- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- A-492-1580-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01732-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Alfa Property“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alfa Property“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alfa Property“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas UAB „Alfa property“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) padavė teismui skundą (I t., b. l. 1–4), kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1168; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti žemės sklypų, esančių Ganyklų g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Ganyklų g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pirties g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, vidutinių rinkos verčių patikslinimą, remiantis UAB „Causa formalis“ atlikto individualaus turto vertinimo ataskaita; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlyginti pareiškėjui žyminio mokesčio išlaidas, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pagal valstybinių žemės sklypų nuomos sutartis nuomojasi žemės sklypus: žemės sklypą, esantį Ganyklų g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,5856 ha ploto (2006 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-39) (toliau – ir sklypas Nr. 1); žemės sklypą, esantį Ganyklų g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,4212 ha ploto (2006 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-40) (toliau – ir sklypas Nr. 2); žemės sklypą, esantį Pirties g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,0566 ha ploto (2006 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-38) (toliau – ir sklypas Nr. 3). Nurodė, kad už naudojimąsi žemės sklypais pareiškėjas privalo mokėti žemės nuomos mokestį, kurio dydžius savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 6 punktu. Paaiškino, kad žemės sklypo vidutinė vertė yra kadastro duomuo, kuris įrašomas į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto savininko (ar patikėtinio) iniciatyva. Valstybinių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės įrašomos į nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo duomenų pagrindu, remiantis patvirtintu žemės verčių žemėlapiu. Ši tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Paaiškino, kad pasinaudodamas nustatyta tvarka, 2011 m. gegužės 12 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu patikslinti nuomojamų valstybinių žemės sklypų vidutinės rinkos vertes, pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Causa formalis“ atliktą sklypų su juose esančiais statiniais vertinimo ataskaitą, tačiau atsakovas 2011 m. liepos 13 d. pateikė pareiškėjui sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjas nurodė kad nesutinka su sprendimo motyvais. Paaiškino, kad vertinimo tikslas ataskaitoje suformuluotas teisingai – vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymas skirtas Nacionalinei žemės tarnybai. Teigė, kad Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Metodika) 18 punkte įtvirtinta nuostata yra dispozityvi, todėl atsakovo atstovo nedalyvavimas, apžiūrint sklypus ir surašant aktą, nedaro individualaus vertinimo ataskaitos negaliojančia. Pažymėjo, kad yra 3 sklypų teisėtas valdytojas, šiuose sklypuose esančių pastatų savininkas, todėl kaip suinteresuotas asmuo turėjo teisę užsakyti sklypų individualų vertinimą, sudaryti sutartį su nepriklausomu turto vertintoju ir dalyvauti turto apžiūroje. Paaiškino, kad turto vertintojas naudojo ne tik lyginamosios vertės metodą, bet ir naudojimo pajamų vertės metodą, dėl kurio atsakovas iš viso nepasisakė. Pažymėjo, kad naudojant šiuos du metodus, nustatytos vertės panašios ir jos ženkliai skiriasi nuo vertės, nustatytos masinio vertinimo metodu. Aiškino, kad šiuo atveju būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarime bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalyje nustatytais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (I t., b. l. 70–75).
Paaiškino, kad remiantis Taisyklių 45 punktu, norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, individualaus vertinimo ataskaita turėjo būti parengta vidutinės rinkos vertės patikslinimui, o ne, kaip nurodyta vertinimo ataskaitoje, vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymui skirtam Nacionalinei žemės tarnybai. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad tokia vertinimo procedūros tikslo formuluotė atitinka jos turinį ir paskirtį – pateikti ataskaitą kartu su prašymu institucijai, kurios kompetencijai yra priskirti ginčai dėl sklypų vidutinių rinkos verčių, kadangi, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, žemės sklypų individualus vertinimas nėra skirtas Nacionalinei žemės tarnybai. Akcentavo, kad pagal pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą dėl vidutinės rinkos vertės patikslinimo. Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimą dėl vidutinių rinkos verčių pataisymo, turto vertintojas parengia ir pateikia šių Taisyklių 40 punkte nurodytoms institucijoms žemės masinio vertinimo dokumentų papildymus. Taip pat pažymėjo, kad pagal prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypų vertinimas buvo atliktas ne nekilnojamųjų daiktų savininko ar patikėtinio (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos) iniciatyva, o asmens, suinteresuoto žemės sklypų rinkos vertės sumažinimu, todėl neatitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 6 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies. Atsakovas pažymėjo, kad Metodikos 18 punktas yra imperatyvi teisės norma. Jeigu apžiūrint turtą, turto savininkas (jo įgaliotas asmuo), arba užsakovas (užsakovo atstovas), ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tą turtą ir nedalyvavo, vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis vis tiek turi būti pasirašytas turto vertintojo ir turto savininko (jo įgalioto asmens), ar asmens, turinčio patikėjimo teisę į tą turtą. Dėl to UAB „Alfa property“ pateikta žemės sklypų individualaus vertinimo ataskaita neatitinka Metodikos 18 punkte išdėstytų reikalavimų. Nurodė, kad UAB „Causa formalis“ žemės sklypų vidutines rinkos vertes nustatė naudodama lyginamosios vertės metodą. Buvo pasirinkti trys lyginamieji objektai: 0,83 ha ir 0,1 ha kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypus, esantys Kunigiškių g. ir Ašaralio g. Palangoje, bei kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas nenurodytas) 0,34 ha žemės sklypas, esantis Žirgų tako g., Palangoje. Turto vertintojo sprendimas pasirinkti tik tris lyginamuosius objektus, norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, kuri nustatyta įvertinus didelį kiekį žemės sklypų, turto vertinimo ataskaitose nėra pagrįstas. Šios ataskaitos 25 puslapyje yra aprašomi 4 pataisos koeficientai, o 11–13 lentelėse, kuriose pateikiami duomenys apie palyginamuosius objektus, naudojami 6 pataisos koeficientai (2 koeficientų dydžių išraiškų pasirinkimas nėra paaiškintas). Šioje atskaitoje vertinami žemės sklypai yra užstatyti, tačiau nėra aišku, ar palyginamuosiuose žemės sklypuose yra statinių. Dėl to ši ataskaitos dalis neatitinka Metodikos 27 punkto ir Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Causa formalis“ atliktoje individualaus turto vertinimo ataskaitoje nėra paminėta nė viena konkreti sąlyga ar aplinkybė, t. y. išskirtinė savybė, kuri galėtų turėti įtakos turto vertės sumažėjimui. Dėl to ataskaita neatitinka Taisyklių 45 punkto. Taip pat nurodė, kad vertinimo ataskaita nėra objektyvi rinkos požiūriu, o turto vertintojo pateikti sandoriai neobjektyviai reprezentuoja rinkos konjunktūrą. Taikant lyginamosios vertės metodą neaptarti ir neapibūdinti vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų skirtumai (nėra aišku, kokio naudojimo pobūdžio pasirinkti lyginamieji objektai, kokia veikla juose vykdoma). UAB „Causa formalis“ sprendimas pasirinkti tik keletą lyginamųjų objektų, norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, kuri nustatyta įvertinus didelį kiekį žemės sklypų, turto vertinimo ataskaitoje nėra pagrįstas, o pati ataskaita neatitinka Taisyklių 45 punkto, Metodikos 27, 29 ir 33 punktų ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų. Dėl UAB „Alfa property“ teiginių, kad vertinant buvo taikomas ir naudojimo pajamų vertės metodas, paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-792 (I t., b. l. 76–78), išnagrinėjusi UAB „Alfa property“ prašymą bei UAB „Causa formalis“ atliktą žemės sklypų vertinimo ataskaitą, padarė išvadą ir informavo pareiškėją, kad turto vertintojo parengta žemės sklypų vertinimo atskaita neatitinka Įstatymo bei jį lydinčių poįstatyminių aktų nuostatų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo keliamus reikalavimus, būtina atsižvelgti ir į tai, ar jis tinkamai kreipėsi dėl valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimo nuomos tikslais. Teismas nustatė, kad remiantis atsakovo paaiškinimu, išnuomotos žemės vertė buvo nustatyta pagal žemės verčių žemėlapį, t. y. įvertinta masinio vertinimo būdu. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra punkto, kuris kaip privalomas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Nuomos taisyklės) 38.11 punkte. Pažymėjo, kad šis privalomas reikalavimas galiojo ir 2006 metais sudarant sutartis, galioja ir šiuo metu. Todėl teismas padarė išvadą, kad sutartys turėtų būti papildytos, numatant teisę nuomininkui kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis. Teismas nurodė, kad turto vertinimo principai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnyje, 7 straipsnyje nustatyti turto vertinimo metodai, taip pat nurodyta, kaip turi būti taikomas lyginamosios vertės metodas. Pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi Metodika, nurodė, kuriems Metodikos punktams neatitinka pateikta Turto vertinimo ataskaita. Teismas nurodė, kad šiam ginčui administracinės procedūros prasme turi būti taikomos Taisyklės, nes į jas nukreipia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Žemės įvertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5.15 punktas. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas mažinti sklypų vertę turi būti tinkamai motyvuotas, o šiuo atveju pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nėra pateikiama motyvacija (dėl sklypų išskirtinumo), kuri atitiktų Taisyklių 45 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų nagrinėti skundą, paduotą dėl žemės masinio vertinimo vertintojo veiksmų, kai atmeta juridinio asmens pretenziją ir jo pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą ar motyvuotą prašymą. Masiniu būdu atlikęs vertinimą vertintojas, atmesdamas pretenziją, turėtų nurodyti motyvus, patvirtinančius, kad masiniu vertinimu sklypai įvertinti tiksliau nei individualaus vertinimo ataskaitoje, pasisakytų dėl kitų pretenziją pareiškusio juridinio asmens argumentų. Šiuo atveju toks skundas nebuvo nagrinėjamas (kaip numato Taisyklių 45 punktas), todėl teismas padarė išvadą, kad procedūrų prasme pareiškėjas dėl vertės pakeitimo kreipėsi netinkamai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui duomenis iš tinklapio www.registrucentras.lt apie vidutinių verčių paiešką pagal unikalų numerį. Gautuose išrašuose nurodyta, kad klausimus ir pastabas dėl vidutinių rinkos verčių prašoma siųsti paštu VĮ Registrų centrui, taigi pretenzijų teikimo tvarka yra nurodyta paskelbiant viešai. Šiuose išrašuose nurodyta, kad vertinimas atliktas pagal 2010 m. rugpjūčio 1 d. rinkos būklę. Todėl teismas konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo, nes jis neturi pareigos tiesiogiai, nepasisakęs tuo klausimu subjektui, atlikusiam masinį žemės vertinimą, keisti jau išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertę pagal individualų vertinimą. Teismas akcentavo, kad teisės aktai leidžia Nacionalinei žemės tarnybai tik iki sudarant nuomos sutartį pačiai užsakyti individualų žemės vertinimą ir taip nustatyti išnuomojamo sklypo vertę, žemės nuomotojui tik apmokant individualaus vertinimo darbus (Tvarkos 5.14 punktas). Tokiu pat būdu Nacionalinė žemės tarnyba gali pakeisti išnuomoto turto vertę, tačiau individualų vertinimą užsakyti turi Nacionalinė žemės tarnyba.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pateiktoje UAB „Causa formalis“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto vertinimo tikslas – vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymas, skirtas Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau papildomai nurodyta, kad vertinimo atvejis skirtas galiojančių verčių žemėlapių koregavimui. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai teigia, kad vertinimo tikslas nurodytas neteisingai. Esmė yra ta, kad ataskaitą pirmiausiai turėjo išnagrinėti masinį vertinimą atlikęs turto vertintojas (nors pagal Taisykles (45 punktas) jam pretenziją galima pateikti ir nepateikiant turto vertinimo ataskaitos), be to ataskaitoje nurodyta, kad ji skirta verčių žemėlapių koregavimui (tuos žemėlapius sudariusiam turto vertintojui).
Teismas nurodė, kad aprašant ataskaitoje vertinamą turtą 1, 2 ir 3 lentelėse nurodyta informacija apie vertinamus sklypus, jų paskirtį, juose esančius pastatus ir specialias naudojimo sąlygas, vertinamas turtas išsamiai aprašytas įvertinant ir vietovę, detalųjį planavimą. Aprašant vertinimo metodo nustatymą, nurodyta, kad tikslinga vartoti naudojimo pajamų vertės metodą ir lyginamosios vertės metodą. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su tuo, kad lyginamosios vertės metodas taikytas tinkamai. Iš tiesų, vertinant visus tris sklypus, parinkti 3 palyginamieji objektai (10 lentelė), apie kuriuos iš esmės nėra tų duomenų, kurie yra pateikti apie vertinamus sklypus – nėra nurodyta nei tai, ar juose yra pastatai, kokie pastatai, kokios specialiosios sąlygos sklypams nustatytos. Lyginamųjų sklypų dislokacija aprašyta tik kaip „sąlyginai blogesnė“, tačiau jokių konkrečių duomenų apie šiuos sklypus (tokių, kaip turimi duomenys apie vertinamus sklypus) nėra. Taip pat ataskaitoje nėra nurodomi jokie išskirtiniai, ypatingi vertinamų sklypų duomenys, dėl kurių masiniu būdu nustatyta vertė jiems netinka, nes yra per didelė. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nurodė, kad pateikta ataskaita neatitinka Metodikos 26, 27, 29 ir 33 punktų reikalavimų. Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pretenzijų vertės nustatymui naudojimo pajamų vertės metodo taikymui, tačiau pirmiau paminėti lyginamojo metodo taikymo trūkumai neįpareigojo Nacionalinė žemės tarnybą lyginti vertes, gautas taikant šiuos du metodus.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Metodikos 18 punkto reikalavimų nesilaikyta, nes visus dokumentus pasirašė tik turto vertintojai. Šiame punkte nurodyta, kad apžiūrint turtą paprastai dalyvauja turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas ar asmuo, turintis patikėjimo teisę. Ataskaitos 3 lape I dalyje „Bendroji informacija“ tik deklaratyviai nurodyta, kad: „turtas buvo profesionaliai apžiūrėtas turto vertintojo Sigito Lunkevičiaus 2010 m. lapkričio mėn. 14 d. dalyvaujant vertinamo turto savininkui arba jo įgaliotam asmeniui“. Tai nepagrįstas teiginys, nes turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turto vertinime nedalyvavo. Ar dalyvavo užsakovas, duomenų nėra, tačiau ataskaitos 4 lape (1.5 p. „Turto vertintojai“) nurodyta, kas dalyvavo apžiūroje – tai turto vertintojas ir jo asistentas. Nei užsakovo atstovas, juo labiau nei savininko atstovas, turto apžiūroje nedalyvavo. 18 punkte nurodyta, kas turi dalyvauti apžiūrint turtą, ir čia nenurodomi vertintojai, o nurodomi turto savininkas, užsakovas, patikėtinis. Šie asmenys turto apžiūroje nedalyvavo, todėl Metodikos 18 punktas buvo pažeistas. Turto savininkas ar patikėtinis turi turėti galimybę dalyvauti turto apžiūroje, teikti savo pastabas, pasiūlymus, todėl jam apie vertinimą turėjo būti pranešta iš anksto. Be to, kas pasirašė už užsakovą Vertinamo turto apžiūros ir vertės nustatymo akte, nustatyti iš šio dokumento neįmanoma. Pažymėjo, kad ginčo esmė ne tai, ar ataskaita turi juridinę galią, o tai, kad ją vertinti Nacionalinė žemės tarnyba remiantis teisės aktus gali ir turi teisę jos nepanaudoti pareiškėjo prašomam tikslui tiek dėl procedūrinių pažeidimų, tiek dėl to, kad ataskaitoje nenurodytos išskirtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindu taisyti masinio vertinimo duomenis.
III.
Pareiškėjas UAB „Alfa Property“ pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 180–183), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Pažymi, kad atsakovo argumentai patvirtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba vertino pareiškėjo pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą. Tokiais veiksmais atsakovas pareiškėjui leido suprasti, jog procedūriškai pareiškėjui pačiam teikiant individualaus vertinimo ataskaitą jis elgėsi teisingai, nors Nacionalinė žemės tarnyba, būdama subjektu patikėjimo teise valdančiu ginčo sklypus, žinojo, jog teisės aktai tokią teisę riboja. Todėl mano, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (2010 m. gruodžio 21 d. kreipimasis į VĮ Registrų centrą dėl sklypų vertės nustatymo teisingumo, 2010 m. gruodžio 23 d. VĮ Registrų centro atsakymas Nr. (1.1.31)S-5242; VĮ Registrų centro nurodymu 2011 m. sausio 20 d. kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą) ir pateikti įrodymai (UAB „Causa formalis“ atlikta individualaus vertinimo ataskaita) neprieštaravo ginčą reguliuojantiems ir teismo sprendime aptartiems teisės aktams ir tai buvo pakankamas teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus.
2. Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu principu, jog visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų (kuriems priklauso ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas) prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.
3. Taip pat remiais Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi bei 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais ir pažymi, kad skirtumas tarp individualiu vertinimu nustatytos vertės ir vertės, nustatytos atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, yra daugiau kaip 20 procentų, pareiškėjas dėl turto vertės sumažinimo kreipėsi pagrįstai.
4. Nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos ir teismo argumentai, jog apžiūrint sklypus ir surašant turto vertinimo ataskaitą nedalyvavo turto savininkas (patikėtinis). Pažymi, kad nenuginčyta užsakovo, t. y. Bendrovės atstovo teisė dalyvauti ir pasirašyti vertinamo turto apžiūros ir vertės nustatymo aktą, todėl mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos, kaip Lietuvos Respublikos patikėtinės, nedalyvavimas apžiūrint sklypus ir surašant individualaus vertinimo ataskaitą nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo reikalavimus.
5. Pažymi, kad teismo sprendime nurodyta, jog po to, kai VĮ Registrų centras nepriėmė pareiškėjo prašymo, nukreipdamas į Nacionalinę žemės tarnybą, pareiškėjas šį nukreipimą turėjo skųsti Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau, pareiškėjo manymu, pastarajam nuosekliai vykdant kompetentingos institucijos nurodymus, pareiškėjui pakako kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą raštu dėl sklypo vertės sumažinimo, dėl to pareiškėjo prašymas buvo nepagrįstai atmestas.
6. Nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos ir teismo argumentais, jog nepriklausomas vertintojas, atlikdamas vertinimą lyginamosios vertės nustatymo metodu palyginimui pasirinko tik tris lyginamuosius objektus, kas neatitinka Metodikos 27 punkto, 33 punkto reikalavimų, taip pat Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų. Mano, jog teiginys, kad yra pažeistos šios teisės aktų nuostatos, nepagrįstas įrodymais. Be to, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos skundžiamo sprendimo bei teismo sprendimo ši aplinkybė (dėl per mažo toje pačioje teritorijoje vertinamų sklypų skaičiaus) nebuvo itin reikšminga, nes buvo akcentuojami pareiškėjo netinkamai atlikti procedūrinio pobūdžio veiksmus, todėl minėta aplinkybė neturėtų būti priežastimi pareiškėjo prašymui atmesti
Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–9) nesutinka su pareiškėjo UAB „Alfa property“ apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Atsiliepimas
1. Pažymi, kad apie pretenzijų teikimo tvarką UAB „Alfa property“ buvo žinoma iš viešai skelbiamos informacijos tinklalapyje www.registrucentras.lt, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 1SS-(10.5)-792 bei 2011 m. liepos 13 d. sprendime Nr. 1SS- (10.5)-1168 yra nurodyta UAB „Alfa property“, kaip žemės nuomotojai, ribota galimybė kreiptis dėl žemės sklypų verčių korekcijos, t. y. nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.
2. Pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos bet kuriuo atveju priimti sprendimą pagal žemės sklypų individualaus vertinimo ataskaitą keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenį – žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu ir skirtą žemės nuomos mokesčiui už valstybinės žemės sklypų naudojimą apskaičiuoti, kai individualaus vertinimo ataskaita parengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
3. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsniu ir daro išvadą, kad šio teisės akto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi, ir mano, kad šio teisės akto nuostatos nagrinėjamu atveju taip netaikytinos, nes Bendrovė nėra ginčo nekilnojamojo turto savininkė.
4. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, bei Nuomos taisyklių 38.11 punktu, valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus vadovaujantis Tvarkos nuostatomis perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Tačiau atsižvelgiant į Sutarčių 19 punktą ir įvertinus Tvarkos 5.8 punkto nuostatą, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, pažymi, kad išnuomotų be aukciono žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, už valstybinės žemės sklypų naudojimą galėjo būti perskaičiuojama ir nenurodžius šios sąlygos Sutartyse.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo, valdančio valstybinės žemės sklypus nuomos sutarčių pagrindu, teisė kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12.)Ž1-38, Nr. (4.12.)Ž1-39, Nr. (4.12)Ž1-40, 2006 m. rugpjūčio 7 d. sudarytas su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nuomoja žemės sklypus, esančius Palangoje, Ganyklų g. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5856 ha ploto, Ganyklų g. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4212 ploto, bei Pirties g. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0566 ha ploto (t. 1, b. l. 93–95). Sutarčių 12 punktuose nustatytas žemės nuomos mokestis (už žemės nuomą metams; maksimalus nuomos mokesčio tarifas 4 procentai nuo žemės sklypo vertės): už 0,0566 ha žemės sklypo dalį, kurios vertė 30 781,34 Lt – mokestis 1 231,25 Lt; už 0,5856 ha sklypo dalį, kurios vertė 318 472,70 Lt – mokestis 12 738,91 Lt; už 0,4212 ha žemės sklypo dalį, kurios vertė 299 065,41 Lt – mokestis 9 162,62 Lt. Žemės sklypų vertės nurodytos sutarčių 11 punktuose. Sutarčių 13 punktuose numatyta užmokestis už sklypo nuomą, mokėjimo terminai ir sąlygos – nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotą Vyriausybės nustatyta tvarka, nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės; nuomininkas įsipareigoja mokestį mokėti Palangos miesto tarybos nustatytais terminais ir sąlygomis; mokesčio tarifas Palangos miesto Tarybos sprendimu kiekvienais metais gali būti tikslinamas. Sutarčių 14 punktuose nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarčių 19 punktuose nustatyta, kad, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiui ir jo apskaičiavimo tvarkai bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 38.11 punkte, apibrėžiančiame, kaip turi būti nustatoma žemės sklypo vertė, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis, ir jo mokėjimo terminus, nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytas išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimo taisykles.
Nagrinėjamoje byloje aptariamose valstybinės žemės nuomos sutartyse tokia sąlyga nėra įrašyta, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta teisėtu pagrindu riboti pareiškėjo teises, kurios yra numatytos ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisė galėtų būti ginama tik pakeitus nuomos sutarčių sąlygas yra nepagrįsta ir perteklinė šioje byloje.
Kita vertus, pareiškėjas savo teisę perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę turi realizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos 5.15 punktas nustato, kad skundai dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, nagrinėjami Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintų Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių 45 punkte nustatyta, kad patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Šių Taisyklių Bendrosios nuostatos apibrėžia, kad turto vertintojas – tai įmonė, turinti kvalifikacinį atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla, ir pagal sutartį su valstybės institucijomis atliekanti masinį žemės vertinimą ir sudaranti žemės verčių žemėlapius. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotos žemės sklypo vertės yra kadastro duomuo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 1 d. 11 p.), dėl to minėtų Taisyklių prasme žemės vertinimo masiniu būdu turto vertintoju laikytina VĮ Registrų centras.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypų vidutinių rinkos verčių patikros, nurodė, jog įvertinusi VĮ Registrų centro 2010 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.31.)s-5242 išdėstytus faktus, kad atlikus minėtų žemės sklypų vidutinių rinkos verčių patikrą, šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatytos teisingai, priėmė sprendimą nagrinėti pareiškėjo UAB „Alfa property“ prašymus bei vertinti pateiktą nepriklausomo vertintojo UAB „Causa formalis“ individualaus vertinimo ataskaitą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pastarąją aplinkybę, nepagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos pretenzijų dėl masiniu būdu atliktų žemės sklypų vertinimo nagrinėjimo procedūrų. Tai formalaus pobūdžio argumentas, neturėjęs reikšmės tarp šalių kilusio ginčo baigčiai, juo labiau, kad ir atsakovas nenurodė šio fakto kliūtimi svarstant pareiškėjo 2011 m. sausio 20 d. prašymą ir 2011 m. gegužės 12 d. pakartotinį prašymą (t. 1, b. l. 20, 96).
Nepaisant nepagrįstai nurodyto pretenzijų nagrinėjimo procedūros formalaus pažeidimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos administracinio akto, įforminto 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1668), kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą patikslinti nuomojamų valstybinės žemės sklypų vidutines rinkos vertes atlikus jų individualų vertinimą (t. 1, b. l. 61–64), teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nors ir ne su visais teismo sprendime išdėstytais motyvais sutinka, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padaryta galutinė išvada yra teisinga, todėl, iš naujo įvertinus ginčytinus argumentus, sprendimas paliktinas nepakeistu.
Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. liepos 13 d. rašte Nr. 1SS-(10.5.)-1668 atsisakymas tenkinti prašymą grindžiamas iš esmės trimis argumentais – kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintų Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių 45 punkto reikalavimus netinkamai nurodytas individualaus žemės vertinimo tikslas, kad pažeidžiant Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, 18 punktą, individualaus vertinimo ataskaitoje nėra vertinamų turto savininko (jo įgalioto asmens) ar asmens, turinčio patikėjimo teisę į tą turtą parašo, užsakovas (užsakovo atstovas) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tą turtą nedalyvavo apžiūrint turtą, bei kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų – nėra pakankamo turto vertės nustatymo pagrindimo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pateiktoje UAB „Causa formalis“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog turto vertinimo tikslas – vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymas, skirtas Nacionalinei žemės tarnybai, bei skyriuje Bendroji informacija papildomai nurodyta, kad vertinimo atvejis skirtas galiojančių verčių žemėlapių koregavimui, Nacionalinė žemės tarnybos argumentus, kad vertinimo tikslas nurodytas neteisingai, pripažino nepagrįstais.
Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais dėl savo formalaus pobūdžio taip pat laiko ir atsakovo motyvus, kad buvo pažeistas Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, 18 punktas, kuris numato, jog apžiūrint turtą, paprastai dalyvauja turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tą turtą. Apžiūrėjus turtą, surašomas vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis, kurį pasirašo turto vertintojas ir turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tą turtą. Nesant turto savininko, turto apžiūrėjimo aktą (žiniaraštį) pasirašo užsakovas (užsakovo atstovas). Vertinamo turto apžiūros ir vertės nustatymo 2010 m. lapkričio 18 d. aktas yra užsakovo pasirašytas ir patvirtintas įmonės spaudu, byloje nėra nustatyta, kad dėl nurodytų formalių trūkumų kieno nors teisėms ar teisėtiems interesams būtų kilę neigiamos pasekmės, byloje nėra kvestionuojamos su šiuo faktu susiję kokios nors esminės aplinkybės, kurios galėtų turėti reikšmę turto vertės ir su ja susijusio nuomos mokesčio nustatymui, todėl sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo patikslinti žemės sklypų vidutines rinkos vertes negali būti grindžiamas tokiu išimtinai formaliu motyvu.
Tarp šalių – pareiškėjo ir atsakovo – esminis ginčas kilo būtent dėl vertinamo turto – išnuomotų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo pagrįstumo. Pareiškėja, siekdama įgyvendinti savo teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, atliko žemės sklypų individualų vertinimą ir pateikė atsakovui ataskaitą su nustatyta žemės sklypo verte. Remiantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių 45 punktu, tais atvejais, kai rinkos vertė skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės daugiau kaip 20 procentų, Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi sklypo išskirtines savybes ir individualaus vertinimo ataskaitą, priima sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pataisymo tikslingumo. Žemės sklypo individualus vertinimas turi būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir žemės sklypo masinis vertinimas. Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimą dėl vidutinių rinkos verčių pataisymo, turto vertintojas parengia ir pateikia šių taisyklių 40 punkte nurodytoms institucijoms žemės masinio vertinimo dokumentų papildymus. Taigi šioje byloje pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad konkrečių žemės sklypų išskirtinės savybės, pagrindžiant jų individualų vertinimą pateikiama ataskaita, sudaro pagrindą taikyti skaičiuojant nuomos mokestį taikyti ne žemės vertinimo masiniu būdu, individualaus vertinimo būdu nustatytas rinkos vertes. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo iš esmės pareiškėjo bei atsakovo teikiamus argumentus dėl UAB „Causa Formalis“ atlikto žemės sklypų rinkos vertės nustatymo, tačiau teisėjų kolegija šių pirmosios instancijos teismo argumentų nevertina ir dėl pagrįstumo nepasisako, nes ataskaitos turinio įvertinimas, turto vertės pagrįstumo nustatymas reikalauja specialių žinių. Remiantis ABTĮ 62 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant ginčus dėl teisės, aplinkybės, kurioms nustatyti reikia specialių žinių, gali būti įrodytos (paneigtos) eksperto išvada nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas neteikė prašymo skirti teismo ekspertizę žemės sklypų rinkos vertei nustatyti, todėl ginčijama aplinkybė, kad žemės sklypų rinkos vertės, nustačius jas individualaus vertinimo būdu reikšmingai skiriasi nuo verčių, nustatytų žemės vertinimo masiniu būdu, byloje neįrodyta, todėl jos teisė negali būti apginta, apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa property“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.