A. P., pasitraukdamas iš įvykio vietos dar iki V. B. pradedant vykdyti objektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, nebendrininkavo vykdant aptariamą nusikalstamą veiką. Tai, kad V. B. davė A. P. pinigų, už kuriuos jie visi pirko alkoholį ir kartu jį vartojo, A. P. suprantant, kad pinigai, iš kurių pirko alų ir cigaretes, buvo pagrobti, jam neatlikus jokių bendros tyčios linkme nukreiptų veiksmų, nesudaro ir jo kaip bendrininko, atsakomybės už plėšimą. Tačiau, šios aplinkybės sudaro Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, o būtent tai, kad A. P. įgydamas ir kartu su kitais nuteistaisiais naudodamas V. B. nusikalstamu būdu įgytą turtą, jį leisdamas kartu su kitais alkoholiniams gėrimams įsigyti, suprato, jog įgyja ir realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to norėjo. Dėl šių priežasčių ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, A. P. veiką perkvalifikuojant iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 3 dalį.

Kadangi nuteistojo A. P. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotina į BK 189 straipsnio 3 dalį, todėl keistina ir skundžiamu nuosprendžiu jam skirta bausmė. Skiriant bausmę už šią nusikalstamą veiką, atsižvelgtina, kad A. P. teistas, baudžiamąjį nusižengimą įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau dirba, metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi, turi šeimą, mažametį sūnų, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 3 dalyje, padarymą, arešto bausmę artimą sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Nors nuteistieji G. P. ir V. B. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, tačiau vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apskųstas, apeliacinės instancijos teismas turi apsvarstyti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai neliečia nuteistųjų, dėl kurių nuosprendis neapskųstas.

Įvertinus tai, kad G. P. neatliko jokių veiksmų, kurie atitiktų objektyvius Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, jis tik nurodė nukentėjusiąją, rodė kelią link jos namų, o tuo metu, kai V. B. vykdė nusikalstamą veiką, jis buvo likęs mašinoje, tačiau be jo pastangų nusikalstama veika nebūtų įvykdyta, laikytina, kad jis veikė kaip padėjėjas, dėl to jo veiksmai kvalifikuotini kaip padėjėjo, t. y. prie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nurodant Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį. Kartu, teisėjų kolegija pažymi, kad, aprašant nuteistųjų V. B. ir G. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, klaidingai konstatuota, kad V. B. ir G. P. veikė bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad vienas būtinų bendrininkų grupės požymių yra tai, kad ją sudaro bent du vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes G. P. atliko padėjėjo, o V. B. – vykdytojo vaidmenį, taigi bendrininkų grupės požymis inkriminuotas nuteistiesiems nepagrįstai. Ši klaida taisytina, bendrininkų grupės aplinkybė šalintina iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, aprašymo. Tais pačiais motyvais naikintina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta nuteistųjų V. B. ir G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jie įvykdė bendrininkų grupėje. Tačiau, kolegijos vertinimu, įvertinus V. B. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jo asmenį apibūdinančius duomenis, pašalinus bendrininkų grupės aplinkybę, keisti nuteistajam V. B. skirtos bausmės, kuri ir taip pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam skirta mažesnė nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra pagrindo. Tačiau kolegija, nustačiusi, jog G. P. veikė kaip padėjėjas, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo jo mažesnį pavojingumą, taip pat atsižvelgusi į jo teigiamai apibūdinamą asmenybę, sprendžia, kad G. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta bausmė – švelnintina, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl šių priežasčių keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti:

A. P. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 3 dalį, ir skirti jam areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Panaikinti V. B., G. P. ir A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

G. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.