- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-44-316/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties, kuria buvo nutarta A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, formaliai atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Remiantis LR BK 18 str. 1 ir 3 d. bei teisingumo principu, įtvirtintu LR BK 41 str. 2 d. 5 p. bei 54 str. 3 d., šia nutartimi A. D. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2015-12-01 apie 20.00 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 30 litų, kuriuos jam padavė E. S., įgijo vieną paketėlį, t. y., 0,491 g narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įgytą narkotinę medžiagą gabeno iki laisvalaikio centro „Saulės miestas“ antro aukšto automobilių stovėjimo aikštelės, kur ją 2015-12-01 apie 20.00 val. padavė E. S., taip platino narkotines medžiagas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį, A. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Daiktinius įrodymus: po tyrimo likusias narkotines medžiagas - kanapes ir jų dalis 0,213 g, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą 2015-01-28 Nr. A3-10593; po tyrimo likusią rudos spalvos augalinės kilmės medžiagą 0,319 g, popieriaus fragmentą ir popierinę suktinę dviejuose paketuose Nr. 156497 ir 156495, saugomus Šiaulių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinę plokštelę su skambučių išklotinėmis prie bylos 1 tomo viršelio, palikti prie bylos. A. D. grąžintą telefoną „Samsung Galaxy SU" (duomenys neskelbtini) su Tele 2 „Pildyk" SIM kortele palikti jo neribotam disponavimui.
Apelianto nuomone, Šiaulių apylinkės teismas 2015-10-20 priimdamas nutartį A. D. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai pripažino A. D. ribotai pakaltinamu bei atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą ir paskyrė priverčiamąją medicininę priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl nutartis naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutartyje nurodė, kad A. D., žinodamas ir suvokdamas, jog narkotinių medžiagų apyvarta draudžiama, neteisėtai įgijo, gabeno narkotinę medžiagą bei perdavė atlygintinai (už 30 litų) narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) - nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui E. S., tokiu būdu platino narkotinę medžiagą, todėl jo veika formaliai atitinka LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Teismas konstatavo, kad medicininis psichologinis-psichiatrinis A. D. įvertinimas yra išsamus ir pakankamas. Darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, A. D. suvokė savo veiksmus, galėjo juos valdyti, todėl yra pakaltinamas. Tačiau intelektiniai, o ypač valiniai, A. D. psichinės veiklos procesai nusikalstamos veikos darymo metu galėjo būti iš esmės apriboti, todėl teismas konstatavo, kad nusikalstamą veiką A. D. padarė būdamas ribotai pakaltinamas.
Apeliantas skunde pažymi, kad ribotas pakaltinamumas yra ne psichologijos ar psichiatrijos, o teisės mokslo kategorija. Teismo psichologai ir teismo psichiatrai apibūdina medicininį kriterijų, tai yra psichikos sutrikimą. Ekspertizės akte detaliai atskleista A. D. psichologinė ir psichiatrinė būsena. Ar psichikos sutrikimas esmingai apriboja asmens intelektinius ar valinius gebėjimus, sprendžia teismas, ir tai yra ne psichiatrinis ar psichologinis, o teisinis-vertybinis sprendimas.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas teisingai nurodė, jog A. D. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri nusikalstamų veikų sistemoje priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. LR BK 18 str. 3 d. įtvirtina, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, bausmė gali būti tik švelninama. Teismas konstatavo, kad remiantis teisingumo principu, įtvirtintu LR BK 41 str. 2 d. 5 p. bei 54 str. 3 dalyje, tikslinga A. D. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis), kurios LR BK 18 str. 3 d. tiesiogiai nenumatytos (galimybė taikyti priverčiamąsias medicinos priemones numatyta už nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą). Tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad A. D. pripažintinas ribotai pakaltinamu bei kokiu pagrindu atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atmetė prokuroro prašymą skirti kaltinamajam A. D. stacionarinę ekspertizę, todėl galima daryti išvadą, kad teismas panaudojo visas galimybes, kad būtų išsamiai ištirtos aplinkybės, susijusios su A. D. psichine sveikata, kurios teismui buvo svarbios vertinant jo psichinį santykį su nusikalstama veika ir baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas.
Byloje pateikti medicininiai dokumentai rodo, kad A. D. yra neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė konstatavo, kad stebimi jo psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikimų A. D. suvokimas yra kiek ribotas. Tačiau ekspertizės 86 TPK-150/2015 išvados, tiek teisme apklaustas ekspertas S. Repovas patvirtino, kad A. D. nusikalstamos veikos metu galėjo (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai rodo, kad A. D. psichinė būklė neturi požymių (medicininių kriterijų), dėl kurių jis galėtų būti pripažintas ribota pakaltinamu, o vieno (šiuo atveju medicininio) kriterijaus nebuvimas panaikina galimybę asmenį pripažinti ribotai pakaltinamu.
Įvertinus šias aplinkybes, teismo psichiatrams nenustačius vieno iš būtinų ribotam pakaltinamumui pripažinti medicininio kriterijaus, ir nesant tai paneigiančių medicininių duomenų, nėra jokios galimybės A. D. pripažinti ribotai pakaltinamu bei laikyti tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. A. D. gali atsakyti baudžiamąja tvarka ir atlikti bausmę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant artimą už BK 260 str. 1 d. sankcijos minimumui, realią laisvės atėmimo bausmę. Nors A. D. neteistas, tačiau yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas, baustas administracine tvarką, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Teisiamajame posėdyje A. D. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. D. baudžiamąją bylą kaltinamojo akto pagrindu, nepagrįstai priėmė LR BPK XXIX skyriuje numatytą sprendimą – nutartį dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. Tai laikytina esminiu LR BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos kaltinamojo teisės, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus, numatytus LR BK 260 str. 1 d., nepagrįstai konstatavo, jog jis minėtus veiksmus atliko būdamas ribotai pakaltinamas. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-20 nutartis, kuria A. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 260 str. 1 d., paskiriant priverčiamąją medicinos priemonę, naikintina ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
A. D. kaltė grindžiama byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ištirtais įrodymais.
Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs. Paaiškino, kad susitikęs su pažįstamu E. S. paėmė iš jo 30 litų norėdamas apgauti E. S.. E. S. padavė tuščią iš tualetinio popieriaus susuktą gabaliuką. E. S. supyko, liepė grąžinti pinigus. Jis pažadėjo pinigus grąžinti vėliau. Po to jis su E. S. ir šio draugu nuėjo į „Saulės miesto“ antro aukšto automobilių stovėjimo aikštelę, kur iš E. S. turėtos marichuanos jis susuko suktinę, kadangi turėjo rūkymo popieriaus. Jokių narkotinių medžiagų jis neturėjo ir jų nepardavinėjo. Mano, kad E. S. jį apkalba, nes jis bandė E. S. apgauti. Pinigus atidavė draugei G. M., kuri tuo metu buvo ,,Saulės mieste“.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu A. D. pilnai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir paaiškino, kad įvykio metu buvo narkotinių medžiagų vartotojas. Tuo metu narkotinių medžiagų neturėjo, skambino daugeliui žmonių ir ieškojo narkotinių medžiagų. Su kažkuo jam pavyko susitarti. Pinigai pirkti „žolei“ buvo E. S.. E. S. davė pinigų, kad įsigytų žolės, jų abiejų tikslas buvo pavartoti narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teisme nepripažino kaltės, nes nenorėjo prisiimti atsakomybės ir mąstymas buvo kitoks. A. D. teigia, kad šiuo metu gydosi, supranta, kad tai buvo blogas poelgis ir labai gailisi.
Be A. D. prisipažinimo jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad A. D. jam buvo sakęs, kad žino iš kur gauti žolės, todėl įvykio dieną jis parašė A. D. trumpąją žinutę dėl galimybės nusipirkti „žolės“ ir susitarė susitikti „Saulės mieste“ prie įėjimo. Į „Saulės miestą“ jis važiavo autobusu kartu su draugu D. M., su A. D. susitiko apie 20 val. prie įėjimo iš autobusų stoties pusės. A. D. liepė paduoti 30 litų ir palaukti 10 minučių. Grįžus A. D., jie visi trys pakilo į antro aukšto automobilių stovėjimo aikštelę ir A. D. padavė jam paketėlį, suvyniotą į tualetinį popierių. Dalį paketėlyje buvusios žolės A. D. susuko į turėtą rūkymo popierių ir ketino parūkyti, tačiau juos sulaikė policijos pareigūnai. Atvažiuodamas į susitikimą „Saulės mieste“ jis jokių narkotinių medžiagų neturėjo.
Liudytojas D. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2014-12-01 apie 20 val. E. S. paprašius, jis kartu su E. S. nuvažiavo prie „Saulės miesto“, nes E. S. norėjo nusipirkti „žolės“. Prie įėjimo jie susitiko A. D., E. S. padavė A. D. pinigus ir jie liko laukti A. D.. Grįžus A. D., jie visi trys pakilo į antrą „Saulės miesto“ aukštą, nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę. Ten A. D. padavė „žolės“ paketėlį E. S.. Su savimi A. D. turėjo rūkymo popieriaus, A. D. iš to paties paketėlio paėmė „žolės“ ir susuko suktinę. Nespėjus prisidegti, atvyko policijos pareigūnai.
Liudytoja G. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad A. D. pažįsta, nes gyveno viename bendrabutyje. Nežino iš kur A. D. buvo gavęs jos telefono numerį, yra jai rašęs žinutes, tarėsi susitikti. A. D. niekada jai nėra buvęs skolingas pinigų, nėra skambinęs, kad ji ateitų pasiimti skolos. Ji yra kartą atsitiktinai su A. D. prasilenkusi „Saulės mieste“. A. D. nėra jai siūlęs pirkti ar rūkyti marichuanos.
A. D. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014-12-01 buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje PMC „Saulės miestas“ (1 t., 8-12 b. l.);
Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2014-12-01 E. S. asmens kratos metu pas jį rasti ir paimti 1 paketėlis su augaline medžiaga ir telefonas „Prestigio“ (1 t., 14 b. l.);
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 293 matyti, kad nustatyta, jog 2014-12-01 E. S. buvo vartojęs marichuanos (1 t., 16 b. l.);
Iš asmens kratos protokolo matyti, kad A. D. asmens kratos metu paimta 1 suktinė su augaline medžiaga ir telefonas „Samsung“ (1 t., 17 b. l.);
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 295, 2012-12-01 nustatyta, jog A. D. buvo vartojęs marichuanos (1 t., 19 b. l.);
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 294 matyti, kad 2012-12-01 nustatyta, jog D. M. nebuvo vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (1 t., 22 b. l. 22);
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6487)IS1-500 matyti, jog žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš paketėlio, 2014-12-01 paimto iš E. S., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė - 0,397 g, (delta-tetrahidrokanabinolio kiekis 13,3 procento); žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės mišinio iš suktinės, 2014-12-01 asmens kratos metu paimtos iš A. D., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė - 0,094g (delta-tetrahidrokanabinolio kiekis 9,2 procento). Rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš augalinės kilmės medžiagų mišinio iš suktinės, 2014-12-01 asmens kratos metu paimtos iš A. D., narkotinų ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų nerasta (1 t., 27-30 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto 2015-09-15 Nr. 140-S-1770 matyti, jog paaiškinama, kad 2015-01-28 specialisto išvadoje Nr. 140-(6487)-IS1-500 nustatytas skirtingas ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis gali būti todėl, kad tirti pateiktuose paketėlyje ir suktinėje galėjo būti susmulkintos skirtingos kanapių augalo dalys – stiebai, lapai ir žiedynai. Didžiausias veikliosios medžiagos - ? 9 – tetrahidrokanabinolio kiekis būna žiedynuose (2 t., 46 b. l.).
Iš 2015-06-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus informacijos analizę, nustatyta, jog abonentas (duomenys neskelbtini), priklausantis A. D., 2014-12-01 bendravo su E. S. bei bendravo su abonentu (duomenys neskelbtini), kuris įvardintas pas A. D. „Gasi“. Su G. M. nurodytais numeriais kontaktų neužfiksuota (1 t., 62 b. l.).
Nors pirmosios instancijos teisme A. D. neigė E. S. pardavęs narkotinės medžiagos – kanapių, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu jis savo kaltę pripažino, paaiškino įvykio aplinkybes. A. D. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kolegija vertina kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės ir jais nesiremia. A. D. prisipažinimą patvirtina ir liudytojų E. S., D. M. bei G. M. parodymai, kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinkti duomenys yra išsamūs, atitinka vieni kitus, surinkti teisėtu būdu ir pakankami A. D. nusikalstamiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei įrodyti, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 1 d.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu A. D. įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvinės pusės įrodymų vertinimu, jos neginčija ir prokuroras savo apeliaciniame skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad intelektiniai, o ypač valiniai, A. D. psichinės veiklos procesai nusikalstamos veikos darymo metu galėjo būti iš esmės apriboti, todėl nusikalstamą veiką A. D. padarė būdamas neva ribotai pakaltinamas.
LR BK 18 str. 1 d. numatyta, kad teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Šiame straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai - medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais - intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras - asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, Nr. 2K-142/2015).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant A. D. psichinės būklės vertinimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu specialistų išvados nebuvo vienareikšmės.
2015-04-14 A. D. atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurioje konstatuota, kad A. D. nustatomas psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas ir psichikos sutrikimas – Emociškai nestabilaus asmenybės sutrikimas. Ribinis tipas. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos darymo metu A. D. sirgo minėtais psichikos sutrikimais, tačiau jie netrukdė jam pilnai suvokti savo veiksmų esmę ir netrukdė jų valdyti.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus psichologas ekspertas G. B. paaiškino, kad pagal galutines suformuluotas išvadas, kaltinamajam nėra konstatuotas šizoafektinis sutrikimas. Ši diagnozė buvo kaltinamajam diagnozuojama anksčiau, bet vartojant psichoaktyvias medžiagas kyla psichikos anomalijos ir eksperto S. R. nuomone jos kilo būtent vartojant psichoaktyvias medžiagas. Nuo šizoafektinio sutrikimo nepasveikstama, ši diagnozė patenka į šizofrenijos spektro dalį. Ji nėra tokia sunki, tačiau ji priskiriama prie lėtinių psichikos sutrikimų. Tai kitokio lygmens diagnozė, negu priklausomybė arba asmenybės sutrikimas. Jo nuomone, yra konkuruojančios išvados, vienas psichiatras teigia, kad nemato šizoafektinio sutrikimo, kitas psichiatras teigia, kad jis mato šizoafektinį sutrikimą. Šis specialistas išreiškė poziciją daryti stacionarią ekspertizę visiems neaiškumams pašalinti.
Teismo posėdyje apklaustas teismo psichiatras ekspertas S. R. paaiškino, kad laikosi savo ekspertinio tyrimo išvadų ir nepalaiko šizoafektinio sutrikimo diagnozės. Jo teigimu, kaltinamasis niekuomet nesirgo šizoafektiniu sutrikimu. Jis teigė pastebėjęs asmenybės tam tikrus patologinius pokyčius ir mato priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms. Ekspertas neprieštaravo, kad būtų atlikta stacionari ekspertizė, kuri, jo nuomone, galutinai atsakytų į visus klausimus, ar yra susirgimas, kuris gali įtakoti gebėjimus suvokti neigiamai, ar nėra.
Kad pašalinti minėtus ekspertų išvadų prieštaravimus ir abejones, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu A. D. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-24/2016 išvadoje vienareikšmiškai pažymėta, kad A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu (2014-12-01) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo ribinis tipas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., 143 b. l.). Kolegijos nuomone, ši išvada yra išsami, joje nuosekliai atsakyta į bylos nagrinėjimo metu iškilusius klausimus, pašalinti prieštaravimai, todėl ja nesiremti nėra pagrindo. Vadovaujantis šia išvada, kolegija konstatuoja, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., A. D. suvokė savo veiksmus, galėjo juos valdyti, todėl yra pilnai atsakingas už savo veiksmus pagal baudžiamąjį įstatymą.
Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. A. D. padarė sunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka (1 t., 184 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (1 t. 187 b. l., 2 t.,110, 154 b. l.), dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai galisi, dalyvauja reabilitacijos programoje reabilitacijos centre VŠĮ “Gabrielius“, todėl jam skirtina artima minimaliai terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant tam tikrus įpareigojimus. Kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgiant į tai, jog A. D. nuoširdžiai gailisi, yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, atsisakyti vartoti narkotines medžiagas, realiai dalyvauja reabilitacijos programoje. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Daiktiniai įrodymai: po tyrimo likusios narkotinės medžiagos - kanapės ir jų dalys 0,213 g, saugomos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą 2015-01-28 Nr. A3-10593; po tyrimo likusi rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga 0,319 g, popieriaus fragmentas ir popierinė suktinė dviejuose paketuose Nr. 156497 ir 156495, saugomi Šiaulių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Kompaktinė plokštelė su skambučių išklotinėmis prie bylos 1 tomo viršelio, paliktina prie bylos. A. D. grąžintas telefonas „Samsung Galaxy SII“ (duomenys neskelbtini) su Tele 2 „Pildyk“ SIM kortele neribotam disponavimui, nuosprendžiui įsiteisėjus.
A. D. turi neįgalumą (nustatytas 40 proc. darbingumas), neturi pajamų ir turto, todėl teismas laiko, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Be to, kaltinamajam gynėjas buvo privalomas ir jis buvo paskirtas, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 329 str. 4 p.
nusprendžia:
2015-10-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartį panaikinti.
A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 8 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. D. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktiniai įrodymai: po tyrimo likusios narkotinės medžiagos - kanapės ir jų dalys 0,213 g, saugomos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą 2015-01-28 Nr. A3-10593; po tyrimo likusi rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga 0,319 g, popieriaus fragmentas ir popierinė suktinė dviejuose paketuose Nr. 156497 ir 156495, saugomi Šiaulių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinė plokštelė su skambučių išklotinėmis prie bylos 1 tomo viršelio, paliekama prie bylos. A. D. grąžinti telefoną „Samsung Galaxy SII“ (duomenys neskelbtini) su Tele 2 „Pildyk“ SIM kortele neribotam disponavimui, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. D. nepriteisti.